Geriausias modelis – gamta

Laukžemiškė Diana Danieliūtė – ne itin šneki mergina: atsakingai pasveria kiekvieną žodį ir apie save bei savo pomėgį fotografuoti daugiažodžiauti nemėgsta. Tik ką Darbėnų gimnaziją baigusi 18-metė įsitikinusi, kad geriau už žodžius kalba darbai – šimtai per keletą metų padarytų fotografijų.

Diana Danieliūtė surengė dvi personalines parodas Laukžemėje, jos darbus buvo galima pamatyti Švietimo skyriuje Kretingoje.

Jaunoji fotografė šypsosi paklausta, kaip jos gyvenime atsirado fotografija. Sakosi neprisimenanti tikslios priežasties ar aplinkybių, kaip susidomėjo šiuo menu. Tik pamena, kad vieną dieną paprasčiausiai pajuto stiprų norą fotografuoti.

„Įsigijau vadinamąją muilinę ir pradėjau fotografuoti turbūt viską iš eilės. Vėliau mokykloje operatorius Juozas Mažonas įkūrė vizualinių menų studiją. Ten gavau gerų patarimų, pamokų, kritikos. Su noru fotografuoti atsirado ir noras domėtis fotografija – žinių bagažą suteikė fotografijos forumuose, puslapiuose talpinami straipsniai, fotografijos. Tobulėjant žinioms ir darbams, užsimaniau ir tobulesnio darbo įrankio – muilinę pakeitė kiek profesionalesnis fotoaparatas“, - kalbėjo D.Danieliūtė.

Pasiėmusi fotoaparatą į rankas jaunoji fotografė į medžioklę visada leidžiasi tikėdamasi gero laimikio, mažo nuotykio ar tiesiog nepakartojamų ir visada skirtingų emocijų.

„Mano pažintis su fotografija prasidėjo nuotraukose įamžinant žmones – tai buvo mano artimieji, draugės. Ypač gera fotografuoti vaikus – jie tokie natūralūs ir visada gražūs, kad ir kaip bepozuotų. Neišvengiamai tenka fotografuoti šeimos šventes – tai irgi savotiškai žavi. Kartais nufotografuoti paprašo draugai – vis dėlto dabar taip madingų fotosesijų kol kas manęs neprašo. Modelius mėgstu rinktis pati. Žmonės nepakartojami su savo emocijomis, skirtingais veidais. Tačiau man pats puikiausias modelis yra gamta“, - prisipažino D.Danieliūtė.

Jaunosios fotografės taikiklyje – gamtos grožis.

Dėl šio savo mylimiausio modelio laukžemiškė žiemą nebijo speigų, rudenį – darganos. Netingi dėl vieno gero kadro atsikelti paryčiais, turi kantrybės laukti, kol tinkamai pasauliui nusišypsos gėlė, į vainiklapį įsiropš boružė ar rasos ašaromis apsiverks žolė.

„Dažniausiai fotoaparate naudoju makrofunkciją. Mėgstu fotografuoti mažus dalykus – augalus ir jų dalis, šerkšną, nedidelius gyvūnus. Užeina tarsi įkvėpimo banga ir išeinu ieškoti tų nuostabių mažų gamtos pasaulių. Kiekvienu metų laiku gamta pateikia staigmenų. Ji kiekvieną dieną, akimirką yra vis kitokia, įdomi, nepakartojama. Todėl kelionės ir paieškos po gamtą niekada nenusibosta. Vieną kartą nusprendžiau atsikelti anksti rytą ir įamžinti saulėtekį. Spėjau padaryti vos vieną kadrą ir fotoaparatas išsikrovė. Teko grįžti namo. Tačiau šis mažas pasiaukojimas ir nesėkmė yra niekis, palyginus su tuo, kuo už tai atsilygina gamta“, - sakė D.Danieliūtė.

Gamtos grožis ir galimybė jį įamžinti D.Danieliūtę taip sužavėjo, kad mergina apsisprendė toliau gilintis į fotografiją ir ją studijuoti. Nors įstoti į specifines fotografijos studijas laukžemiškei šiemet nepasisekė, jaunoji menininkė neketina pasiduoti.

„Studijuosiu turizmo administravimą Klaipėdoje. Tačiau tikiu, kad studijuodama nepaleisiu savo svajonės – kada nors turėti savo fotografijos studiją. Galbūt gamta, žmonės, mane įkvepiantys fotografuoti, įkvėps ir drąsiai įgyvendinti savo norus“, - tikisi D.Danieliūtė.

• Rašyti komentarą (1)