|
|
|
Puoselėjant sodybas – išradingumui ribų nėra
Paglostai medinės gyvatės galvą – prasiveržia fontano purslai, įeini į lauko tualetą – automatiškai įsijungia šviesa ir pradeda groti radijo imtuvas. Kūlupėniškiai Zita ir Juozas Gliožeriai - vieni iš tų, kurie savo pavyzdžiu įrodo, kad, norint gyventi gražiai ir įdomiai, daug pinigų nereikia.
Savo sodybas puoselėjantys mūsų rajono gyventojai, paprašyti aprodyti savo valdas, visi kaip vienas kuklinosi – esą dar maža padaryta, dar daug triūso teks įdėti kuriant aplinką. Šiandien akivaizdu – šie žmonės, kurie ne kartą kaimynų buvo patraukti per dantį už „kvailiojimą“, jau dabar skina laurus per gražiausių gyvenvietės sodybų rinkimus. Fontanas – pasakius burtažodį
Kūlupėniškių Zitos ir Juozo Gliožerių sodyboje galima pasijausti kaip pasakų šalyje – per dvejus-trejus metus jie pinta tvora atskirtame ir vėjo neužpučiamame kampelyje įrengė atrakcijų, kurios džiugina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
„Pasakyk savo vardą“,- ragina šeimininkai, tikinantys, kad tai – burtažodis, kuris paleidžia alpinariume įrengtą fontaną. Vėliau J.Gliožeris atskleidžia, kad vanduo iš fontano ima purkšti atsisėdus ant vieno šalia esančio suolo, kuriame įtaisytas mygtukas. Kitas mygtukas, pasakoja J.Gliožeris, yra žemėje, šalia medinės gyvatės. Todėl vaikai tiki, kad vanduo ima purkšti, kai tik jie pradeda glostyti kobros galvą, nors fontanas suveikia kūno svoriu prispaudus žemėje esantį mygtuką. „O ko čia nepadarysi. Juk esu bent kelis traktorius pats pasigaminęs,- pečiais gūžtelėjo J.Gliožeris, kuris fontaną susimeistravo iš senos skalbimo mašinos variklio. – Juk taip įdomiau“. Jis pasirūpino ir tuo, kad alpinariume po akmenimis paslėpto variklio neišardytų vaikai – paėmus vieną riedulį įsijungia nemalonų triukšmą kelianti signalizacija. „Šito nė aš nežinojau“,- juokėsi Z.Gliožerienė. Linksmasis tualetas
Z.ir J.Gliožeriai džiaugiasi, kad jų įrengtą poilsio kampelį pamėgo giminaičiai ir draugai. Jie čia gali lankytis esant bet kuriam sezonui: čia yra ir pavėsinė, ir pastogė. O šaltu metu galima pasėdėti metaliniame garaže, kuris apkaltas lentomis atrodo tarsi medinis medžiotojų namelis. Jo sienas puošia įvairūs nereikalingi ir įdomūs daiktai – seni laikrodžiai, medžioklės trofėjai, kitokie savo amžių atgyvenę daiktai. O viduje esti ir elektra, televizorius, kita technika. Namelis šiuolaikiškas – prie jo ne tik įrengta dušo kabina, bet ir iš artezinio gręžinio atkeliaujantis vanduo pašildomas naudojantis saulės kolektoriumi, kuris įrengtas ant pastato stogo. Dar labiau amą atima originalus lauko tualetas – įėjus į jo vidų ir atsistojus ant laiptelio, įsijungia šviesa ir pradeda groti radijo imtuvas. Tik moterys skundžiasi, linksmai pasakojo sodybos šeimininkai, kad atsisėdus ant tualeto, ne visoms beužtenka kūno svorio elektros mygtukui nuspausti ir gamtinius reikalus reikia baigti tamsoje bei tyloje. Viena gyvatė pasitinka, kita – išlydi
Z. ir J.Gliožerių sodyboje niekas neprapuola – štai iš įdomios formos medžių buvo išdrožtos dvi gyvatės, kurios rado vietos prie įėjimo į atokvėpio vietą. „Viena gyvatė pasitinka, kita - išlydi“,- pasakojo J.Gliožeris, kuris jau turi numatęs medį, iš kurio išdroš dramblį. Vyras planuoja pats pasigaminti ir pirtį ant ratų, kad per šventes susirinkusieji galėtų dar daugiau papramogauti.
„Pripažįstu tik medį ir akmenį. Kas gamtos sukurta“, - sakė Zita Gliožerienė, kurios sodyboje gausu akmenų. Iš jų sulipdyta ir kiemo viduryje stovinti šašlykinė, kurioje įmūrytas jūreiviškas laikrodis – kad ir darbuodamasis kieme žinotumei, kiek yra valandų.
„Mano svajonė – prie sodybos iškasti didelį tvenkinį ir jame įrengti salelių, kad būtų galima šokinėti nuo vienos ant kitos,- pasakojo J.Gliožeris. – Bet žmona neleidžia, niekaip jos neįtikinu, kad iškasus tvenkinį nebereiktų prižiūrėti tiek daug žemės“. Tarsi Orvidų sodyba
Akmenų gausu ir Nausėdų kaime gyvenančio Povilo Japšo sodyboje. Kiek riedulių prie namų esančioje pievoje – nė pats nesuskaičiuotų, o prie pievos, kurią vietiniai vadina antrąja Orvidų sodyba, nusifotografuoti sustoja ir pro šalį važiuojantys poilsiautojai. „Iš pradžių žiūrėdami, kaip velku akmenis, žmonės man pirštą ties smilkiniu rodė, siūlė į pievą ne akmenis dėti, o daržoves sodinti. Dabar jie ir patys akmenimis savo sodybas puošia“,- sakė P.Japšas, kuris sakė rieduliais besižavintis nuo vaikystės. Iš pradžių kiek papriekaištavusi, dabar prie namų beaugančiu akmenynu džiaugiasi ir P.Japšo žmona Virginija. Sako, gera karštą vasaros dieną prisiglausti akmenų vėsumoje, pafantazuoti, koks riedulys į ką yra panašus. Spėlioti akmenų formas ir pasigrožėti jų spalvomis yra visos Japšų šeimos užsiėmimas, kai į namus, įprastai ant traktoriaus velkamos skardos, pargabenamas naujas riedulys. Vėliau jam ieškoma vieta, kur atrodytų gražiausiai prie kitų riedulių, iš jų lipdomos skulptūros. V.Japšienės darbas – prie akmenų pasodinti derinčių gėlių ir kitokių augalų.
„Kai Rietavo turguje siūlau nusipirkti kokį plastikinį gyvūnėlį sodybai papuošti, vyras tik numoja ranka – plastmasė niekada nepakeis tikro akmens. Mes jų nė nešlifuojame, sudedame tokius, kokius gamta sukūrė,- pasakojo V. Japšienė. – Va, ir vakar: lauke žaibavo, o vyras sėdi su visais šunimis ant akmens ir grožisi akmenynais“. Miestą išmainė į šimtametę sodybą
„Čia esu gimęs ir augęs, o kur pensininkas ras geriau negu kaimo sodyboje, kur darbo niekad netrūksta“,- kodėl prieš septynetą metų išmainė butą daugiabutyje Kretingos mieste į gyvenimą Nausėdų kaime pasakojo Alfonsas Petreikis. Jis su žmona atsikėlė į savo gimtinę ir apsigyveno šimtametėje savo tėvų sodyboje. Nors ją teko restauruoti, tačiau skiedrų stogas dar ir šiandien matyti iš po šiferio dangos. „Nebėra nė ko parodyti – gėlynai baigia nužydėti, vos prieš dieną nupjovėme jų nurudavusius kotus“,- rodydamas išpuoselėtus tris didelius gėlynus, gailėdamasis blėstančio vasaros grožio pasakojo Alfonsas Petreikis.
Semiasi žinių Kūlupėnų bendruomenės centro pirmininkė Jūratė Mačernienė pasakojo, kad gyvenvietės žmonės ne tik skatinami gražinti savo sodybą, bet ir pasisemti žinių, kaip tai daryti profesionaliai. „Džiaugiamės, kad daug žmonių susirinko į suorganizuotą seminarą „Želdyno formavimas sodyboje“, kurį vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros dėstytoja Vitalija Vaškienė. Gyventojai sužinojo, kaip derinti augalus, kokioje erdvėje juos sodinti, kaip prižiūrėti. O vėliau šias žinias žmonės pritaikė gražindami savo gyvenamąją aplinką“,- pasakojo J.Mačernienė. Gražiausių Kūlupėnų sodybų šeimininkai buvo pagerbti – viešai eksponuotos nuotraukos su gražiausiais jų sodybos vaizdais, o patys keliavo į specialiai jiems surengtą kelionę į Anykščius. „Kūlupėnuose puoselėjamos ne tik sodybos, bet ir daugiabučių aplinka. Ypač gražiai gėlynais pasipuošęs Stoties g. 6 daugiabutis“,- sakė J.Mačernienė.
|
|
