Pajūrio naujienos
Help
2019 Sausis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 4 %
Naktį-3°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar reikėtų mokyklose mokiniams uždrausti mobiliuosius telefonus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Pasak Joskaudų gyventojo Aleksandro Valantino, kaimiškos grietinės bei kitų pieno produktų, naminių kiaušinių, mėsos, dėvėtų drabužių ar kitų pramoninių prekių nusipirkti į Darbėnų turgų atvažiuoja ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir miestiečiai iš Palangos. Bėda ta, kad rytais čia būna taip tamsu, kad nors pirštu į akį durk.

„Nei pirkėjai gerai apsižiūri, ką perka, nei prekeiviai, ką parduoda. Nors prekybos vietos apmokestintos, tačiau seniūnija neįrengia apšvietimo. „Negi sunku ant stulpo lempą pakabinti?“ – klausė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.

Tačiau Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys patikslino, kad Darbėnuose, aikštėje, esančioje Skuodo ir Vytauto gatvių kampe, leidžiama prekyba viešoje vietoje, o turgaus statuso ši prekyvietė neturi. Įrengti apšvietimą kol kas neįmanoma, kadangi nėra nė vieno elektros stulpo. „Ten yra tik aukštos įtampos linija, ant to stulpo lempos kabinti neleidžia ESO“, – sakė seniūnas. Anot jo, malonios permainos darbėniškių ir miestelio svečių laukia kitąmet – pagal jau parengtą europinį projektą ši aikštė bus rekonstruota ir pritaikyta turgui: išgrįsta trinkelėmis, su pastatytu tualetu bei įrengtu apšvietimu.

„P. n.“ informacija


Šį, 2018–2019 metų, sezoną Lietuvos stalo teniso asociacijos rengiamose lygose Kretingos rajonui atstovauja septynios komandos. Įpusėjus sezonui aiškėja, kad aukščiausioje lygoje mūsų rajonui atstovaujanti Kretingos „Sala“ yra šios lygos lyderė.

„Sala“, kurioje žaidžia Vytautas Ročys, Laurynas Pakalniškis, Egidijus Žižiūnas, Kirilas Vorobjovas, užima I vietą ir yra laimėjusi visus susitikimus: prieš Mažeikių „Vijurką-I“ – 5:2, Mažeikių „Vijurką-II“ – 5:0, Vilkaviškio „Rytą-I“ – 5:1, Vilkaviškio „Rytą-II“ – 5:0, Kelmės „STK Topsą“ – 5:0, Kauno „NLV Projektus-Topsą“ – 5:2, Kauno „Legras“ – 5:0, Panevėžio „Montuotoją“ – 5:4, Šiaulių „Rūdę-1/Bionoricą“ – 5:1.


Internetinių varžytuvių priekyje – Kretinga

  • Edita KALNIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-12-28
Kretingos miesto Kalėdų eglė pirmauja gražiausios Lietuvos eglės rinkimuose.

Sausio 2 d. paaiškės, ar Kretingos kalėdinė eglė taps gražiausia respublikoje. Varžytuvės jau įsibėgėjo, o Kretinga – jų priekyje. Nuolatinės lenktynės tarp miestų, kieno eglė gražesnė, pradeda užgožti tikrąją švenčių dvasią, todėl vieni tai vertina skeptiškai, o kiti – džiaugiasi aplenkę ir didžiuosius Lietuvos miestus.

Netikėti rezultatai

Internetiniame portale lrytas.lt vykstančiuose gražiausios Kalėdų eglutės rinkimuose Kretingos miesto eglė netikėtai išsiveržė į pirmą vietą. „Šventiniu laikotarpiu Lietuvos miestų ir miestelių kalėdinėms eglėms dėmesio skiriame kiekvienais metais. Pagal lankytojų susidomėjimą visada jaučiame, kad tai – itin svarbus šventinis atributas visų amžiaus grupių piliečiams“, – apie rinkimus kalbėjo portalo lrytas.lt socialinių medijų redaktorė, viena projekto iniciatorių ir koordinatorių Liucija Lenkauskaitė.

Konkurso iniciatoriai nesitikėjo tokio didelio susidomėjimo. „Gražiausios miesto eglės rinkimais domisi ne tik savivaldybės, bet ir paprasti piliečiai, kurie nuo balsavimo pradžios skambina ir rašo kone kasdien. Žmonės siūlo, jų nuomone, gražesnes ir kokybiškesnes eglių nuotraukas, taip norėdami paskatinti balsavimą“, – pasakojo L. Lenkauskaitė.

Projekto iniciatoriai tikėjosi, kad pirmaus didieji Lietuvos miestai dėl juose gyvenančių žmonių didesnio skaičiaus, tačiau tai nepasitvirtino. Pasak organizatorių, tarpiniai konkurso rezultatai rodo, kiek daug gali susitelkusi ir motyvuota bendruomenė, nesvarbu, didelis tai miestas ar ne. „Manome, kad rinkimuose žaidžia daug detalių: tiek bendruomeniškumas, tiek pačios eglės papuošimas, galų gale – šventinė dvasia“, – teigė L. Lenkauskaitė.

Pasak Kretingos miesto seniūnijos seniūno Stanislovo Juknevičiaus, tokie konkursai skatina bendruomeniškumą, žmonių susitelkimą bendram tikslui, pasididžiavimą miestu, patriotiškumą. „Mus džiugina, kad žmonėms patinka iki šiol nematytas eglės dizainas. Prie eglutės visi noriai fotografuojasi – tėvai su vaikais, jaunimas, senjorai. Žmonės taip pat aktyviai ja džiaugiasi socialiniuose tinkluose“, – džiaugsmu dalijosi jis.

Kitame portale renkama mažesniųjų miestų mieliausia kalėdinė eglė, tačiau šiuose rinkimuose į priekį kretingiškiai neišsiveržė.


Kaimų likimai: vieni miršta, kiti atgimsta

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-12-28
Vaido Skersio tėvonija atgijo ir atraktyviais statiniais – į tėvų pasodintą liepą įkeltas Tarzano namelis.

Du atokiai, palei Latvijos sieną, įsikūrę Kretingos rajono kaimai – Latveliai Darbėnų seniūnijoje ir Erlėnai Imbarės seniūnijoje – išgyvena skirtingą metą: vieno trobesiai, tarsi akivaizdūs kaimo baigties pranašai, tuštėja ir smenga, o kito atgyja ir iš tolo traukia akį jaunų šeimininkų darbštumu bei išmone. Ė Sodyboje – Tarzano namelis Erlėnai įsikūrę palei Plungės–Skuodo kelią, nuo Salantų nutolę 3 km. Į kaimą nuo pagrindinio kelio veda asfaltuota Salantų gatvė – palei ją sodybas, perimtas iš tėvų ir senelių, naujam gyvenimui kelia nauja erlėniškių karta.

Vienoje sodybų, paveldėtų iš Genovaitės ir Petro Skersių, įsikūrė jų sūnaus Vaido Skersio šeima. Žiemą nuplikusios gamtos fone itin ryškiai pasimatė netikėti šios sodybos elementai – Tarzano namelis, įkeltas į seną liepą, ir nusileidimas iš jo lynu.

Į namelį patenkama kopėčiomis, o ten įkurdintas poilsio kambarys su sofa, lentyna, praustuvu-kriaukle. „Sūnus Vilius per vasarą ten ir miega, pasikviečia ir vasarojančių draugų, o kad būtų saugu, pasileidžia po sodybą šunį Pepą. Pats Vilius tą namelį ir susirentė, aišku, reikėjo pagelbėt. Panaudojome namo remonto medžiagų likučius – sūnus išsitraukė senas vinis iš lentų, pats jas sukalė ir išpildė savo svajonę – turėti nuosavą namą“, – apie 11-mečio vyresnėlio sumanymą juokaudamas pasakojo V. Skersys, kurio šeimoje dar auga dvi dukterys 8-metė Jovilė ir 4-erių Almilė.

Negana to, kad namelyje galima „gyventi“, tėvas su sūnumi dar sumąstė įrengti ir atraktyvų išėjimą iš jo, todėl vasarą, juokavo Vaidas, jų sodyboje netrūksta viso kaimo vaikų šurmulio.


Piketas Briuselyje: rezultatai pasimatys vėliau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-12-28
Briuselyje, prie pastato, kuriame vyko Europos Vadovų Tarybos posėdis, Lietuvos žemdirbiai dalyvavo protesto akcijoje, reikalaudami didesnių tiesioginių išmokų.

Prie Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Briuselyje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių piketas, kurio pagrindinis motyvas – reikalauti didesnių ES tiesioginių išmokų. Akciją palaikė Europos Pieno taryba, kuri išreiškė savo narių iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos pritarimą dėl sąžiningo uždarbio už pagaminamą produkciją.

Godos išklausytos – gerai ir tai

Lietuvos ūkininkų Sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriaus pirmininkui Antanui Stonkui ši protesto akcija greičiau priminė sovietinius laikus Civilinės metrikacijos skyriuje, kai esą viena jaunųjų pora surašoma, kita, o po jos – dar kita laukia už durų. „Dvi valandas už tvoros, kurią budriai saugojo apsauga, buvo leista pagroti ir padainuoti vieniems piketuotojams, o po to – būkit malonūs, užleiskit vietą kitiems“, – situaciją skeptiškai vertino televizijos ekrane ją stebėjęs A. Stonkus. Tačiau, jo nuomone, tai, kad akcija apskritai įvyko, geriau negu būtų neįvykusi. Kažkas, valdžios atsiųstas, piketuotojų godas visgi išklausė, aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat Latvijos bei Estijos premjerai, iš plenarinės sesijos Strasbūre parskubėjęs europarlamentaras Bronys Ropė.

Pats dėl netikėtai užklupusios ligos akcijoje negalėjęs dalyvauti LŪS pirmininkas Jonas Talmontas „Pajūrio naujienoms“ pranešė, kad iš viso į Briuselį iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 autobusai: po vieną nuo LŪS, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA), Lietuvos galvijų augintojų asociacijos (LGAA), taip pat Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), kaip ir buvo susitarta Lietuvos žemės ūkio taryboje. LŪS atstovavo žemdirbiai iš 22 šalies rajonų. Nemaža dalis jų – skyrių pirmininkai, kita dalis – skyrių deleguoti ūkininkai. Dėl įvairių priežasčių kretingiškių tarp jų taip pat nebuvo.

„Bet nereiškia, kad piketo mes nepalaikome“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė A. Stonkus.

Anot jo, praeinantys metai ūkininkams buvo itin sunkūs: dėl stichinės sausros birželio 28 dieną Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbti ekstremaliąją situaciją. Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininko žodžiais, ši gamtos stichija rajono žemdirbiams, ypač grūdų augintojams, atnešė didelių nuostolių, dėl negalėjimo įvykdyti iš anksto pasirašytų sutarčių su supirkėjais bei bankais, iš kurių ėmė paskolas technikai pirkti ar pastatams statytis, įklampino į tūkstantines skolas, iš kurių dar ilgai bus sunku išsivaduoti. A. Stonkaus nuomone, rajono Savivaldybė padarė gražų gestą bent jau sumažindama žemės mokesčius tiems ūkininkams, kurie kreipėsi.


Bendruomenės ateitis – tarpusavio darna

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-12-28
Apžvelgusi, kad nuveikta per bendruomenės 15-os metų gyvavimo laiką, J. Mačernienė neabejojo, kad Kūlupėnų bendruomenės ateitis ir yra tarpusavio darna, arba bendruomeniškumas.

Baigiantis metams, Kūlupėnų bendruomenė paminėjo savo 15-os metų veiklos sukaktį. Bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė pripažino: didžiausias to prabėgusio laiko pasiekimas – tai bendruomeniškumas. „Ir žinojimas, kad esame reikalingi“, – neslėpė ji.

Kai kūrėsi Kūlupėnų bendruomenė, viena pirmųjų rajone „Imbariečių draugija“ jau buvo pradėjusi savo veiklą. Dabartinis rajono meras Juozas Mažeika, visas naujienas sužinodavęs kaip rajono tarybos narys, bendruomenės kūrimosi idėją parnešė ir į Kūlupėnus. „Ar mes esame prastesni už kitus, kad negalime turėti bendruomenės?“ – tada paklausė jis mūsų, kūlupėniškių. Žinoma, kad neprastesni. Tik tada dar nežinojome, nei kas ta bendruomenė, nei ką ji veiks, nei ką mes patys darysime“, – prisiminė J. Mačernienė, bendruomenei, kuri išaugo iki 140 narių, vadovaujanti jau dešimtmetį.

Pirmasis bendruomenės pirmininkas ir buvo J. Mažeika, vėliau bendruomenės veiklos ėmėsi Rima Galuškinienė. Palankiai sutikusių bendruomenės kūrimosi iniciatyvą tebuvo saujelė, kuriai imtis prasmingos veiklos dėl viso kaimo gerovės postūmis buvo pirmieji projektai, pagal kuriuos gautas finansavimas ir klojo pamatus tvirtai bendruomenei. „Gavę 25 tūkst. litų žengėme ir pirmą žingsnį – seniūnijos pastate gavome ir sutvarkėme bendruomenės patalpas, kurios dabar tarnauja kaip užimtumo erdvė jaunimui – čia jis renkasi bendrauti, sportuoti. O jaunimo turime – Kūlupėnai yra gyventi patraukli vieta – vien per pastaruosius kelerius metus suskaičiavau 25 naujus namus – statomus ar pastatytus. Gyvena tėvai, žiūrėk, čia pat statosi ir jų vaikai“, – kad yra dėl ko stengtis, pripažino J. Mačernienė.

Jos pastebėjimu, jeigu seniau kūlupėniškiai į bendruomenę ir jos veiklą dar žiūrėjo su abejingumu, tai per pastaruosius 5–6 metus jie išmoko sakyti žodžius „aš galiu“.


Erlėniškės namus užtvindė gėlių jūra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-12-28
Erlėniškės Birutės Petrauskienės pomėgis – iš krepo popieriaus kurti didžiules gėlės interjerui puošti.

Per tris rudens mėnesius ligi Kalėdų Erlėnų kaime gyvenančios Birutės Petrauskienės namai pavirto ryškiaspalvių gėlių karalyste, – iš krepo popieriaus sukurti jurginai, kardeliai, bijūnai iš tolo žvelgiant primintų gyvas darželio gėles, jei milžiniški jų žiedai nesiektų žmogaus ūgio. „Po sezoninių darbų sugrįžtu iš Olandijos – tikro gėlių krašto, ir nenustygstu vietoje: vis norisi kibti į rankdarbius“, – rodydama įvairiomis technikomis ir iš skirtingų medžiagų per pastaruosius trejus metus sukurtus rankdarbius, kalbėjo 53-jų B. Petrauskienė. Šiųmetinis jos atradimas – masyvios gėlės iš krepinio popieriaus. Moters žodžiais, šių gėlių mada itin paplitusi Rusijoje, – ji mačiusi internete, kad tokiomis gėlėmis puošiamos salės, scenos, mokyklos, bendruomenių namai įvairių švenčių progomis.

Kūrėja sakė, jog vienam žiedui susukti ji sunaudojanti 5–7 rulonus krepo popieriaus: kuo žiedas tankesnis, tuo daugiau jam reikia medžiagos. Gražiausiai žiūrisi žiedas, sukurtas iš 3 skirtingų vienos spalvos atspalvių.

Erlėniškės gėlės išsiardo, jas patogu transportuoti: galima nuimti žiedą, lapus, stiebą, kuris pritvirtinamas ant stovo. B. Petrauskienė sakė, jog jos gėlėmis per renginius taip pat puošiami Erlėnų bendruomenės namai, jų dovanojanti klaipėdiečių anūkių darželiams. Parduoti nesirengia, nors jau sunaudojo 200 rulonų popieriaus, o jam išleido 400 eurų.


Didžiosios metų šventės – proga kūrybiškumo proveržiui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Spalvingą advento kalendorių galima pasisiūti ir patiems.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams – neišvengiame svarstymų, puošti eglę ar ne, kokią ją – gyvą ar dirbtinę – pirkti, kokie žaisliukai šiuo metu yra madingi. Norint papuošti namus, kyla ir daugiau klausimų, susijusių su dekoro elementais – visi norime, kad namai švenčių dienomis būtų išskirtiniai ir teiktų tik geras emocijas.

Studijos „Smilga“ Kretingoje įkūrėja ir savininkė floristė Vita Valaitienė įsitikinusi – kad namai būtų gražūs ir šventiški, eglę puošti nėra būtina.

„Mūsų kraštą jau pasiekė skandinaviško stiliaus minimalizmas, kuris diktuoja šių metų Kalėdų tendenciją – ekologiškumą: kad tai, ką panaudojome namams puošti, nekenktų gamtai, suirtų arba tarnautų ir kitąsyk“, – kalbėjo V. Valaitienė.

Namų dekorui gali tikti viskas, kas mus supa aplink gamtoje: įvairios nukritusios medžių ar jūros išmestos šakos, pagaliukai, gilės, kaštonai, sudžiūvusios augalų sėklų dėžutės – tarkim, medėjančio bijūno ar aguonų, džiovinti vaisiai, jų skiltelės ar griežinėliai – pavyzdžiui, apelsino, obuolio, taip pat – gausybė riešutų, pradedant arachiu ir baigiant neaižytais graikiniais riešutais. Taip pat namų puošmenoms labai tinka kai kurie kvapnūs prieskoniai: žvaigždanyžis, cinamono lazdelės. Jeigu kas ir nespėjo prisirinkti gamtos gėrybių, susidžiovinti lapų, – ne bėda: įvairių dekoro elementų šiuolaikinis skubantis labai užsiėmęs žmogus gali nusipirkti ir, juos derinant tarpusavyje, pasitelkus kūrybiškumą, pasidaryti įvairių kompozicijų, puokščių, puošnių detalių, kurios sukurs ne prastesnę šventinę nuotaiką negu eglė.

„Kūrybiniams darbams būtinai reikia pasitelkti vaikus – įduoti jiems teptuką, dažų, klijų, spalvoto popieriaus ar skiaučių – tinka viskas, kas vaikui saugu ir atitinka jo amžių. Vaikai tokius darbus labai mėgsta, jie suartina šeimą, kai visi po to gali džiaugtis galutiniu rezultatu“, – neabejojo pašnekovė.

Ar puošiant namus reikia vengti dirbtinių stilizuotų daiktų – eglės ar kėnio šakelių, uogų kekių ir pan.?

Anot V. Valaitienės, be jų vargiai apsieitume, nes jie – patogūs komponuoti, be to, panaudojus kartą, gražiai sudėjus į dėžutes, juos bus galima padėti ir kitiems metams. Vėlgi – saugome gamtą, tausojame daiktus.

Floristės pastebėjimu, skandinaviško minimalistinio stiliaus elementus mūsų žmonės į namus įsileidžia gana noriai: žmonės daug keliauja, mato, kaip puošiasi kiti kraštai, be to, skandinaviškas stilius – ne tik tausojantis gamtą, bet ir gana patogus, – kad pajustume šventę, užtenka vos keleto akcentų, nedaug pinigų.


Konkurse „Metų ūkis“ – vis naujos nugalėtojų pavardės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Tarp respublikinio konkurso „Metų ūkis“ apdovanotųjų – retingos rajone geriausiai besitvarkančiais šiemet pripažinti ūkininkai (iš kairės) Jurgita ir Vidmantas Milašiai, Stasys ir Asta Šmaižiai, Virginija ir Adomas Poškiai.

Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre įvyko respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų pagerbimo šventė, į kurią buvo pakviesi ir mūsų rajono ūkininkai – I bei II vietas laimėję grūdų augintojai Stasys Šmaižys su žmona Asta iš Vydmantų, Vidmantas Milašius su žmona Jurgita iš Raguviškių, taip pat – obuolių sodais garsėjantys Adomas ir Virginija Poškiai iš Darbėnų. Jiems įteiktos meniškos statulėlės, padėkos raštai, rėmėjų įsteigtos atminimo dovanos, gėlės. Pastebėti lengviau negu prikalbinti Kraštiečius ūkininkus renginyje pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė. Šventėje dalyvavo ir minčių apie situaciją žemės ūkyje išsakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, jo pavaduotojas Kazys Starkevičius, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Seimo nariai Aurimas Gaidžiūnas, Viktoras Rinkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Lietuvos valstybė šiemet mini 100-ąjį, o „Metų ūkio“ konkursas – 25-ąjį jubiliejų. „Jeigu tiek metų konkursas vyksta, vadinasi, yra reikalingas“, – neabejojo renginį organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau negu juos įtikinti dalyvauti konkurse. Lietuvoje yra dalis itin stiprių ūkių, kurie galėtų būti renkami kasmet šio konkurso laimėtojais, tačiau tikslas – ne toks. Per daugelį metų jis išlaikė esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą, savivaldybių ūkininkus paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. Šiemet – 115 ūkių-laimėtojų J. Talmanto teigimu, konkursas „Metų ūkis“ kasmet rengiamas nuo 1994-ųjų. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka – ir siauros specializacijos maži ūkiai, tokie, kaip daržininkystės, žuvininkystės. Tada buvo išrinkti laimėtojai 39 rajonuose: 39 pirmos, 37 antros ir 38 trečios vietos. LŪS sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose šalies savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik LŪS nariai. „Galbūt dėl to tose savivaldybėse, kur nėra mūsų LŪS skyriaus-nario, konkursas neberengiamas, o jeigu ir rengiamas, savo duomenų Sąjungai savivaldybė nepateikia“, – sakė pirmininkas. Bet pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso. Šiemet tokios buvo Šakių ir Pasvalio savivaldybės, nors ten ir yra LŪS skyriai. Priežastys įvairios: ūkininkų pasyvumas, skyriaus nenoras įdėti daugiau pastangų. Šiųmečiai konkurso rezultatai gauti iš 38 savivaldybių, o konkurse dalyvavo 401 ūkis, iš kurių aktyviausios – Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės. Laimėtojais tapo 115 ūkių. Paklaustas, kaip, laikui bėgant, konkursas augo ir tobulėjo, pirmininkas sakė, jog seniai nebeliko ūkio dydžio apibrėžimo – šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. O konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje.


Adolfas Puškorius pasidalino šių metų savo ūkio įdomybe.

Darbėniškis Adolfas Puškorius į „Pajūrio naujienas“ atėjo nešinas akiai neįprastą į roplį panašią šviesiai žalios spalvos daržovę. „Štai, kokį moliūgą šiltnamyje užauginau: du kilogramai 600 gramų svoris, metras trisdešimt centimetrų ilgis“, – šypsodamasis išpoškino jis.

Senjoras teigė apie skoniu agurkus, aguročius ar cukinijas primenančius ilgamoliūgius buvęs pasiskaitęs, todėl iš anksto žinojęs, ko iš specializuotoje parduotuvėje nusipirktų sėklų bei užsiaugintų daigų galima tikėtis.

„Daržovė augo kaimynystėje su pomidorais bei paprikom – ir nesipyko. O prižiūrėti, laistyti reikėjo taip, kaip paprastą moliūgą“, – sakė A. Puškorius.

Anot jo, iš subrendusių ir išdžiovintų ilgamoliūgių gali būti gaminami indai, dekoras interjerui papuošti arba net muzikos instrumentai. Šie iš šiltųjų Indijos ir Afrikos kraštų kilę augalai Lietuvoje daugiau auginami kaip vijokliniai, žydi žiedais, panašiais į lelijų.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas