|
|
|
Kodėl Kretinga nepatraukli jauniems medikams
Situacija Kretingos rajono sveikatos priežiūros įstaigose tokia, kad po kelerių metų mūsų gali nebelikti kam gydyti: mat, gydytojai sensta, o studijas ką tik pabaigę medikai į Kretingą atvykti dirbti nenori.
Sensta gydytojai ir pacientai Maži atlyginimai ir galimybės likti dirbti Vilniuje ar Kaune arba nesunkiai įsitvirtinti užsienyje, - tokios yra pagrindinės priežastys, dėl ko jaunų medikų po rezidentūros studijų netraukia dirbti į rajonus. Nors nuo ateinančio rugsėjo į Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) turėtų atvykti dirbti 2 rezidentūros studijas pabaigę šeimos gydytojai, įstaigos vyriausioji gydytoja Irena Narmontaitė nėra visiškai tikra, ar jų nenuvilios privatūs šeimos centrai. „Mūsų įstaigoje per mažai mokama – iki 3 tūkst. litų „ant popieriaus“. Vidutiniškai pas vieną šeimos gydytoją yra prirašyta 1 tūkst. 400 gyventojų. Vienas gydytojas per dieną vidutiniškai priima 20 – 30 pacientų. Didžiausias atlyginimas, kokį gali užsidirbti šeimos gydytojas, yra 4 tūkst. Lt“, - problemos esmę išsakė I.Narmontaitė. Ji neslėpė, jog daugiau mokėti nėra iš ko, nes nemažai įstaigos lėšų skiriama išlaikyti medicinos punktus kaimuose. Kylant šildymo, degalų kainoms, brangsta ir jų išlaikymas. Kretingos PSPC dirba 15 šeimos gydytojų, tačiau daugiau negu pusė jų – 58 proc. – perkopę per 60 metų. Yra ir tokių, kurių amžius viršija 70 metų. Tačiau, I.Narmontaitės žodžiais, sensta ne tik gydytojai, bet ir gyventojai: vaikų iki 17 m. jų įstaigoje tėra prisirašę vos 18 proc., 18 - 49 m. amžiaus pacientų – 40 proc. Dar 40 proc. pacientų amžius - per 50 m., o pusė jų - per 65 m. Daugėja pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, nukreipiamų į neįgalumo komisiją, o tai ir iš medikų pareikalauja daugiau laiko sąnaudų. Damoklo kardas virš ligoninių „Labai norėtųsi, kad į Kretingą sugrįžtų studijas pabaigę kretingiškiai. Juk čia gyvena jų tėvai, išsispręstų ir jų gyvenimo problemos. Geografiškai Kretinga – taip pat patrauklus miestas“, - svarstė I.Narmontaitė, prisipažindama, jog atvykstantiems specialistams sumokėti už butų nuomą, kaip yra kituose rajonuose, jų įstaiga neišgali. Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė taip pat patvirtino, jog jiems trūksta specialistų: chirurgų, akušerių-ginekologų, kardiologų, vidaus ligų gydytojų. „Mūsų gydytojų amžiaus vidurkis – 54 m. Tai - mano bendraamžių karta, kai dirbti į Kretingą pagal paskyrimą atvykome nemažas būrys specialistų. Po to gydytojais mūsų ligoninė beveik nepasipildė. Jų netenkama ir dėl kitų priežasčių - vien pernai anapilin iškeliavo 4 gydytojai“, - sakė I.Volskienė. „Esame lyg užburtame rate: kalbama, kad rajonų ligoninės neužtikrina paslaugų kokybės, - ji toliau tęsė mintį. - Tačiau rajonų ligoninės tebėra nesaugios dėl savo išlikimo: virš mūsų nuolat kabo Damoklo kardas: uždarys – neuždarys. Ir taip yra visoje Lietuvoje. Todėl po medicinos studijų jaunimas darbą ir renkasi didmiesčiuose, kur stabilu. Ten gydymo paslaugos brangesnės, todėl ir jų atlyginimai geresni. Remia rezidentūros studijas I.Volskienė sakė, jog Kretingos ligoninė jaunimo įdarbinimo problemą bando spręsti: „Bendraujame su Vilniaus ir Kauno medicinos studentais, vykstame į susitikimus, bet kalba išsyk nukrypsta – kiek mokėsite, ar duosite butus. Pavyko įkalbinti tik vieną okulistą - antrus metus mokame už jo rezidentūros studijas - kasmet po 20 tūkst. Lt, - mokėsime dar ir kitąmet, kol baigs“. Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos priežiūros komiteto pirmininkė bei privačios medicinos įstaigos „Kretingos šeimos centras“ vadovė Augenija Juknevičienė patikino, jog 2012 m. Savivaldybė numatė skirti 40 tūkst. Lt medicinos studentų rengimo programai, tačiau ligi šiol nesurado nė vieno, po rezidentūros norinčio atidirbti Kretingoje. A.Juknevičienė mano, jog jaunų specialistų įdarbinimą lemia ir gydymo įstaigos mikroklimatas. „Jaunam gydytojui reikia padėti: juk išsyk atėjęs dirbti šeimos gydytoju, jis neturi pacientų. Todėl atlyginimas kurį laiką jam mokamas avansu. Taip savo įstaigoje įdarbinome palangiškį Algimantą Žeibą, vieną iš jauniausių šeimos gydytojų Kretingos rajone, kuris pateisino mūsų lūkesčius - pas jį pamėgo prisirašyti jaunos šeimos“, - neslėpė ji. A. Juknevičienė įžvelgė ir klaidų gydymo įstaigose: tebedirba nuo seno įsitvirtinę gydytojai, kuriems – per 70 metų, jie laikosi savų vietų ir jaunimo neįsileidžia bei sunkiai pripažįsta naujoves. Reikalinga keisti politiką Visų trijų Kretingos sveikatos priežiūros įstaigų vadovės palaiko sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio ryžtą kovoti už tai, kad rezidentūros studijas pabaigę gydytojai, parengti už valstybės biudžeto lėšas, privalėtų atidirbti pagal paskyrimą. „Mūsų kartos gydytojai taip pat nenorėjo vykti ten, kur skyrė, bet žinojome, kad taip turi būti. Medicinos studentai ir dabar priešinasi siūlymui po studijų atidirbti. Bet šiandien aš nematau kitos išeities, - antraip sveikatos priežiūros sistema dėl skirtingo Lietuvos ir Europos šalių pragyvenimo lygio pas mus gali visiškai sužlugti“, - mano I. Volskienė. „Valstybė išleidžia didžiulius pinigus, kol parengia gydytoją – ir tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, o šis išvyksta gydyti airių, anglų, danų“, - stebėjosi A. Juknevičienė. Medikės mano: jeigu nesikeis mūsų valstybės politika emigracijos atžvilgiu, sveikų permainų neverta tikėtis. „Suformuota nuomonė, kad Lietuvoje gyvenimas verda tik didžiuosiuose miestuose arba užsienyje. O juk nemažai žmonių gyvena ir rajonuose“, - tvirtino I. Volskienė. Jai pritarė A.Juknevičienė, patikindama, jog rajonų ligonines valdžia ilgainiui apleido – šiandien jos nerūpi nei ministerijai, nei savivaldybėms. * Mūsų kraštietės Europos Parlamento narės Justinos Vitkauskaitės-Bernard komentaras: - Vienas iš pagrindinių ES principų – laisvas asmenų ir darbo jėgos judėjimas. Todėl draudimas išvykti iš Lietuvos būtų lyg ir jų laisvės ribojimas. Dabar Europarlamente kaip tiktai yra kalbama apie tai, kad būtų suvienodinta visų ES šalių profesinio kvalifikavimo sistema. Mūsų šalyje – didelė problema dėl gyventojų emigracijos. Bet gal reikėtų ją spręsti ne nuo to galo, pradedant ne nuo prievartos mechanizmų, o rimtai keliant klausimą, kodėl jauni, mokslus baigę žmonės emigruoja iš šalies. Kartais ne vien didelis uždarbis nulemia pasirinkimą: gal jauni žmonės liktų savo šalyje, jei jiems būtų taikomos mokesčių lengvatos, suteiktos galimybės lengviau įsigyti būstą ar pradėti verslą. Be to, nemaža dalis studentų ima paskolas rezidentūros studijoms, ir tam, kad sugrąžintų jas, priversti išvykti dirbti į užsienį.
|
|
