|
|
|
Nuo kaukių – ligi drakono ir šachmatų
Tėvo ir sūnaus - Augustino ir Egidijaus Zaleckių iš Imbarės - kūrybos neįmanoma įsprausti į tradicinės drožybos rėmą: Augustino spektras apima šventuosius, skulptūras, kaukes, buities reikmenis, o Kalašnikovo automatą išsidrožęs Egidijus konkursui sumeistravo įspūdingą drakoną.
Drakonas sužavėjo žiūrovus Kūrybos pradžiamokslį Salantų meno mokykloje išėjęs 18-metis Salantų gimnazijos abiturientas E.Zaleckis, technologijų mokytojo Aloyzo Pociaus paskatintas, šį pavasarį dalyvavo Plungėje vykstančiame tradiciniame Žemaitijos jaunųjų kūrėjų konkurse „Stanislovas Riauba - Žemaitijos Andersenas“. Išstudijavęs šio garsaus plungiškio liaudies menininko kūrybą ir sužavėtas jo gebėjimo panirti į tautosakos bei spalvingos išmonės pasaulį, jis sumanė išdrožti kone 1 m ilgio drakoną. „Pasiėmiau rąstą, kai jau internete buvau išsinagrinėjęs drakono proporcijas. Ne visas detales pavyko išskobti iš vientiso medžio, kai kurias teko drožti atskirai ir suklijuoti. Nudažyti drakoną irgi norėjosi kuo įspūdingiau – tris dienas užtrukau prie šios užduoties“, - pasakojo vaikinas, nusprendęs, kad drakonas bus žalias. Konkurse drakonas iš kelių dešimčių dalyvių darbų Egidijui pelnė žiūrovų simpatijų prizą. „Man patinka drožti - kažką originalaus, iš savo minčių“, - vaikinas tikino, jog ir kitą pavasarį jis ketinąs dalyvauti tame pačiame konkurse. Tačiau atviravo, jog šiam pomėgiui jam laiko nebe kažkiek ir lieka - tik žiemos vakarai, nes ligi tol jam labiau rūpėjo susiremontuoti seno modelio golfą, kad kitą vasarą galėtų dalyvauti autentiškų automobilių parade Trakuose. Ligi drakono gimimo jaunasis drožėjas jau buvo įgudęs laikyti rankose medį ir kaltą: jis drožė Užgavėnių kaukes, o prieš kelerius metus iš medžio ir metalo detalių susikonstravo netikrą Kalašnikovo automatą. „Tikro šautuvo turėti negali, todėl ir susigalvojo pasidaryti žaislinį“, - pajuokavo tėvas. Kolekcionuoja karo eksponatus „Man labai patinka istorija, tačiau ypač susidomėjau kariniais dalykais. Internete išsinagrinėjau brėžinius ir pabandžiau išsidrožti automatą“, - tvirtino E.Zaleckis, rodydamas ne tik ginklą, bet ir gausybę surinktos karinės amunicijos. Jis sakė pats išvaikščiojęs aplinkinius kaimus, klausinėjęs žmonių - gal pas kažką užsilikęs koks senovinis daiktas. Egidijaus kambario palubėje kabo 200 metų senumo piemenų laikus menančių karvių skambalai. Pilna jo namų spinta prikrauta karo istorijos eksponatų: gertuvių, antpečių, šovinių, šalmų, kareiviška kuprinė. Vertingiausia jis laiko Pirmojo pasaulinio karo laikus menančią šovininę, ant kurios įspausta data - 1915 m. „Renku viską, kas susiję su karyba“, - sakė vaikinas, rodydamas dešimtį sudėtų sovietinių laikų kariškių uniformų komplektų – kostiumus, kepures, paltus. Nusiperka jų turguje, ieško ir maino per internetą. Jis turi surinkęs ir gausią kolekciją senovinių monetų, tarp kurių vertingiausia – 1818 m. Ispanijos moneta, bei sovietinių laikų medalius. Vertingiausias iš jų – Antrojo pasaulinio karo medalis „Už Stalingrado gynybą“. Karatė sportu kelerius metus užsiimantis ir ligi juodo diržo betrūkstant tik vienos pakopos, E.Zaleckis ir savo ateitį ketina susieti su karininko ar policininko darbu, kur praverstų jo fizinis pasirengimas. „O misijos Afganistane būtų fantastika“, - apie puoselėjamą svajonę prasitarė vaikinas. Šachmatai - religiniais motyvais> Augustinas drožinėti pradėjo gerokai anksčiau už sūnų. Jis sakė, jog kaltą į rankas dažniau jis paimąs irgi tik žiemą, nes vasarą dirbąs statybose. Prisidrožia šaukštų, cukrinių, padėklų ir veža juos į muges. „Paimi pliauską, apžiūri: iš vidurio išeis kaukė, o iš pakraščių – šachmatų figūros“, - santūriai ir vis pajuokaudamas kalbėjo 47-erių medžio meistras. – Pradėjęs drožti kaukę, pasižiūri į save veidrodyje, atsiviepi, pavartai akis, ir nebereikia kitokio pavyzdžio“. Dvistiebės liepos gabalas meistro rankose pavirto įspūdinga saldainine, kurią jis pavadino „Dvyniais“. Be kaukių, kuriomis išpuošė namų prieškambarį, A.Zaleckis parodė daugiausiai darbo ir išmonės pareikalavusį kūrinį - įspūdingo dydžio šachmatus. Baltosios figūros sukurtos pagal krikščioniškąją karalių istoriją – su žirgais, raiteliais ir vienuoliais, o juodosios – pagal musulmonų tradicijas su tų šalių simboliniais herojais. Drožybos imbariškis sakė niekur nesimokęs. Šį polinkį kažkiek perėmęs iš savo tėvų: tėvas dirbdavęs grėblius ir kitokius ūkio reikmenis, motina mėgusi piešti. Vaikystėje iš topolio jis mėgdavęs drožti švilpukus ir birbynes. „Pirmąkart kaltus į rankas paėmiau prieš 20 metų. Sužinojau, kad iš senovinės, prie tėvų namų Kalnalyje stovėjusios 1905 m. statytos ir garsaus mūsų kraštų dievdirbio Juozo Paulausko skulptūromis puoštos koplyčios išvogė šventuosius. Nusprendžiau pats juos atkurti – taip gimė Šventoji šeimyna, šventieji Jurgis ir Izidorius, du slibinai. Mama pati juos nudažė“, - prisiminė kūrėjas. A.Zaleckio rankomis šiandien sumaniai išpuošta ir šeimos sodyba Imbarėje: tarp gėlių ir medžių čia dera įvairios akmens bei medžio skulptūros, jų kompozicijos, senoviniai rakandai. O pakraštyje pritapo ir baublys, padarytas iš senovinės kaimynių Mažeikaičių sodybos nupjauto vinkšnos kamieno.
|
|
