Žurnalistas – langas į pasaulį

„Žurnalistai – žmonės, dirbantys su informacija, o ne pramogomis, todėl Lietuvoje tikrų žurnalistų – labai mažai,“ – teigia mūsų kraštietė, kretingiškė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė.

Iš Kretingos kilusi žurnalistė Rita Miliūtė sako, kad žiniasklaidoje pateiktą informaciją reikia vertinti kritiškai ir pagalvoti, kokios žinios yra reikalingos, o kurias vertėtų išmesti iš galvos.

- Kokių savybių reikia, norint tapti geru žurnalistu?

- Puiki atmintis, greita reakcija, užsispyrimas ir ryžtas – vienos svarbiausių savybių, būtinos tikram žurnalistui. Lietuvoje žurnalistai yra nuvertinami, jais nelabai pasitikima, todėl reikalinga ir „kieta oda“, norint atlaikyti kritikos strėles, nepalūžti.

- Kodėl Jūs nusprendėte tapti žurnaliste?

- Vaikystėje skaičiau daug knygų. Vienas mėgstamiausių mano knygų autorių – Ernestas Hemingvėjus. Nuo mažens svajojau užaugusi daryti kažką panašaus, kaip ir jis. Turbūt smalsumas, skaitymas ir atvedė mane į žurnalistiką.

- Kaip atrodo įprasta žurnalisto, dirbančio televizijoje, darbo diena?

- Aš neturiu griežtos dienotvarkės. Atsikėlusi pirmiausia internete perverčiu spaudą, pažiūriu BBC žinias – renku informaciją vakaro žinių reportažams.

Žurnalisto darbas geras tuo, jog nereikia visuomet sėdėti prie darbo stalo, kad net tau naršant internete niekas negali prikišti, jog nedirbi. Netgi filmų žiūrėjimas yra savotiška darbo dalis, informacijos rinkimas.

Žinoma, nepavyksta išvengti ir stresinių situacijų. Kartais nauja, skubi informacija mus pasiekia likus nedaug laiko iki žinių transliacijos pradžios. Tuomet privalai mesti visus darbus ir kuo skubiau paruošti naują reportažą. Todėl žurnalistas niekada negali atitrūkti nuo informacinių technologijų.

- Esate ir politinės debatų laidos vedėja. Kuo ypatingas laidų vedėjos darbas? Kodėl pasirinkote būtent politikos sritį?

- Laidų vedėjos darbas nėra kažkuo išskirtinis. Žinoma, prieš kiekvieną tiesioginę transliaciją aplanko jaudulys – juk nesinori kvailai atrodyti ar nusišnekėti.

„Teisė žinoti“ – politinių debatų laida, nes politika aktuali daugeliui žmonių, ji liečia visos visuomenės gyvenimą. Tiesa, kartais pagalvoju, kodėl pasirinkau eiti būtent šia kryptimi, bet užtat džiaugiuosi, jog man nereikia ieškoti kojinių Radžio nuotakoms.

- Kaip pasirenkate pašnekovus, temas savo laidai? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

- Orientuojuosi į tai, kas tuo metu šalyje yra aktualu ir kam bei kiek žmonių laidos tema bus svarbi.

Į laidas nekviečiu žmonių, kurie yra neverti žiūrovų laiko, dažnai kalba nesąmones. Kaip mes, žurnalistai, sakome, jeigu jau tokį pakvietei – tada jis privalo tą savo kvailumą ir parodyti. Sudėtingiausia laidoje būna tada, kai pakviestas žmogus eterio metu visai nelauktai praranda kalbos dovaną – tuomet visaip turi suktis, kad užpildytum likusį laiką.

- Ar Jums svarbu Jūsų laidos reitingai?

- Žinoma, svarbu. Juk norisi, kad tai, ką darai, dėl ko stengiesi, kitiems būtų įdomu. Tačiau, mano manymu, geriau tegul žiūri, į laidas ateina mažiau žmonių, bet tie, kuriems tai tikrai įdomu ir aktualu.

- Koks Jūsų požiūris į šių dienų žiniasklaidą Lietuvoje?

- Kritiškas. Apskritai, aš nesu televizijų žiūrovas – man gėda už tuos žmones, kurie kuria kvailas, žmogų bukinančias laidas. Atsakomybės šių dienų žiniasklaidoje mažai, todėl negalima tikėti viskuo, ką perskaitai, pamatai.

Visuomet raginu žiniasklaidos pateikiamą informaciją vertinti kritiškai. Reikėtų skaitant, žiūrint televiziją atsakyti sau į šiuos klausimus: kodėl ši naujiena buvo paskelbta? Kas ją paskelbė? Kam naujiena palanki, o kam ji gali pakenkti? Jei ši žinia nėra jums svarbi, tai ją ir užmirškit. Žmonėms pateikiama daug informacijos, bet didelė dalis jos nieko verta, todėl reikia mokėti naujienas atsirinkti.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

"P. n." informacija

• Rašyti komentarą (7)