Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 56 %
Naktį10°C debesuotumas 9 %
Apklausa

Ar esama rajono sporto bazė tenkina sportuojančiųjų poreikius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Megzdama ramina sužeistą širdį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-04-27

Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre budėtoja dirbanti 70-metė Monika Skliuderienė savo kruopščiai megztomis riešinėmis labiausiai džiugina šios mokyklos pedagoges, jų drauges bei pažįstamas. O pačiai M. Skliuderienei mezgimas – tarsi vaistas, raminantis nervus ir gydantis artimųjų netekčių sužeistą širdį.


Liofilizavimas – į ūkius ateinanti naujovė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-04-27

Kaune įvykusios parodos „Ką pasėsi-2018“ metu naujovėmis besidomintiems žemdirbiams buvo pristatyta ypatinga sparčiai populiarėjanti maisto produktų apdorojimo technologija – liofilizacija.


Apie tautodailininką su „miškaligės“ simptomais

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-04-27
Miškai Lino Puškoriaus gyvenime užima ypatingą vietą.

Dėkingas už atvertą langą

Turbūt nedaug sutiktum ir žmonių, kurie per savo 50-mečio jubiliejų, užuot pasveikinti susirinkusius svečius susodinę už stalo ir pavaišinę, pirmiau išsivestų į mišką talkon – sodinti medžių?

„Kadangi „miškaligę“ šeimos draugai man yra diagnozavę jau prieš 10 metų, todėl nesupyko“, – prisiminęs šį pokštą, juokėsi ir pats Linas.

Gamta, miškai buvo pati didžiausia jo svajonė nuo mokyklos laikų. Kai kas nors paklausdavo, ką gi studijuos baigęs vidurinę, nedvejodavo: arba miškininkystę, arba – nieko. Likimas taip sudėliojo, kad baigė, kaip sakoma, „gyvenimo universitetus“ , o išsvajotos specialybės žinių įgijo miško savininkų kursuose.

Linas prisiminė tą dieną, kai su draugu prieš stojamuosius egzaminus nuvežė dokumentus į tuometinę Kauno žemės ūkio akademiją, Miškininkystės fakultetą.

„Žiūrim – čia vien „absoliutininkai“ renkasi, o ir iš tų pačių pusė – girininkų atžalos. Kur jau ten mudviem lygiuotis, išsigandom, pardūmėm namo“, – atviravo pašnekovas. Bet pridūrė, jog Dievas vis tiek jį myli – uždarė duris, tačiau atvėrė langą. Anot pašnekovo, uošvėms nepakomanduosi, kokiu būdu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žemės nuosavybę atsiimti. Gerai, kad jo žmonos Irenos mama atsiėmė miškais ir pati nusprendė atiduoti valdyti dukrai ir žentui.

Šiek tiek dar nusipirkę patys, iš viso Puškoriai dabar turi ne tiek ir mažai – Slučkų miške 3 ha (juokavo, kad čia –„ant juoko“, dėl galbūt to sunkiai 17 metų grįsto kilometrinio kelio nereikėję), 10,5 ha – Žalimų kaime ir 29 ha – Rietavo seniūnijoje, Tveruose, netoli Lopaičių piliakalnio.


Vietinė rinkliava: ar yra galimybių mokėti mažiau

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-03-23

Šiomis dienomis gyventojai sulaukė naujų pranešimų dėl vietinės rinkliavos – jos dydis suskaičiuotas pagal pakoreguotą metodiką, kuri, rajono tarybos sprendimu, įsigaliojo nuo kovo 1 dienos. Gyventojai už mišriųjų atliekų surinkimą ir sutvarkymą mokės praktiškai tiek pat, kiek ir iki šiol, daugiau pakeitimų – negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams (išskyrus sodų paskirties objektų) arba paprastai sakant – juridiniams asmenims. Pripažįstama, kad tokia vietinės rinkliavos metodika yra socialiai teisingiausia iš žinomų variantų, tačiau diskutuojama ir apie tai, ar mokesčio dydį būtų galima dar labiau sumažinti.

Vietinės rinkliavos dydis sudarytas iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios.

Kalbant apie gyvenamosios paskirties objektus, abi dalys – ir kintamoji, ir pastovioji dalis – Kretingos rajone suskaičiuojamos pagal nekilnojamojo turto objekte gyvenančių žmonių skaičių. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas formuojamas nekilnojamojo turto objekto savininko vardu, kuris ir atsakingas už vietinės rinkliavos sumokėjimą.


Versliukai prie kelio

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-03-23
Pedagogė Eglė Geležinienė teigė, kad laisvu nuo darbo mokykloje metu prekiauti gėlėmis jai – miela papildoma veikla.

Įvažiavus į Kartenos miestelį, pagrindinio kelio Šiauliai–Palanga prieigose, anapus kavinės „Pakalnė“, pasitinka keletas prekybos kioskų su užrašais „Šviežiai rūkyta žuvis“, „Kartenos duona“, „Gėlės“. Tiesa, šiuo metu atidarytas tik tas vienintelis – gėlių.

Atgyja pavasariais

Tarp gyvų ir dirbtinių augalų, vazonų, kapų žvakių, merktuvų, velykinių zuikių, drugelių, arbatos puodelių ir daugybės kitų smulkmenų besisukinėjanti pardavėja Janina teigė nežinanti, kada kol kas devyniais užraktais užrakinti kaimyniniai kioskai iš naujo atgis.

„Kad žmonių miestelyje nelabai yra. Mes žiemą juk taip pat neprekiaujame“, – pridūrė ji.

„Atostogos“ prasideda tuoj po „Visų šventųjų“, kai žemę ima stingdyti pirmosios šalnos.

„Po to pirmąkart atsidarome vasario 14-ąją, per šventą Valentiną, paskui – pavasariop, kai artėja Motinos diena, o įsisiūbavus šiltesniems orams, durys būna atviros ir šeštadieniais: daugelis vietinių sukrunta ieškoti augalų savo sodybų aplinkai apsodinti“, – pritarė pati kiosko savininkė Eglė Geležinienė.

Pasišnekučiuoti su „Pajūrio naujienomis“ ji atskubėjo pertraukos Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre, kuriame dirba, metu.


Peticija – Briuselyje, parama – ministerijos stalčiuje

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-02-23

Jonavos sporto arenoje įvykusiame visuotiniame Lietuvos žemdirbių suvažiavime Europos Parlamento nariui Broniui Ropei buvo įteikti du mėnesius rinkti žmonių parašai už Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų suvienodinimą su kitais ES ūkininkais.


Primena apie afrikinį kiaulių marą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-02-23

Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis išskyrė dvi pagrindines priemones, galinčias stabdyti afrikinį kiaulių marą. Tai – šernų populiacijos reguliavimas ir biologinio saugumo priemonių taikymas ūkiuose.


Palangos pašonėje bus atidarytas vandenlenčių parkas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-02-23

Tris jaunus vyrus – Tadą Butkų, Martyną Šliką bei Matą Matulevičių – prieš 10 metų susiejo pomėgis ekstremaliam sportui. Iš pradžių laisvalaikį dažniausiai jie leisdavo buriuodami ar virš vandens skriedami jėgos aitvarais, o, išbandę vandenlenčių sporto malonumus, susibūrė į bendrovę „313 cable park“ ir sugalvojo Malūnų kaimo kaimynystėje – Užpelkiuose – pastatyti tokią vandens pramogų sporto bazę, apie kurią žmonės kalbėtų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.


Gavo pinigų melioracijai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-02-23

Melioracijos darbams Kretingos rajone Žemės ūkio ministerija šiemet skyrė 200 tūkstančių eurų.

Skirstant vadovaujasi nuostatomis

Panaši suma buvo skirta ir pernai – 198 tūkst. Eur. Lėšos panaudojamos vadovaujantis privalomomis nuostatomis – ne daugiau, kaip 20 proc. jų tenka drenažo avariniams remontams ir ne daugiau, kaip 10 proc. gyvenviečių drenažo remontams.


Kalvio rankos išskleidžia ir žiedlapius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-02-23
Kalvis Vincas Lučinskas savo išmonę išbando kurdamas suvenyrus, o Lietuvos valstybės 100-metį pasitiko su lietuviška kaldinta simbolika.

Padvariuose gyvenančio 59-erių Vinco Lučinsko darbus – vartus, šašlykines, balkonų tvoreles, laiptų turėklus, laikiklius vėliavoms, stovus gėlėms, suolus ir stalus – žino daugelis kretingiškių, jo darbai puošia ne vieno namus bei sodybas. „Metalas būna šaltas ir karštas. Aš mėgstu sakyti, kad ir šaltas metalas sušildo širdį“, – sakė kūrybiniu polėkiu apdovanotas meistras.

Kalvystė – kūryba ir juodas darbas

V. Lučinskas pagal specialybę esąs mechanikas, o į kalvystę sakė paniręs prieš 15 metų. Patraukė įdomus kalvio darbas, nes jį dirbant galima eksperimentuoti. Šio amato mokėsi pas garsų Klaipėdos krašto kalvį Alfonsą Valauską.

„Kokį džiaugsmą jauti, kai kali ir kaskart iškali vis kitokį darbą. Lyg išleistum savo mintis po fantazijos pasaulį pasivaikščioti. Dirbi ir nebejauti nei laiko tėkmės, nei nuovargio, nei įkaitusios ugnies karščio“, – atviravo, manydamas, kad tam darbui reikia kantrybės ir prigimtinio potraukio.

Kvietiniuose, netoli Gargždų, buvusiose ūkio mechaninėse dirbtuvėse įkūręs savo įmonę, ją pavadino „Vinco kalve“. Ne visas kalvystės darbas, sakė, suteikiąs kūrybinio džiaugsmo, nes iš to neišgyvensi – reikia užsidirbti ir duonai.

Kalvio darbas, juokavo, juodas kaip ir metalas, ir dvejopas – karštas ir šaltas: būna dienų, kai stovi prie krosnies, siekiančios 800-1 tūkst. laipsnių kaitros, ir žaizdro, įveikdamas ligi baltumo įkaitusį metalą. O kitądien stovi prie tekinimo staklių ar suvirinimo aparato.

V. Lučinskas sakė, jog šiandieninės technologinės galimybės leidžia metalą kalti vadinamuoju šaltuoju būdu, – kada staklėmis išpjaunamos detalės ir jos suvirinamos. Taip gaminama didžiuma buities reikmenų, lauko baldai, laiptų turėklai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas