Poeziją siuva iš gamtos audinio

Nausodžio kaime, tarsi žaliajame lopšyje, užaugusi 18 metų Lina Mačernytė gamtos gijomis perveria ir savo lyriką. Tokia jausena artima japonų filosofijai, tad ir jos padovanoti poezijos žanrai haiku, tanka bei iš jų išaugusi cinquain forma L. Mačernytės plunksnai yra patogūs ir savi.

Lina Mačernytė sakė, kad jai artima japoniškos poezijos technika – trumpame tekste atskleidžiamos gamtos ir žmogaus gyvenimo paralelės.

„Gyvenu kaime, tad mane nuo vaikystės supo gamta, jos grožis, ramybė, gyvybė. Gamta ir dabar geriausiai mane atgaivina, jei jaučiuosi pavargusi, noriu atitrūkti nuo rūpesčių. Vaikštinėju pievomis, upės pakrantėmis ir vingiais tarsi be jokio tikslo – mane veda vidinis šauksmas. Ne stebėti gamtą, bet būti joje, būti jos dalimi“,- kalbėjo Pranciškonų gimnazijos abiturientė L. Mačernytė.

Romantiškos natūros L. Mačernytei lengvai gimsta žodžiai, kurie įtaigiai perteiktų gamtos įspūdį, ir kuriuose atsiskleistų gamtos bei žmogaus gyvenimo paralelė. Būtent tokią misiją įprasmina ir iš Rytų kultūros atkeliavę poezijos žanrai, kurie griežtai įrėmindami trumpa forma ir tiksliu skiemenų skaičiumi reikalauja koncentruotos, ryškios ir aiškios minties.

„Griežti žanro reikalavimai manęs nekankina. Atvirkščiai – dar įdomiau: tenka ieškoti žodžio, kuris būtų ne tik prasmingas, bet ir tiktų pagal skiemenų skaičių. O kartais patys žodžiai taip sugula į eiles, kad, žiūrėk, suskaičiavus skiemenis, jie idealiai atitinka formalius reikalavimus. Vis dėlto tai yra trumpi, bet kartu ir sudėtingi žanrai, - pasakojo L.Mačernytė. – Galiu tik numanyti, kad japonams kurti trumpaisiais žanrais, ko gero, yra lengviau – jų kalba pagimdė tokias poezijos formas. Mes gi jas naudojame lietuviškiems tekstams, nors mūsų žodžių skambesys – visai kitoks. Tačiau rašyti japoniškomis poezijos formomis man labai patiko: tai yra kūrybos džiaugsmas, o kartu - ir savotiškas galvosūkis, uždavinys“.

Būtent šios poezijos aiškumas, konkretumas labiausiai ir žavi L. Mačernytę. Be to, paslaptingai šypsosi pašnekovė, intrigą kuria ir tai, kad ne kiekvienas ryžtasi juos išbandyti.

Dabar, kai mokslai atima vis daugiau laiko, L.Mačernytė atsidūsta vis mažiau laiko begalinti skirti kūrybai ir pomėgiams – teatrui, baletui. „Menas nukelia į kitą pasaulį, atskleidžia nematytas žmogaus prigimties paslaptis – tai padeda nepalūžti, vis ieškant naujų paaiškinimų“,- pasakojo L.Mačernytė.

Kalbėdama apie savo kūrybinio kelio pradžią, kurią skaičiuotų nuo VI klasės, L. Mačernytė teigė esanti dėkinga savo lietuvių kalbos mokytojoms, kurios, pastebėjusios jos talentą, drąsino pasitikėti savo kūrybinėmis galiomis – tai Baublių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Lina Odinienė, o vėliau, nuo VIII klasės pradėjus mokytis Pranciškonų gimnazijoje, – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Ataitė. Ji ir pasiūlė išbandyti japoniškąją poezijos techniką, kuri L. Mačernytei labai patiko – juk tai būdas kiekviename eilėraščių apgyvendinti dalelę gamtos.

Gebėdama tikslumą, logiką derinti su kūrybingumu, L. Mačernytė mano, jog jai mielos ir artimos būtų inžinerinio dizaino studijos. „Visi stebisi tai išgirdę – klausia, kaip meniškos sielos žmogus gali rinktis tokią specialybę“,- šypsosi L. Mačernytė, kuri yra įsitikinusi, jog kūrybingą požiūrį galima pritaikyti netgi ir matematikoje ar fizikoje.

*

Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Ataitė:

- Kai Lina susidomėjo poezija, pradėjome artimiau bendrauti: dažniau kalbėtis apie įvairius lyrikos žanrus, raiškos būdus eilėraštyje, meninę kalbą; rekomendavau Linai perskaityti tam tikros literatūros... Kartą pasiūliau jai pabandyti sukurti japoniškus trieilius – haiku, penkiaeilius (cinquain). Tai – eilėraščių žanrai, labai tinkantys pradedančiam poetui. Tiesa, ne kiekvienam, nes jie pasižymi gana griežtais formos ir turinio reikalavimais. Lina ,,užsikabino“ – pirmojoje gimnazinėje klasėje kartu su klasės drauge Ūla Bendikaite ji išleido pirmąją knygą – ,,Neatrastasis akmenėlis“, trečiojoje – eilėraščių rinkinį ,,Nuogoje tyloje“. Į šį rinkinį Lina sudėjo kito savito žanro (tanka) eilėraščius. Per tuos penkerius metus, praleistus Pranciškonų gimnazijoje, Lina Mačernytė sėkmingai dalyvavo keliuose literatūrinių kūrinių apie gamtą, Jaunųjų filologų konkursuose (poezijos sekcija), netgi istorinio rašinio konkurse. Tai labai miela, dvasinga mergina – tikiu, kad menas, literatūra visada bus jos gyvenimo palydovai.

• Rašyti komentarą (0)