|
|
|
Paroda – lyg rekviem išėjusiam kūrėjui
Šį sausį Kretingos muziejus darsyk nusilenks anapilin prieš penkerius metus išėjusiam tautodailininkui, peizažo meistrui, Kretingos rajono Garbės piliečiui Jurgiui Račkauskui, jo 90-ųjų gimimo metinių proga surengdamas parodą iš fondų bei artimųjų kolekcijos.
„Tris darbus, vaizduojančius Orvidų sodybą, ketiname padovanoti muziejui, - abi su mama manome, kad jie priklauso visai Kretingai“, - tarsi užbėgdama už akių būsimai parodai, kuriai nuo tėvo namų sienų nukabino per 20 darbų, už save ir savo motiną Mariją Račkauskienę kalbėjo kūrėjo duktė Jūratė Račkauskaitė. Sunkiai tramdydama prisiminimų sukelto jaudulio ašaras 84-erių M.Račkauskienė sakė niekada nepykusi ant vyro už tai, kad, gyvenant Kartenos miestelyje, jis – jau išėjęs į užtarnautą poilsį, nebuvo linkęs prie žemės ar ūkio darbų. Nuo ankstyvo ryto, pasikišęs molbertą, suspaudęs saujoj teptukus, jis iškulniuodavo prie Minijos. Ten, klausydamas srovės nešamų vandenų čiurlenimo, palinkęs prie molberto sulig vėjo šiurenamu pakrantės gluosniu, ant drobės jis tepė sluoksnį po sluoksnio. Mėgo lieti ir akvarelę. Išsėdėdavo ligi vėlyvų sutemų. O sugrįžęs išdidžiai rodydavo šviežiai gimusius potėpius žmonai. Ji buvusi pirmoji jo darbų vertintoja: čia šviesesnį brūkšnį, ten – patamsinti ir paryškinti patardavusi. „Visą gyvenimą labai didžiavausi savo vyro talentu“, - pabrėžė ponia Marija. Judviejų 62-jų duktė Jūratė, buvusi Kartenos vidurinės mokyklos vadovė, sakė, jog tėvas tapė ligi pat savo gyvenimo pabaigos. Netgi ligoninėj prašė popieriaus ir pieštukų, ir, kiek leido jėgos, piešė eskizus savo būsimiems paveikslams. Jos tėvų namuose pasiliko tik patys brangiausi kūriniai, tie, iš kurių sklinda ypatinga šiluma, juntama tėvo dvasia. Tai – senų tėviškės sodybų atvaizdai, gamtos vaizdai ir nebaigtas šventojo paveikslas. Kažkada jam buvo patikėta restauruoti ir Kartenos bažnyčios bei Abakų lurdo paveikslus.
Anot dukters, jos tėvas per netrumpą gyvenimą nutapė kelis šimtus paveikslų: dauguma jų apkeliavę parodas Europoje, pabuvoję net tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, tarp kurių – Japonija, JAV, Kolumbija, taip ir pasklido po platųjį pasaulį. Už nacionalinės kultūros puoselėjimą J.Račkauskui 2002 m. suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. Mėgęs teatrą, kurdamas dekoracijas spektakliams, jis kėlė Kartenos teatro, į kurį vaidinti įtraukė ir savo namiškius, įvaizdį. „Mudu abu su broliu Alfredu, habilituotu fizikos ir matematikos mokslų daktaru, kuriam šį sausį sukaks 60 metų, išmokė žaisti šachmatais ir stalo tenisą. Tai – labai šiltas atsiminimas iš vaikystės“, - neslėpė J.Račkauskaitė. Ankstyvoje jaunystėje jis išbandė save kaip poetas: „Mano jaunatviška svajonė – būti poetu. Bręsdamas pajutau, kad tam neturiu gebėjimų, bet poeziją labai mėgstu. Išliko keletas okupacijų, karų ir pokario laikotarpiu mano sukurtų eilėraščių. Dabar poeziją jaučiu savo tapybos darbuose“, - prisipažino kūrėjas savo ranka rašytoje poezijos rinktinėje. Gimęs Kulių miestelyje, baigęs prancūzų kalbos studijas, J.Račkauskas pasišventė pedagogo darbui. Jis – Salantų švietimo skyriaus vedėjas, Grūšlaukės septynmetės direktorius ir Salantų internatinės mokyklos įkūrėjas bei pirmasis jos vadovas. „Pats ir šaukštus internatui supirko, ir net dviejų dingusių vaikų ieškoti ligi Maskvos buvo nuvykęs“, - prisiminė duktė. Nuo 1969 iki 1983 m., kol išėjo į užtarnautą poilsį, jis vadovavo Kartenos vidurinei mokyklai. „Lyg juntamas atsisveikinimas su gyvenimu bei kūryba buvo jo paskutinis paveikslas „Rekviem“, kurį itin branginame“, - neslėpė J.Račkauskaitė. Kūrėjo pėdomis šiandien pasekė dailės Klaipėdoje besimokanti proanūkė Ugnė, kurios grafikos darbai - lyg kūrėjo talento tęsėjos, taip pat bus iškabinti jubiliejinėje parodoje. * Senos sodybos, Minijos vingiai, gamta įvairiais metų laikais. Tokią Karteną ir jos apylinkes į drobes perkėlė 40 metų Kartenoje gyvenęs tapytojas Jurgis Račkauskas.
|
|
