Sosnovskio barštis – grėsmė gamtai ir žmogui

Kol žmonės svarsto, kaip savo laukuose ir sodybose išnaikinti Lietuvą užplūdusią galingą piktžolę, Sosnovskio barštį, valdiškosios tarnybos, turinčios padėti žmonėms, miega: nors jau 10 metų, kaip Sosnovskio barštis paskelbtas oficialiai naikintinu augalu, iki šiol apsieinama tik bendro pobūdžio rekomendacijomis, kaip ši piktžolė turėtų būti naikinama. Jokia parama žemių savininkams šiuo metu dėl Sosnovskio barščio neskiriama.

Sosnovskio barštis – grėsmingas augalas: plinta sparčiai ir sukelia alergiją.

„Atvirkščiai – žemių savininkai netgi bijo deklaruoti žemių plotus, jeigu juose esama Sosnovskio barščių. Mat tada, esant blogai žemių agrarinei būklei, netenkama kitų išmokų, - teigė rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Senūnienė. – Tačiau šios problemos mūsų rajone nėra: Sosnovskio barštis dar nėra tiek išplitęs, kaip kitose Lietuvos vietose“.

Tačiau kokiais tempais mūsų rajone plinta Sosnovskio barštis, kokį plotą užima jo sąžalynai, duomenų nėra.

„Ūkininkai mums tokių duomenų neteikia“, - tvirtino Ž.Seniūnienė.

Duomenų apie Sosnovskio barštį neturi ir Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialistas Rimantas Šlušnys: „Kad problemų yra – matome. Bet kiek tas augalas plinta, nežinome“.

Paramos taip ir negavo

Prieš kelerius metus žemių savininkams buvo numatyta parama Sosnovskio barščiui naikinti. Ja pabandė pasinaudoti kretingiškis Juozas Pelionis. „Net neprisimenu, kokio dydžio ta parama buvo, nes aš jos taip ir negavau: mat rudenį dar buvo likę keli nesunykę augalai. Žinau, kad parama buvo labiau simbolinė, bet jos būtų užtekę chemikalams pirkti“, - sakė J.Pelionis, iki šiol nenuleidžiantis rankų ir kasmet kylantis į kovą prieš šį gajų, sunkiai išnaikinamą augalą.

J.Pelionio žemėse Sosnovskio barščio sąžalynai sudaro maždaug 20 arų. Vyras sako pasiekęs bent tiek, kad jam pavyko augalą sunaikinti iš dalies, kad jie nebesudarytų sąžalyno.

„Man pavyko juos išskaidyti į atskirus segmentus – taip lengviau prie jų prieiti ir kažką padaryti. Tačiau supratau, jog pavienės pastangos išnaikinti šį augalą nueina perniek: jeigu kaimyninių sklypų savininkai ar ūkininkai barščio nenaikina, jo sėklos vėl pasisėja ir vėl viskas iš naujo“, - teigė J.Pelionis.

Jis girdėjęs, jog kai kurie ūkininkai specialiai nenaikina Sosnovskio barščio, neva taip laukdami būsimų išmokų, ir netgi yra žmonių, kurie sėklų parduotuvėse teiraujasi Sosnovskio barščio sėklų.

„Jeigu žmonės žinotų, koks tas barštis yra baisus augalas, tikrai nesvajotų apie išmokas. Mačiau, kaip žaisdami vaikai, iš šio augalo pasidarę vamzdelius spjaudyti, lūpas nusidegino taip, tarsi geležiniu vamzdžiu būtų nusivirinę. Man pačiam į batą įkrito tik mažytis lapas, o sąnario nepajudinau dvi savaites. O kokie baisūs nudegimai lieka, prisilietus prie Sosnovskio barščio“, - remdamasis savo asmenine patirtimi kalbėjo J.Pelionis.

Būtent augalo savybė nudeginti odą riboja ir galimybes jį naikinti mechaniniu būdu: kaip apsirengti, kad ant veido, rankų, kūno nepakliūtų nei augalo dalys, nei sultys.

Chemijos – triskart daugiau

Sosnovskio barštį rekomenduojama naikinti mechaninėmis priemonėmis – jį iškapoti bei taikyti gilųjį arimą – ir cheminėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra glifosatų.

„Mechanines priemones pritaikyti yra gana sunku. Pirma, prie augalo negalima liestis, antra, neūkininkaujant ir neturint technikos vėlgi nėra kaip tos piktžolės naikinti. Yra ir kita problema – Sosnovskio barštis mėgsta pagriovius, pamiškes, šlaitus, kur su technika neįvažiuosi“, - tvirtino J.Pelionis. Jis savo žemėje naudoja cheminius preparatus, tačiau šių tokiam galingam augalui reikia triskart daugiau. J.Pelionis sako, jog tai nėra gerai, nes, purškiant Sosnovskio barštį, nukenčia kiti augalai, žalojama gamta.

Be to, pastebėjo jis, vieno pavasarinio purškimo neužtenka.

„Bandysiu pakartoti ir dabar – chemija turėtų paveikti nors mažesnius augalus, - patirtimi dalijosi J.Pelionis. – Taikau ir mechaninį būdą: saugodamasis, kad augalo dalys nepatektų ant kūno, kažkiek iškertu. Svarbiausia, kad vieno kirtimo irgi neužtenka: iškirtus taip vadinamus motininius augalus, šie iki rudens dar spėja užaugti iš naujo ir netgi subrandinti sėklas, kurios yra labai gajos. Motininis augalas, kuris užauga per 3-4 metus, paleidęs sėklas, nunyksta. Tačiau tai nieko nereiškia – aplinkui naujų barščių pridygsta tiek, kad baisu“.

Ketina bausti

Augalų apsaugos kontrolierius R.Šlušnys teigia, jog žemių savininkai privalo naikinti barštį lygiai taip pat, kaip ir šienauti žemės plotus, pagriovius. Taip, kaip ir už piktybišką piktžolių nenaikinimą, taip ir už Sosnovskio barščio „auginimą“ galima bausti administracine tvarka.

„Važinėsime po laukus, bausime netvarkingus jų šeimininkus“, - tvirtino R.Šlušnys.

J.Pelionis linkęs jam paprieštarauti: „Juk žmogus ne pats užsodino tas piktžoles. Kažin ar reiktų bausti, reiktų žmonėms padėti. Kad Sosnovskio barštis neplistų, reikia centralizuotai telkti lėšas ir iniciatyvą kovai su šia piktžole. Taikant kompleksines priemones – cheminį ir mechaninį būdus – barščio per 2-3 metus tikrai kad atsikratytume“.

• Rašyti komentarą (19)