Per pusšimtį kartu praleistų metų išsipildė visos svajonės

Jokūbave gyvenantys Aldona ir Antanas Mažonai atšventė auksines vestuves. Jie užaugino du sūnus ir dukrą, sulaukė šešių anūkų.

Pasveikinti Aldonos ir Antano Mažonų atvyko ir (iš kairės) rajono meras Valerijonas Kubilius, Žalgirio seniūnijos seniūnas Povilas Šližius, dukra Rina, Žalgirio seniūnijos socialinė darbuotoja Stasė Laurinavičienė.

Kai Mažonai tuokėsi, Aldonai buvo 20, o Antanui – 26 metai. Jie sako, jog gerai pamena ir lietingą vestuvių dieną, kai norint nusigauti iki pagrindinio kelio teko važiuoti su arkliais.

- Vestuvės vyko Mišučių kaime, tuokėmės Kartenos bažnyčioje, o santuoką įregistravome Kretingoje,- prisiminimais dalinosi A.Mažonas.

Baltą nuotakos suknelę ir nuometą Aldona buvo pasiskolinusi. Vestuvės buvo linksmos, o svečių – pilnas kambarys.

A.Mažonas prisipažino, jog Aldoną į žmonas pasirinko dėl gero jos charakterio.

Jis dirbo vairuotoju, todėl ant Aldonos pečių gulė visas namų ūkis. Jaunai moteriai nebuvo lengva - vienas po kito gimė du sūnūs, o po kiek laiko - ir dukra. Vyras sakė labai laukęs dukters, todėl, išgirdęs apie jos gimimą, negalėjęs tuo patikėti.

Augdami vaikai padėjo vienas kitą prižiūrėti. Vaikai buvo mylimi ir augo neragaudami „beržinės košės“. Dažnai juos palepindavo – leisdavo ilgiau pamiegoti.

Pasak A.Mažonienės, tuomet visi vaikai buvo mažiau išrankūs ir niekada neprieštaraudavo nei dėl maisto, nei dėl aprangos. Rūbų nebuvo iš ko pasirinkti. Jų pirkti vykdavo į Klaipėdą. Moteris iki šiolei pamena, kaip vaikščiodavo po parduotuves ir su pirkiniais grūsdavosi į autobusą.

Vyras Aldonai patikėjo tvarkyti ir piniginius reikalus. Namuose ji buvo ir buhalteris, ir kasininkas.

Laisvalaikį, kurio moteris turėjo nedaug, leido megzdama ir siuvinėdama.

- Visi vaikščiojome mamos megztais rūbais,- sakė pas tėvus atvykusi dukra Rina.

Prisiminęs ankstesnius laikus A.Mažonas sako, jog gyvenimas dabar palengvėjo, bet žmonės susvetimėjo ir tapo kitokie.

Pašnekovai sako, jog visos jų svajonės išsipildė: pasistatė namą, užaugino vaikus, sulaukė anūkų.

Anot A.Mažono, žmogaus gyvenimas prabėga labai greitai. Būdamas vaiku nori užaugti pats, paskui lauki, kada užaugs tavo vaikai. Taip ir nepajunti, kaip greitai bėga metai.

Dabar, kai per šventes prie didžiulio stalo susirenka visi vaikai su šeimomis, A.ir A.Mažonai jaučiasi laimingi.

Jubiliatai sako, jog per tuos penkiasdešimt metų buvo visko: ir susibardavo, ir apsipykdavo, bet minties skirtis tikrai nebuvo.

Anot jubiliatų pasveikinti atvykusio mero V.Kubiliaus, džiugu, kada žmonės kartu nugyvena pusšimtį metų, kai statistika teigia, jog dabar iš 100 susituokusių šeimų išsiskiria 56.

A.ir A. Mažonai – ne vieninteliai Jokūbave, sulaukę auksinių vestuvių. Šiemet jas šventė Zita ir Juozas Dačkai.

Jokūbaviškiai teigia, jog šeimos, švenčiančios auksines vestuves, – puikus pavyzdys jaunimui.

• Rašyti komentarą (0)