Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 100 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Būkem žemaitē

Tautinis kuostiums – kap valstybės vieliava

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-09-19
Etnuografė Zita Baniulaitytė sakė, ka tautinis kuostiums yr kap vieliava, kap himns, ons atspind naciuonalini savitoma.

„Palonguo gyvena tuoks Vėskonts Jozė. Ons ne tik griežė smoikeliu, graže dainiava, bet išmanė madas ėr poike siova – ne šep sau drabužius, vo tuokius, so katras žemaitele gal priš kuokius 150 metu poušies edami i bažnyčė. Šėndėin tus apriedus mes vadėnam tautines“, – sakė Palonguos kultūras ėr jaunima cėntra folkluora ansambli „Mieguva“ vaduovė etnuografė Zita Baniulaitytė.

Audėms – maluoni zabuova

Zita pate nusiaustė tautini kuostiuma dabar – vėini jouka. Vo išmuokėna anou iš Skouda kėlusi, bet nu 1956 metu Palonguo gyvenosi, i omžinybė jau palydieta audieju muotina praminta Emilijė Černeckienė. Zita pasakuoje so ana ėš arčiau sosėpažėnusi tumet, kumet so ansambliu reikiejė važiuotė i 1990 metas Vėlniou vykusė Dainu švėntė, vo neturiejusi tautini kuostiuma.

„Nuejau tumet pas Emilijė, paprašiau, ka ana mon nuaustu, o ta – neturinti laika, lėipė siestė pri staklių ėr ėšsėaustė pate“, – senas dėinas prisiminė pašnekuovė.

Nuorint austė, kuožna audiejė tor turietė vėsuokiu rakandu: ne tik staklės, bet ėr nytis, mestovus, nertovus, vytovus, šaudyklės, lonkti. Zita staklės toriejė, o vėsku kėtku davė Černeckienė, pas katrou muokytėis, gal sakyt, kuožna vakara ana takus mynė.

Nu tuo laika jau daug vondėns nutekiejė. Nevyriausybinė organizacijė „Palonguos krašta etnokultūras klubs „Mieguva“ , katram Z. Baniulaitytė vadovava, kartu su Naciuonaliniu kultūras cėntru ėr UNESCO taryba siekminga dalyvava konkurse ėr pagal pruojekta 2005 m. isteigė Tradicinės tekstilės muokyma cėntra.

„Ėr patys nusipėrkuom, ėr paskiau iš draugu Švedijuo gavuom daugiau stakliu, tep pat – kėtų reikalingu priemuoniu, pati pradiejau nuorinčius muotrėškas ėr vyrus muokytė austė“, – sakė pašnekuovė. Kelis entuziastus „Pajūri naujienu“ paprašyta ana išvardina: ta ėr Jadvyga Tamašauskienė, ėr Ramūnė Petkuvienė, ėr Daiva Lizzi, ėr Diana Rakauskienė, ėr Sandra Bučiūtė- Paulauskienė, vo iš vyru – Juonis Beinuorius, kretingėškis Antans Sendrauskis.

Z. Baniulaitytės žuodes, nebūn tep, ka anėi austu, kabinetė sosiedė, vėsa dėina nu ryta lig vakara. Audėms visims yr tik maluoni zabuova. Kas kuoki kilimeli, kas šalikeli nusėaud sau, o dar ėr draugiem a draugam per Kaliedas ar gimtadėini paduovanuotė. Ka nuor, prisied ėr pri rimtesniu darbu.


Septintoks sosėrinka Majaus gėiduotė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-05-23
Ka ožtraukė gražes balsas gėismė Imbaries krašta gėiduorkas (ėš kairies) Irena Juškienė, Adelė Motužienė, Darata Žvinklienė, Petruonelė Indriuškienė, Alduona Preibienė, Dalė Gurkšnienė so anūkelio Saulioko ė suodybas šeimininkė Angelė Duonielienė, ta vėsus Gargždelės kaims soskomba.

„Marija Marija, skaisčiausė lelija“, – lyges, gražes ė stėpres balsas anon dėina ka ožtraukė Gargždelie į Angelės Duonielienės suodyba sosėrinkosės Kretinguos rajuona Imbaries krašta gėiduorkas.

Ėšpėldė mamalės svajuonė

Gegožės mienesis nu sena jog yr paskėrts garbintė Dieva Muotina. Mergelės Marijės lėtanėjės, gėismės ė šes laikas skleidas nebūtina po bažnyčiu skliautas, bet ė laukūs, pri kryžiu, arba, kas tor, pri kuoplyčeliu žmuoniū nomū kėimūs.

Suodybas šeimininkė papasakuojė, kap ta kuoplyčelė atsėrada anū kėimė. Pasėruoda, čia bova Angelės mamalės dėdėliausė svajuonė: senatvie, kumet pradiejė skaudietė sanare, ė į bažnyčelė nuetė pasėdarė laba sunke, ana paprašiosi žėnta, Angelės vyra, ė sūnaus, ka padėrbdintu kuoplyčelė so Marijė. Toudu tep ė padarė. Nuvažiava į Kretinga pas žėnuoma medė meistra Aniceta Puškuoriu ė užsakė. Somuokiejė bronge, nu bet nimaž nebova gaila – vėskū atpėrka tas džiaugsmos, ka Dieva Muotina išejė tuoki poiki ė maluoni, ė ka mamalė toriejė, kor ne tik Majaus gėismės gėiduotė, bet ė šep pasėmelstė.


Liečynas druožiejou – kap draugės

  • Būkem žemaitē
  • 2017-02-28
Raimunds Puškuorius sava dėrbtovie pri stala vakaras būn kap prikalts – neatsėspėr puomiegiuou dėrbt liečynas.

Artiejėnt vėina spalvingiausiu mūsa tautuos švėntiu – Ožgavieniems, kretingėškis tautuodailininks Raimunds Puškuorius sava dėrbtuviu stala viel apsėkruovės galybė patėis sukurtu kaukiu, Žemaitėjuo vadėnamu liečynuom.

Geriausis muokytuos bova tievs

Po teisybė, kėtas tuos kaukės jau onkstiau yr ėšdruožtas, šiuom dėinuom baigts naus Kanapėnis, bet Raimiou ryt puoryt dar būtėna rek sospiet padėrbt ėr Lašėnėni.

„Platelių Ožgavieniu kaukiu muziejaus vadė Alduona Kuprelytė skombėna – nuor i paruoda ėšstatyt, o kap būs vėins pats Kanapėnis be Lašėnėni?“ – puorėna „Pajūri naujienu“ pašnekuovs.

Kartas vėina kaukė ons, sakė, ėšdruož ėr per darba dėina, bet ta darba dėina tumet trunk tėkra ne aštounės valondas. „Nu bet kumet tori ikvėipėma, tumet tuos valondas prabieg laba greta, ėr patiam atsėtraukt nesėnuor“, – sakė R. Puškuorius.

Kuokė liečyna – linksma, gerašėrdė, klastinga, sokta a liūdna kap žemės ka būtu pardavusi išes, Raimis žėna ėš onksta, bet kartas anam padiktou ėr pats medis. Tėksliau – lėipa.

„Mona tėivalis – tautuodailininks omžėna atėlsi Anicets Puškuorius – vėsa gyvenima liečynas druožė ėš lėipas, o jau tas skulptūras, katruos stuov laukė, – ėš patvaresni oužuola. Tep ėr aš darau“, – sakė pašnekuovs, katruo stuogastolpe, kuoplytstolpe pouš ne tik Kretinguos, bet ėr kėtus aplinkėnius rajuonus, paėiškuojės anū aptėktumi net užsienie.


Būkem žemaitē

  • Būkem žemaitē
  • 2016-08-02

Kretinguos rajuonė yr tuoks kaims. Ė vadėnas ons Kormaite (Kurmaičiai). Nutuolės nu Kretinguos 4 kiluometros, apsopts Akmenuos opės vondėnū, piliakalnė, katrou vietine vadėn Pilale, pilkapynū, kapinynū ė senkapynū – Markapiū, Švedynės, Prancūzkapiū, ons da tor ė kėtuoki senouji palėkėma: kryžiū ė kuoplyteliū, katrus žmuonės statė ivariuoms intėncijuoms: kas tėkiejė stebuklas, katras kažkun Dieva prašė, kas kuokės kaima datas nuoriejė pamėnavuotė a kuokė ivyki iomžėntė.


Diel kuo rek rokoutė api žemaitius

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2016-04-26
Kretinguo gyvenonti ė pri rajuona politiku savi prėskaitonti homanitarėniu muokslu daktarė ė na vėina straipsnė api lietoviu bei kėtu baltu gentiu etnogenezė (kitep – kėlmė) autuorė Jūratė Sofija Laučiūtė sakė vėsa dūšia pritar tyms muokslininkams, katrėi žemaitius skaita esont gėntim.

Antanas – Ontė

Bernadeta – Bernutė, Bernusė

Eugenijus – Augis

Irena - Renė

Jadvyga – Jadzė

Juozas - Jozė

Leonas – Levis, Levė

Liudas – Liūdis

Salomėja – Saliūnė

Zenonas – Zenius


ŽUODYNS

  • Būkem žemaitē
  • 2015-09-15

Palmiskas – pusdubenis

Pamilijė – šeimyna, giminė, gentys

Pardavoti – pardavinėti

Parakvija – parapija

Parmazonas – laisvamanis, bedievis

Spilga – segtukas

Spruogti, nuspruogti – stipti, nustipti, nudvėsti

Sreva – kraujažolė

Sterva – ištvirkęs, pasileidęs, begėdis

Talalainis – kas daug šneka, tauškia

Pagal knygą „Kretingos tarmės žodynas“


Kap gerā

  • Būkem žemaitē
  • 2015-09-15

Vo kap gerā būt senam,

Jego syluos tori dar,

Alguos nebrek ožsidėrbtė –

Atneš pėnsėjė i vėita.

Jego nebgali matytė –

Akėnius rek ožsakytė.

Jego ausim neprigėrdi –

Istatys i ausi „šėrdi“.


Raganēlė, aba kėtēp – laumēlė

  • Būkem žemaitē
  • 2015-09-15

Mėška glūdumuo stoviejė truobālė. Anuo gīvena sosėvielosi, godri ė smalsi rāgana, vo kėtēp sakont – laumė. Anā jau bōva šimts dvėdešimt pėnkė metā, bet savėm ana vadėna raganele aba laumele – mat sīluos toriejė daug, jauties jauna, nuors bōva bjauri, sosėvielosi. Vėina kārta i mėškāli atējė mergėkė. Ana noriejė grību prisėrīnktė. Ējė, ējė ė nabžėnuojė, i katrou posė bētė. Ėsėgōnda – pōl šėn, pōl tėn – vėsor medē. Kōr ētė? Priējė nedėdėlė truobālė. Mergėkė apsėdžiaugė – rāst nākti pralēs ramē, vo rītuo tuoliau ēs. Baladuojės, baladuojės i doris – nieks nieka nesāka.

A īr kas nuors? – ėjējosi klaus.

Mėrtėna tīla. Žėngė žīngsni i truoba – tiktā kabaraj, ė mergėkė pajota bekabonti regztie. Ėsėgōnda, spordolioujės, bet nieka padarītė negāl. Veiz, ka kompė sied sosėvielosi žmuogīsta. Tada ta žmuogīsta priējė, apveiziejė iš vėsū pōsiu ė sāka mergėkē:

– Nebijuok, jēgot mōnės klausīsi, vėskas būs gerā. Aš senē laukiau, kumet atiesi. Nu šiuos dėinuos aš jau būsio neb laumēlė, vo tėkra laumė. Jēgo to vėsa nākti be perstuoji rokousīs, nesnūdoriousi, ė mōna kaltūna ėšokousi – tumet rītuo būsi nomūs. Vo je nē – ōmžėna palėksi če. Gerā, gerā, – sakonti mergēlė.

Bijuojė mergėkė, bet vo kou darīs – tor īmtė šokas kāp griebli ė šokoutė. Kudolāva, kudolāva tus plaukus, kol iškudolāva. Vo tou tārpo ė pasakuojė vėskou, kou beātmėnė. Ė tēp vėsa nākti.

Prašvėta, išlīnda saulēlė. Laumė paveiziejė i zierkuolieli ė pamātė – besonti poiki mergēlė. Kerā ėsėsklaidė...

Pasėklīdusiuoji osėmērkė, vo atsėmerkė nomūs. Apsėžvālgė, apsėčiopiniejė... Vo rāsi ana sapnāva? Kas če bežėna, kāp tėn bōva. Bet i mėška daugiau tėkrā vėina nebēs.

JEŠMONTAITĖ Inga

Kretinga


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas