|
|
|
Knygą rašė 16 metų
Neseniai dienos šviesą išvydo kretingiškio rašytojo Algio Kuklio romanas „Atsispindintys medžiai“. Šis romanas rašytojui, išleidusiam per 20 kūrinių, ypatingas tuo, kad jį su pertraukomis jis rašė 16 metų. „Romaną jau lyg ir buvau parašęs 1992 m. Tuomet tai buvo mano antrasis romanas. Tačiau kažko trūko, o ir finansiškai jį išleisti tuomet buvo sunkoka. Perskaitė kolegos, tarp jų - ir amžinatilsį Rimantas Černiauskas: nupilk tą vandenėlį, atsisakyk mistikos, patarė jie“, - kalbėjo autorius. O kūrinys vis pildėsi. Taip, jo žodžiais, ir išėjo romanas tarsi iš dviejų dalių, kuriose vaizduojamos dvi vienos šeimos kartos ir gvildenama prieškario Lietuvos inteligentijos bei šių laikų menininko gyvenimai. Autorius tikino pats prisimenąs smetoniškų laikų inteligentijos atstovus, tačiau perteikti žodžiu jų gyvenseną bei mintis jam buvo savotiškas išbandymas. „Prieškario Lietuva – tai kita epocha su jos žmonėmis, kurių kultūra ir dvasingumas buvo ypatingi“, - akcentavo jis. Abiejų dalių personažai, tikino autorius, turi ir tikrus prototipus, kurie gyveno ir kūrė šalia, mūsų mieste – Kretingoje. Tik siužetines linijas autorius sugalvojęs pats. Šis romanas A.Kukliui buvo lyg savotiškas eksperimentas, nors, tvirtino jis, tokia praktika literatūrologijoje nėra nauja. Atskirais gabalais romanas buvo publikuotas viename uostamiesčio dienraščių Antano Benečio slapyvardžiu. „Romano rašymas man suteikė patyrimo ir kūrybinės brandos. Meninės formos prasme man reikėjo daug laužyti save, nes rašiau jį savo brandos viršukalnėje: manoma, kad prozininko brandos amžius yra apie 50 metų“, - paklaustas, kuo romanas „Atsispindintys medžiai“ išsiskiria iš dar trijų jo parašytų šio žanro kūrinių, samprotavo A.Kuklys. Rašytojas teigė, jog literatūros kritikas Aleksandras Žalys teigiamai įvertino šį jo kūrinį už ryškius veikėjų charakterius ir rengiasi pristatyti jį Ievos Simonaitytės premijai gauti. Šį rugsėjį turėtų pasirodyti nauja A.Kuklio esė knyga „Provincialo komentaras“.
|
|
