Baubliškių dainos išjudino net tūkstantinę minią

Šie metai Baublių moterų vokaliniam ansambliui ypatingi – dosnūs ne tik vietinių koncertų, bet ir pasirodymų profesionaliose scenose. Be to, penkios moterys švenčia ansamblio jubiliejų – jau penkerius metus baubliškes sieja muzika ir dainomis sutvirtinta draugystė.

Baublių moterų vokalinio ansamblio dainininkės (iš kairės): Janina Lingienė, Ona Lubienė, Daiva Šilinskienė, Virginija Simutienė ir Jovita Kupšienė.

Du kartus per savaitę Kretingos kultūros centro Baublių skyrius suskamba dainomis ir moteriškomis šnekomis. Ansamblio ir skyriaus meno vadovė Daiva Šilinskienė, skyriaus vedėja Jovita Kupšienė, pensijon išėjusi Virginija Simutienė ir pedagoginį darbą dirbančios Janina Lingienė bei Ona Lubienė į repeticijas skuba nekantraudamos – sako laukiančios nesulaukiančios nuoširdaus pabendravimo ir naujų iššūkių scenai.

„Per tiek metų jau esame susibičiuliavusios. Ne paslaptis – repeticija neapsieina be jaukaus moteriško paplepėjimo“, - į repeticiją susibėgusios pasakojo Baublių dainininkės.

Moterys tikino be muzikos neįsivaizduojančios savo gyvenimo: Jovitai dainos – ir darbo dalis, ir malonumas, Virginijai – neatsiejama gyvenimo dalis, Ona dainuoja nuo pat vaikystės, o Janina, visada dainavusi mokytojų ansamblyje, taip pat negalėjo gyventi be muzikos.

„Šia sudėtimi dainuojame penkerius metus, dar turime porą moterų, kurios kartu su mumis dainuoja žiemą – tai Valerija Urbonienė ir Loreta Stravinskienė. Mielai priimtume ir naujų narių, tačiau dirbantiems žmonėms ne taip paprasta prisitaikyti ir rasti laiko. Norisi išlaikyti profesionalumą, todėl smagu, kad visos moterys – gerais balsais, kiekviena savaip nuspalvina ansamblio pasirodymus. Dainuojame altu, o Virginija, mūsų solistė, - sopranas“, - moteris gyrė meno vadovė D.Šilinskienė.

Nuolat koncertuose dalyvaujančios dainininkės nepailsdamos ieško naujų pasirodymų formų, nuolat atnaujina repertuarą. Jį baubliškės derina ne tik prie klausytojų norų, bet ir metų laikų.

„Žiema mums – romansų metas. Prailgęs ir tamsus laikas taip ir dera su romantiškais, ilgesingais, gal kiek liūdnais romansais. Prieš žiemos šventes visada giedame giesmes, valstybinėms šventėms visada parengiame iškilmingą, patriotišką programą. Turime proginių dainų, o štai vasarą visada renkamės linksmas, gerai įsimenamas ir populiarias dainas – kad klausytojams būtų smagu ir gaivu klausytis“, - pasakojo dainininkės.

Pasak jų, svarbiausia yra dainuoti ir sau patinkančias, tačiau ir klausytojui mielas dainas. Baubliškės jau seniai perkandusios savo gerbėjus – žino, ko ir kada kam reikia.

„Mūsų klausytojų amžius labai įvairus – juk į kaimo šventes ateina ir jauni, ir seni. Todėl mūsų programoje visada yra dainų, skirtų įvairiems skoniams – ir ramių, ir trankių, ir svajingų. Po koncertų visada išklausome savo klausytojų pageidavimų ir juos kitame koncerte išpildome. Jei publika išeina šokti arba kartu dainuoja – vadinasi, koncertas yra pavykęs ir viską darome teisingai“, - įsitikinusios moterys.

Anot jų, klausytojų komplimentai ir kritika yra pagrindinis stimulas, skatinantis tobulėti, judėti į priekį, ieškoti klaidų. D.Šilinskienė pasakojo, kad kurį laiką į koncertus važiuodavo viena jų nedainuojanti draugė. Ji tiesiog sėdėdavusi per koncertą ir atidžiai stebėdavusi pasirodymą – vėliau pateikdavo pastabų. Kartą baubliškės savo koncertą įsirašė – jį stebint iš pradžių ėmęs juokas, tačiau įrašas pasitarnavo kaip mokomoji medžiaga.

„Esame kritiškos sau ir priekabios. Pasižiūrime, ir kaip šypsomės, ir kaip rankas laikome, ir kaip drabužis ant kūno gula. Visame kame turi būti dermė. Juk esame atsakingos prieš savo klausytojus. Nesvarbu, kur dainuoji – kaimo šventėje ar milžiniškoje Jūros šventėje Klaipėdoje. Bet kuriuo atveju iš savęs turi išspausti visa, kas geriausia“, - mano D.Šilinskienė.

Vien per paskutines kelias savaites būtent šitaip baubliškės ir turėjo progą save išbandyti.

Baublių moterų vokalinis ansamblis dainavo Kurmaičių vasaros scenoje, buvo pakviestas į 220 metų savivaldą švenčiančius Veiviržėnus. Vasarą ir visų metų darbą vainikavo koncertas Klaipėdoje, Jūros šventėje.

„Esame žinomos ne tik Kretingos rajone. Pamatę mus Veiviržėnuose, Jūros šventės organizatoriai svečio teisėmis pakvietė dainuoti į Teatro aikštę. Didžiulėje scenoje, kurią stebėjo milžiniška minia klausytojų, praeivių, pasirodė kolektyvai iš Panevėžio, Telšių, kitų Lietuvos miestų. Turėjome tik 10 minučių, bet per jas išjudinome visą aikštę. Pirmą kartą koncertavome tokioje didelėje scenoje, kurioje – profesionalus įgarsinimas, aparatūra. Specialiai pasirodymui siūdinomės rūbus, kurie taip pat sulaukė daug komplimentų. Minia turbūt vienintelių prašė pakartoti dainas ir neleido nulipti nuo scenos. Praeiviai stojo pasiklausyti, o vėliau stabdė jau nulipusias nuo scenos ir dėkojo už puikų pasirodymą. Štai tokios akimirkos, kai įvertina savi ir svetimi, yra geriausias atlygis ir įkvėpimo dirbti dar geriau šaltinis“, - tikino dainininkės.

• Rašyti komentarą (6)