|
|
|
Kai augalai pasidengia raganų spjaudalais
Kartais ant medžio šakų, krūmų ar žolių galima aptikti baltų putų, primenančių seiles ar putotus dribsnius. Po kiek laiko putos dingsta. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja docentė Rita Nekrošienė sakė, kad taip augalus apiputoja cikadinių šeimos vabzdys - putinė cikada arba paprastoji seiliūgė. Seiliūgės taip vadinamos, nes putas iš specialių liaukų išskiria jų lervos. Suaugusios paprastosios seiliūgės skraido nuo gegužės iki spalio mėnesio. Seiliūgės patino dydis yra apie 5 – 6 mm, patelės – kiek didesnės. Jos kūnas apaugęs retais plaukeliais. Priekiniai sparnai stori, odiški. Patelės kiaušinius deda rugsėjo - spalio mėnesiais. Kiaušinėliai padengti patelės vaškinėmis išskyromis. Iš peržiemojusių kiaušinėlių gegužės mėnesį išsirita lervos, kurios putomis ir prisitvirtina prie augalų ūglių ar lapų. Putos padeda lervai ir apsisaugoti – taip prisitvirtinus, jų nenupučia vėjas. Cikadų lervos yra panašios į suaugusius vabzdžius, tik neturi sparnų. Lervos vystosi 5 – 7 savaites. Putose lervos praleidžia apie mėnesį. Kai vabzdžiams išauga sparnai, putos nunyksta. Šių vabzdžių generacijos trukmė – vieneri metai. Paprastosios seiliūgės maitinasi čiulpdamos sultis iš augalų. Nuo jų nukenčia ir žemės ūkio kultūros – grūdiniai augalai, bulvės, cukriniai runkeliai, braškės ir kt. Jos gali pakenkti ir vaiskrūmiams ar vaismedžiams. Seiliūgių pažeisti lapai raukšlėjasi, nustoja vystytis ūgliai. Putas išskiria ir karklinės cikados lervos. Karklinės cikados daugiausiai aptinkamos ant karklų. Dėl paprastųjų seiliūgių išskiriamos seilės dar vadinamos raganos ar gegutės spjaudalais. Lietuvoje labiausiai aptinkamos šios rūšys – karklinė cikada, paprastoji seiliūgė ir kt. Lietuvoje platesni rūšiniai tyrimai nėra atlikti. Europoje žinoma apie 30 rūšių. Šie vabzdžiai aptinkami ne tik Europoje, bet ir Centrinėje Azijoje, Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Afrikoje, Sibire ir kt.
|
|
