Pajūrio naujienos
Help
2017 Gegužė
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 30 %
Naktį3°C debesuotumas 26 %
Apklausa

Ar pasigendate privačių maršrutinių taksi iš Kretingos į Palangą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1153) 2017-05-23

Seimo nario Antano Vinkaus atlydėtus Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Agnę Širinskienę bei sveikatos ministrą Aurelijų Verygą (centre) Kretingos rajono vadovai ir medikai pasitiko Greitosios medicinos pagalbos tarnybos prieigose.

Penktadienį Kretingos Pirminės sveikatos priežiūros, Psichikos sveikatos centruose bei ligoninėje pabuvojo sveikatos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Šį įvykį rajono meras Juozas Mažeika pavadino istoriniu – iki šiol nėra buvę, kad Kretingos medicinos įstaigas aplankytų tokio aukšto rango valdžios atstovai.

Paslaugos gyventojams – svarbiausias tikslas

Į Kretingos medicinos įstaigų atnaujinimą iš viso investuota per 5,4 mln. Eur, iš kurių rajono biudžeto dalis sudaro apie 1,62 mln. Eur. „Tuo ne tik žodžiais siekiame įrodyti, kad šios gydymo įstaigos yra svarbios“, – kalbėjo J. Mažeika. Anot jo, kartu su ligonine Savivaldybė skiria ir stipendijas rezidentams, atsižvelgę į tai, kokių specialistų rajone trūksta. Ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės žodžiais, gal lemia Kretingos geografinė padėtis, o gal tai, kad atvažiavę savo akimis pamato, kokia yra Kretingos ligoninė ir sąlygos joje, bet įstaigoje ir šiuo metu dirba nemažai jaunų specialistų. Šiemet laukiama dviejų akušerių, ginekologės ir kardiologės, po metų, steigėjui remiant, atvyks jaunas chirurgas, pati ligoninė ruošiasi dermatologą, jau dirba akių ligų gydytoja, tikimasi gauti pulmonologą.

„Ypač sunku rasti siaurų specialybių gydytojų. Norisi, kad visi jie būtų pirmaeilininkai, nes tik tokie būna patriotai, atiduodantys širdį ir savo darbui, ir pacientui“, – sakė I. Volskienė. Ji pasidžiaugė, kad Kretingos ligoninė yra ir internatūros bazė, kad praktikos atlikti, patirties semtis, įgūdžių įgyti čia atvažiuoja studentai iš Vilniaus ir Kauno universitetų, iš Klaipėdos kolegijos, ruošiančios slaugytojus. Vyriausioji gydytoja pasidžiaugė, kad jos vadovaujama įstaiga turi visus rajono ligoninei reikalingus skyrius ir kad dirba šiuolaikiškai.

Pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vidmantas Jurgaitis dar atkreipė dėmesį, kad Sveikatos ministeriją galbūt kartais pasiekia neteisingi duomenys, jog neva didelis procentas rajono gyventojų renkasi gydytis ne Kretingoje, bet Klaipėdoje. Tačiau neakcentuojama, kad Kretingos ligoninėje nėra kardiochirurgijos, neurochirurgijos, infekcinio, tuberkuliozės skyrių.

„Mes neturime tikslo konkuruoti su Klaipėda, kuri yra ir liks regiono centras. Paslaugas teikiančios gydymo įstaigos Kretingoje mums yra svarbios, nes norime rūpintis savo rajono žmonėmis. Atstumai iš rajono pakraščių iki Klaipėdos gali siekti ir 60 kilometrų“, – pridūrė meras.


Jau du mėnesius viedokameras, kuriomis filmuojamos viešosios Kretingos miesto ir rajono erdvės, stebi ne policijos budėtojai, o Savivaldybės samdomi darbuotojai. Šiuo metu jų pastebėtus bei užfiksuotus teisės pažeidimus aiškinasi ir administracines baudas pažeidėjams skiria policijos pareigūnai, tačiau gali būti, kad visai netrukus ir šią funkciją perims Savivaldybė, taip įgydama dar vieną šaltinį savo biudžetui papildyti.


Vagis naktis leis namie

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Telšių rajono gyventojas 25 metų Gediminas Bružas išgirdo Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį – už tai, kad nuardė ir pavogė elektroninį stumdomų vartų valdymo mechanizmą, jam skirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. Bružui teks per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ir padarytą žalą – 1149,50 euro, kurią patyrė Erlėnų bendruomenės centras.

Erlėnų bendruomenė naujais vartais ir tvora, kuriuos buvo įsigijusi pagal projektą, spėjo pasidžiaugti vos mėnesį ar du, kai juos nusižiūrėjo vagys. Teisme G. Bružas pasakojo, kad nuardyti ir pavogti elektrinių vartų mechanizmą jam nurodė pažįstamas, pravarde Viesulas, pažadėjęs už atliktą darbą duoti 50 Eur bei nupirkti butelį degtinės. Viesulas savo automobiliu 2016 metų rugpjūčio 19-osios naktį G. Bružą ir atvežęs į Erlėnus.

Tačiau piktavalių planas neišdegė – prie bendruomenės vartų besidarbuojantį G. Bružą pastebėjo ir sučiupo vietinis jaunimas, į vietą iškvietęs ir policiją.

G. Bružas ir iki tol buvo teistas du kartus ir elektrinių vartų mechanizmą vogė dar neišnykus teistumui.


Dviem sugėrovams – skirtingas likimas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

„Sauliui Mačiuliui nepavyko suklaidinti teismo, įtikinti savo išgalvota versija, kad Aidonas Budreckis smurtavo prieš nukentėjusįjį ir kad būtent Aidonas Budreckis padarė baisiausius sužalojimus nukentėjusiojo galvoje“, – konstatavo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis. Per penktadienį įvykusį Klaipėdos apygardos teismo posėdį jis, sakydamas baigiamąją kalbą, paprašė 35 metų S. Mačiulį pripažinti kaltu dėl nužudymo ir skirti jam 11 metų laisvės atėmimo, o 47 metų A. Budreckį – išteisinti, nesant pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

SAVANORIŲ G. Gegužės 20 dieną apie 12 val. gimnazijos klasėje buvo pavogta juoda medžiaginė kuprinė, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „LG K10“ ir piniginė su moksleivio pažymėjimu bei 10 eurų. Iš viso padaryta žalos už 265 eurus.

KRETINGOS RAJONE.

DVARALIO K. Gegužės 21 dieną apie 11.15 val. gautas pranešimas, kad pilietis sulaikė neblaivų automobilio „Renault Espace“ vairuotoją (gim. 1958 m.) – jam buvo nustatytas 2,07 prom. girtumas. Vėliau išsiaiškinta, kad neblaivų skuodiškį prie vairo sulaikė ne tarnybos metu neuniformuotas Skuodo r. PK Veiklos sk. viršininkas Stanislovas Paulauskas.

„P.n.“ informacija


Kartenos seniūnijos sportininkai pergalę – Rajono seniūnijų sporto žaidynių mero prizams laimėti nugalėtojų vardus – iškovojo trečiąkart iš eilės.

Rajono seniūnijų sporto žaidynes, kurias šiemet organizavo Žalgirio seniūnija ir kurios Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro stadione subūrė apie 300 sporto aistruolių, trečiąkart iš eilės laimėjo Kartenos seniūnijos sportininkai. Šiai seniūnijai perduota ir teisė žaidynes surengti kitąmet.

Susirenka ne tik varžytis, bet ir pabendrauti

Kartenos seniūnijos sporto organizatorius Marius Meškauskas neslėpė, jog laimėti žaidynes ir buvo pagrindinis visų metų tikslas. „Kitais metais, kaip žaidynių organizatoriai, vėlgi sieksime apginti iškovotą titulą. Triskart iš eilės laimėti žaidynes dar niekam nepavyko, kodėl to nepadarius ir ketvirtą kartą? Iš šono žiūrint gal ir atrodo, jog tai – nesudėtinga. Taip nėra: žmonės iš anksto ir atostogas, ir išeigines planavo, kad tik galėtų atstovauti savo gimtajai Kartenai. Palaiko mus ir studentai, ir emigrantai, žaidynių proga grįžtantys namo. Mano darbas – sutelkti žmones, ir džiaugiuosi, kad jie pritaria toms iniciatyvoms, kurios yra svarbios Kartenai. Štai ir mūsų jaunuoliai laukia nesulaukia, kada jiems sukaks 18-ka, kad galėtų dalyvauti seniūnijų žaidynėse, o vyrai, virvės traukikai, kurie rajonui atstovaus zoninėse varžybose, dabar tiek užsivedę, kad treniruočių procesas dar vyks ir vyks“, – apie Kartenos krašto žmonių pasišventimą, norą pabūti sykiu, pabendrauti ir kartu pasiekti rezultatą kalbėjo M. Meškauskas.


Smidrais prekiauja tiesiai iš daržo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemės ūkis
Renata ir Rimantas Paulikai su dukrele Radvile vos ne kasdien skina smidrų derlių – esant drėgniems ir šiltiems orams, šios daržovės per dieną gali pasistiebti visu sprindžiu.

„Jei ko nors imtis, tai to, kas būtų naujiena, ko dar nėra rinkoje ir kas reikalinga žmonėms“, – su tokia nuostata padvariškiai ūkininkai Renata ir Rimantas Paulikai ėmėsi naujo verslo – smidrų, kitaip dar vadinamų – šparagų, auginimo. Ir šiomis dienomis jie skina pirmąjį savo derlių, kurį kasdien tiesiai iš daržo pateikia savo klientams.

„Mums tai yra pirmasis derlius ir patys nežinome, ko laukti: kiek smidrų priauginsime per sezoną, kaip ir kur jį pavyks realizuoti. Bet atrodo, kad važiuoti į turgų neprireiks – pavyks viską parduoti iš namų, nes informacija sklinda per draugus ir pažįstamus“, – pajutę pirkėjų susidomėjimą džiaugėsi R., R. Paulikai.

Prasidėjus sezonui, Paulikai iš savo 9 arų lauko, kuris yra prie namų, kasdien nupjauna apie 3 kg šviežutėlių smidrų – paprastai tą pačią dieną jie ir iškeliauja į klientų namus.

Dažnas pirkėjas R. Paulikienei prisipažįsta, kad smidrai bus naujiena šeimos virtuvėje ir prašo pasidalinti receptais, nors iš tiesų šis augalas Žemaitijoje buvo jau seniai žinomas ir auginamas, tik labiau ne kaip daržovė, o kaip sodo puošmena. Tam tikru laiku nenupjovus smidrų ūglių, šie išstypsta ir savo smulkių lapų eglutėmis primena krapus – tokiu augalu moterys mėgdavo papildyti gėlių puokštes.

„Mano mama taip pat augino šparagus, tačiau vargu ar juos būtų buvę galima valgyti – jų yra daug rūšių, neaišku, kuri augo pas mus. Be to, net jei tai buvo ir valgomas šparagas, per tiek metų jis jau nebūtų pajėgus duoti derliaus“, – sakė R. Paulikienė.


Septintoks sosėrinka Majaus gėiduotė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
Ka ožtraukė gražes balsas gėismė Imbaries krašta gėiduorkas (ėš kairies) Irena Juškienė, Adelė Motužienė, Darata Žvinklienė, Petruonelė Indriuškienė, Alduona Preibienė, Dalė Gurkšnienė so anūkelio Saulioko ė suodybas šeimininkė Angelė Duonielienė, ta vėsus Gargždelės kaims soskomba.

„Marija Marija, skaisčiausė lelija“, – lyges, gražes ė stėpres balsas anon dėina ka ožtraukė Gargždelie į Angelės Duonielienės suodyba sosėrinkosės Kretinguos rajuona Imbaries krašta gėiduorkas.

Ėšpėldė mamalės svajuonė

Gegožės mienesis nu sena jog yr paskėrts garbintė Dieva Muotina. Mergelės Marijės lėtanėjės, gėismės ė šes laikas skleidas nebūtina po bažnyčiu skliautas, bet ė laukūs, pri kryžiu, arba, kas tor, pri kuoplyčeliu žmuoniū nomū kėimūs.

Suodybas šeimininkė papasakuojė, kap ta kuoplyčelė atsėrada anū kėimė. Pasėruoda, čia bova Angelės mamalės dėdėliausė svajuonė: senatvie, kumet pradiejė skaudietė sanare, ė į bažnyčelė nuetė pasėdarė laba sunke, ana paprašiosi žėnta, Angelės vyra, ė sūnaus, ka padėrbdintu kuoplyčelė so Marijė. Toudu tep ė padarė. Nuvažiava į Kretinga pas žėnuoma medė meistra Aniceta Puškuoriu ė užsakė. Somuokiejė bronge, nu bet nimaž nebova gaila – vėskū atpėrka tas džiaugsmos, ka Dieva Muotina išejė tuoki poiki ė maluoni, ė ka mamalė toriejė, kor ne tik Majaus gėismės gėiduotė, bet ė šep pasėmelstė.


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) TheATRIUM Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas