Pajūrio naujienos
Help
2017 Kovas
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 34 %
Naktį4°C debesuotumas 27 %
Apklausa

Ar bus daugiau skaidrumo, jeigu valstybine žeme disponuos savivaldybės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Pažintis su rože – iš arčiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-03-24
Floribundinė rožė „Abracadabra“

Netoli Klaipėdos, Kalotėje, gyvenanti profesionali agronomė „Pajūrio medelyno“ savininkė Aušra Lėlienė turi bene didžiausią Lietuvoje rožių kolekciją. Apie šios gėlės auginimo ypatumus ji papasakojo Klaipėdos botanikos sode surengtame seminare, mintimis mielai pasidalijo ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais.

Ir dėl grožio, ir dėl kvapo

Pasak lektorės, mūsų klimatas – ne pats palankiausias rožėms. Dengiame jas nuo šalčių, paskui saugome nuo kaitrios saulės, maitiname, laistome ir su jauduliu laukiame pirmųjų žiedų. Tiesa, kad rožės reikalauja daugiau dėmesio, tačiau tai – vienos gražiausių, ypatingų, turinčių savo nepakartojamą charakterį gėlių. Tereikia žinoti ir vengti nevykusių rūšių.

Pati A. Lėlienė rožėmis susidomėjo prieš 40 metų, dar būdama studentė. Besimokydama tuometinėje Žemės ūkio akademijoje savo dėstytojui vasaros metu padėjo akiuoti rožes.

„Nustebau pamačiusi daugybę įvairių veislių ir mintyse sau tariau: kada nors ir aš jas dauginsiu, turėsiu jų dar daugiau“, – atviravo pašnekovė.


Artėjant deklaravimui – mokymai ūkininkams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-03-24

Žemės ūkio naudmenų deklaravimas šiemet prasidės balandžio 10, o baigsis birželio 6 dieną. Pavėlavusieji dar galės deklaruoti iki liepos 1-osios.


Japoniškus mini traktorius pamėgo ir lietuviai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-03-24
Bendrovės „Agromita“ vadovas Saulius Simonaitis teigė, kad įmonės darbuotojai nuolat patys vyksta į Japoniją, kur atrenka tuos mini traktorius, kurie labiausiai atitiktų mūsų šalies ūkininkų poreikius.

Pavasaris – pats darbymetis Padvariuose įsikūrusiai bendrovei „Agromita“, siūlančiai didžiausią japoniškų mini traktoriukų bei jų padargų pasirinkimą Lietuvoje. Tai, kad mini traktoriukai yra kompaktiško dydžio, tačiau galintys atlikti daug funkcijų, lemia vis didėjantį jų populiarumą ne tik tarp ūkininkų, bet ir tarp žmonių, norinčių puoselėti savo privačias sodybas.

Šiuo metu „Agromitos“ sandėliuose – apie 150 mini traktoriukų, o dar maždaug pusšimtis – pakeliui į Lietuvą. Pasak bendrovės pardavimų vadovo Noberto Kuokšio, tai, kad traktoriukai gali būti komplektuojami su įvairiais priedais – žoliapjovėmis, žolės smulkintuvais, plūgais, sniego valytuvais, vagotuvais, kultivatoriais, ekskavatoriais, šakų smulkintuvais, betono maišyklėmis ir daugeliu kitų, leidžia patenkinti labai skirtingus klientų poreikius.

Siūlo ir aptarnavimo servisą

Mini traktoriais domisi ūkininkai, ypač – besiverčiantys netradicinėmis žemės ūkio šakomis, pavyzdžiui, gervuogių auginimu, apželdinimu užsiimančios įmonės, o taip pat – ir žmonės, gyvenantys kaimiškose vietovėse, sodininkų bendrijose, kai norint įdirbti mažą sklypą labai vertinama technika, kuri yra manevringa ir daugiafunkcė.

Dar vienu pranašumu N. Kuokštys įvardija ir tai, kad vairuoti mini traktorius, jei jų variklių galingumas neviršija 40 arklio galių, gali ir tie, kurie turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.


Kretingiškė Dominyka Gudauskaitė džiaugiasi tarptautiniame piešinių konkurse iškovotu medaliu – jis mergaitę turėtų pasiekti po kelių mėnesių.

Kretingos Simono Daukanto progimnazijos trečiokė Dominyka Gudauskaitė nuo mažų dienų dievina piešimą ir jau yra laimėjusi ne vieną konkursą. Dailės subtilybių Kretingos meno mokykloje besisemiančios D. Gudauskaitės darbą tik ką įvertino ir tarptautinio konkurso Taivane komisija.

Kas dvejus metus Taivane vykstantis konkursas „6th Yang Ming International Adolescents Painting Competition 2016“ kviečia vaikus pamilti ir rūpintis vandenynu. Šiame konkurse Kretingos meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai dalyvavo antrą kartą, tad nieko keisto, kad tarp jų buvo ir jaunoji dailininkė, pelniusi sidabro medalį. Savo piešinyje dešimtmetė D. Gudauskaitė naudojo įvairias priemones – spalvotus pieštukus, įvairių storių markerius, ratažo technika išraižytus elementus. Kurdama savo piešinį ji pasitelkė neįprastą metodą, kurio išmoko per pamoką: dešimt minučių piešė užmerktomis akimis, naudodama permanentinį markerį, kad nebūtų galima ištrinti nepatikusių vietų. Pasak meno mokyklos mokytojos Živilės Sabaliauskaitės, ši technika mokiniams padeda labiau atsipalaiduoti, nesusivaržyti: „Ji leidžia vaikams pasinerti į kūrybines linksmybes, nesijaudinant, koks bus rezultatas. O rezultatas visada būna geras.“


Atvėrė kaimo žaizdas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-02-24

Salantų seniūnijos salėje įvyko gyventojų susitikimas su naujosios valdžios atstovais – LR Seimo nare Levute Staniuviene bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku.


Kailis išduoda apie šuns mitybą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-02-24

„Nepratinkite šuns kaulyti maisto prie stalo ir neduokite jam maisto likučių. Žmogui – savi pietūs, o keturkojui – savi. Ir kuo geresnį maistą šuo ėda, tuo jis sveikesnis, tuo labiau žvilga jo kailis“, – tvirtino privatus veterinarijos gydytojas Jonas Petrauskas.


Šiųmetinės Žvejų šventės nugalėtoja SMK komanda su šventės rengėju Stasiu Kaniava (pirmas iš kairės) ir žvejus pasveikinusiu Imbarės seniūnu Antanu Turauskiu (šalia).

Pesčių tvenkinio nuomotojas Stasys Kaniava žvejus mėgėjus sukvietė į tradicinę žiemos Žvejų šventę ant tvenkinio ledo. Įprastai šia švente žvejai pamini Vasario 16-ąją, tuo pačiu ir pabendrauja, pasivaišina.

Šiais metais žvejoti ant Pesčių tvenkinio ledo stojo beveik 5 dešimtys žvejų, sudarę 15 komandų. Tarp jų visų težvejojo 1 moteris ir 2 vaikai: Simona Mockevičienė, sugavusi 716 g žuvies, ir daugiausiai – 238 g – kaip jauniausias žvejys žuvies sugavęs Rimgaudas Tertelis bei 94 g – Audronė Tertelytė.

Iš viso 46 žvejai sugavo 37,850 kg žuvies. Daigiausia kibo raudės, ešeriai, pagauta smulkesnė žuvis buvo paleista atgal į tvenkinį.

Komandinėje įskaitoje I vietą užėmė SMK komanda, sugavusi 6,243 kg žuvies. Šiai komandai atstovavo ir asmeninėje įskaitoje I v. užėmęs Artūras Rozgus (4,299 kg laimikio), Antanas Rozgus (1,08 kg) bei Jonas Galdikas (0,864 kg). Antroji vieta atiteko „Grūšlaukės“ komandos žvejams – Stasiui Jasunskui, Mindaugui Kniūkštai bei Egidijui Kniūkštai – jų laimikis svėrė 3,686 kg. Treti, sugavę 3,711 g žuvies, buvo „Kukurūzai“ – Mindaugas Mockevičius, Simona Mockevičienė ir Vilmantas Kairys.


Išalkę žmonių meilės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-01-27
Gyvūnai į prieglaudą patenka su įvairiomis istorijomis – kartais naujų namų tenka ieškoti visai vadai šuniukų.

Apsilankę Klaipėdos rajone įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje „Būk mano draugas“, patekome į darbų sūkurį – darbininkai iš vilkiko krovė ir statė naujus voljerus. „Užsakėme dešimt, nors pinigų teturime trims. Dar trūksta 2 tūkst. 100 eurų, – prisipažino įstaigos vadovė Galina Kučinskienė, kuri sakė negalėjusi praleisti galimybės voljerus prieš naujuosius metus užsisakyti mažesne kaina. – Mes visada taip gyvename: privalome būti optimistai ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Kiti sako, kad mano vietoje išprotėtų, o aš kitaip jau negaliu.“

G. Kučinskienė aprodė pirmuosius voljerus, kuriuos savanoriai statė prieš pusketvirtų metų – šie jau baigia sugriūti, tad vietoj jų ir statomi naujieji metaliniai. Kad būtų pigiau, jie įsigyti be grindų – šios būtų kainavusios dar po 100 eurų. „Mums – tai dideli pinigai, todėl labai apsidžiaugėme, kai žmogus iš Girulių davė nugriauti savo medinę pavėsinę. Važiavom per bjaurų orą, ardėm, bet dabar turim medines grindis“, – džiaugėsi G. Kučinskienė, kuri laikosi nuostatos, kad gyvūnai voljeruose gali gyventi tik po vieną arba tik su tais gyvūnais, su kuriais jie sutaria – kad neskriaustų vienas kito.


Susietosios paramos naujovės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-01-27

Įsigaliojo susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas taisyklių pakeitimai.


Keturkojui pasiekus gyvenimo saulėlydį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-01-27

Mūsų keturkojai draugai, kaip ir žmonės, išgyvena įvairius amžiaus periodus, ir jų senatvė taip pat nėra lengviausias metas. „Todėl šeimininkas, kiek įmanoma, turėtų padėti savo draugui oriai ir kokybiškai išgyventi senatvę, o esant būtinybei, priimti sprendimą atsisveikinti su juo“, – tvirtino privatus veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas