Paukščiai mūsų soduose penisi prieš didžiąją kelionę

Būriai paukščių vis suka ratus apie pievas, laukus ir sodus. Sparnuočių būriai įvairaus dydžio: nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų, netgi tūkstančio. Pavargę nuo kelionės ar stipriai pasisotinę mūsų sodų uogomis jie tupia poilsiui, juodai pilka marška nuklodami vasaros žemę.

Pasisotinę vyšnių ar trešnių varnėnų pulkai juodai pilka marška užkloja pievą, kur ilsisi ar randa kokį vabzdį.

Sodiečiai nesidžiaugia sparnuočių klegesiu, kuris reiškia, kad jie tūps į vyšnias, trešnes, siaubs derlių iki plikos šakelės. Nuo ėdrūnų žmonės ginasi pačiais įvairiausiais būdais: stato baidykles, malūnėlius, tiesia tinklus, netgi džiovintą varną kelia į medį – gal ši apsaugos nuo vasaros derliaus vagišių.

„Mūsų soduose, pievose lankosi nebe lietuviškieji varnėnai. Mūsiškiai, išperinę ir paauginę savo vadas, jau išskrido piečiau, į Prancūziją, kur siaubia tenykščių valstiečių vynuogynus. O mūsų soduose šeimininkauja iš šiauresnių kraštų atskridę varnėnai, kurie, taip pat išperėję savo vaikus, pagausinę būrius, skrenda į pietus“, - taip šį gamtos reiškinį – masinį paukščių būriavimąsi – paaiškino mūsų laikraščio bičiulė, gamtos mylėtoja Lidija Umbrasienė. Anot jos, paukščiai prieš didžiąją kelionę į pietus turi sočiai pasimaitinti, nusipenėti, nes riebalų atsargos – tai jų kuras. Varnėnai lesa ne tik lengviau prieinamas uogas, bet ir vabzdžius, kurių jau reikia pasiieškoti.

„Įdomu stebėti varnėnų būrius po lietaus, kada jie supuola lesti išlindusius sliekus“, - pasakojo L.Umbrasienė.

Ji yra girdėjusi, kad žmonės paukščius baido, į medį įkėlę radijo imtuvą: paukščiams nepatinka garsi muzika. Dar kiti paišo katinų eskizus, kelia malūnėlius. Įkeltas džiovintas kovarnis, anot pašnekovės, mažiausiai veiksmingas, nes paukščiai yra gudrūs – jie labai greitai susivokia, kad plėšrūnas – negyvas.

Šiais metais žmonės juokauja, kad varnėnai pavėlavo „ant vyšnių“ – šios prisirpo ir buvo nuskintos anksčiau negu paukščių būriai suskato jų ieškoti.

„Nieko tokio: neradę uogų, jie skris toliau, ten, kur galbūt jų dar yra“, - sakė L.Umbrasienė.

Lietuvoje gyvenantys varnėnai nuskrenda iki Prancūzijos, Italijos, Pietų Vokietijos.

• Rašyti komentarą (4)