Padovanojęs džiugesį ir nespėjęs atskleisti talento

Tautodailininkui Steponui Žiubriui šiemet būtų suėję šešiasdešimt. Netikėtai iš gyvenimo prieš aštuonerius metus išėjęs medžio drožėjas savo miestui paliko džiugesį – jo darbuose medis šypsosi, juokiasi ir priverčia susimąstyti, kokių dar stebinančių darbų būtų atnešusi mirties nenutraukta medžio drožėjo patirtis.

Stepono Žiubrio iš medžio išdrožti herojai – besišypsantys, laimingi ir atsipalaidavę.

Kretingos muziejaus dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė prisimena, kaip buvo maloniai nustebinta, išvydusi anapilin išėjusio S.Žiubrio darbus. Jų muziejaus fonduose – dvylika. Nemažą dalį S.Žiubrio kūrinių muziejui padovanojo kūrėjo žmona Nijolė. Juos galima apžiūrėti, įvertinti šiuo metu Kretingos muziejuje vykstančioje S.Žiubrio darbų parodoje.

Tautodailininko darbai po jo mirties eksponuojami pirmą kartą. Jo pirmąją personalinę parodą kretingiškiai galėjo aplankyti prieš dešimtmetį – kada S.Žiubrys minėjo savo penkiasdešimtmetį ir kūrė ateities planus.

„Kiekvienas Kretingos rajono tautodailininkas yra ypatingas, reikšmingas mūsų kultūrai, tačiau kartu – kiekvienas yra savitas ir kitoks. Stepono Žiubrio medžio drožyba išsiskiria ir pasižymi įdomiu humoro jausmu. Jo darbai – linksmi, beveik visi herojai – juokiasi ir yra be galo išraiškingi“, - kalbėjo D.Šorienė.

Pasak jos, viena išraiškingiausių S.Žiubrio darbų – skulptūra „Dainius“. Atsainiai ant peties ryšulį užsimetusio vyriškio veidas – ramus, svajingai žvelgiantis į tolį ir laimingas. Laimės bei juoko netrūksta ir kituose S.Žiubrio kūriniuose – kaukėse, skulptūrose „Bobulė“, „Vienaragis“, „Pasakorius Mykolas“, „Jeronimo atostogos“.

„Steponas Žiubrys buvo uždaras žmogus, bet visur dalyvaudavo. Todėl galime džiaugtis ne tik muziejui priklausančiais darbais. Šis menininkas savo pėdsaką paliko astronominiame Kretingos laikrodyje, Vilniaus gatvėje nuolat praeiname jo pavėsinę upės pusėje“, - sakė D.Šorienė.

Anot tautodailininką pažinojusio medžio drožėjo Adolfo Viluckio, ankstyva mirtis nutraukė dar ne iki galo atskleistą talentą.

„Iš pradžių Stepono Žiubrio darbai buvo silpnoki. Tačiau pamažu medžio drožėjas atrado savo braižą, įvaldė stilių. Stepono Žiubrio palikti darbai yra labai aukšto lygio, jo indėlis į Kretingos rajono meną – labai svarbus“, - įsitikinęs tautodailininkas A.Viluckis.

Jis savo kolegą S.Žiubrį prisimena kaip labai darbštų žmogų, nuolat į savo darbus pastangų įdedantį ir tobulėjimo siekiantį menininką. Pasak A.Viluckio, S.Žiubrys darbui atiduodavo visą save. Neturėjęs meninio išsilavinimo ir „Laisvės“ fabrike elektriku dirbęs S.Žiubrys visada rasdavo laiko medžio drožybai ir dirbdavo iki pervargimo.

„Steponas Žiubrys buvo labai darbštus. Dirbdavo iki nukritimo. Galbūt todėl taip anksti perdegė. Jis būtų dar labiau patobulėjęs, nes buvo drąsus, ambicingas, kūrybingas, jam buvo svarbu, kad Kretingoje stovi jo darbai. Dar ne vieno įspūdingo meno kūrinio ir dar ryškesnio Stepono Žiubrio pėdsako būtume sulaukę, jei ne mirtis“, - apgailestavo A.Viluckis.

• Rašyti komentarą (0)