Kurui užsodino modifikuotų Žilvičių plantaciją

Prieš metus Pryšmančių kaime, ant Tenžės upelio šlaito, įsikūrę šiauliečiai Antanas ir Genovaitė Žukauskai nustebino ne nauja sodyba ar vis tebetvarkoma aplinka, o gausiai palei kelią užsodinta karklų plantacija. Šeimininkai tvirtino karklus auginą kurui.

Antano Žukausko sodyboje tarp trimečių žilvičių suvešėjo ir ženšenio krūmai.

Namus šildys pagal švedų rekomendacijas

A.Žukausko žodžiais, jo sodyboje auga modifikuoti žilvičiai: selekciniu būdu iš 20 rūšių yra išvesta viena ypatinga rūšis. Šitie žilvičiai - tai eksperimentinis augalas, nauja biokuro rūšis.

Juos, jau subrendusius, reikia pjauti kas penkerius metus: tuomet jie būna pasiekę 7 m aukščio, o stiebas – rankos riešo storio.

Kol kas jo sodyboje žilvičiai teauga trečią vasarą. Krūmai jau pasiekė 4 - 5 metrus aukščio, o stiebas - 3 cm skersmens. Dabar, naujakurio žodžiais, krūmai augs labiau nebe į viršų, o tvirtės jų stiebas.

„Neturiu miško, o malkomis kūrenti namą visgi yra pigiausia. Pradėjau ieškoti įvairių variantų ir viename žurnale užsiskaičiau apie švedų pasiūlymą kurui auginti šiuos modifikuotus žilvičius. Su jais pasirašiau bendradarbiavimo sutartį, - pažiūrėsime, kas iš to išeis“, - pasakojo A.Žukauskas.

Šeimininkas šiais karklais sodyboje užsodino 0,5 ha plotą, bet ketina plantaciją išplėsti ligi 1 ha.

Ši žilvičio rūšis dauginama iš augalo dalių: žilvičio stiebas supjaustomas gabalais po 40 cm ir jie diegiami į drėgną žemę. Iš vieno stiebo išeina 10-15 naujų sodinukų.

Užsodintas jaunų karklų eiles iš pradžių reikia prižiūrėti - palaistyti ir išravėti.

Sodinama balandžio – gegužės mėnesiais. Žilvičiai mėgsta drėgną žemę, bet A.Žukausko sklype – priemolis ir žvyras, - veši ir tokioje dirvoje.

A.Žukausko žiniomis, jaunos šių žilvičių šakelės tinka ir tvoroms pinti.

Tarp žilvičių slepiasi ženšenis

Vienoje eilėje, tarp tankių suvešėjusių žilvičių – ligi šiolei mūsų krašte dar neįprastas augalas. Neįtartum, kad tai – itin stipriomis sveikatingomis galiomis pasižymintis Azijos ženšenis. „Ženšenis turi augti šešėlyje, todėl ir pasodinau juos karklų pavėsyje“, - tvirtino A.Žukauskas.

Augalas jau apsipylęs uogomis. Tik jos, teigė sodininkas, dar nesubrendusios – žalios. O sunokusios būna tamsiai vyšninės spalvos.

Ženšenio sėklos yra sodinamos į vazonėlį, o daigai – į žemę. Taip jis ir užsisodinęs keliasdešimt ženšenio krūmų.

Šaknis subręsta po trejų metų. Šiemet šeimininkai jau ketina ją iškasti.

„Pakliuvo į rankas knygelė apie ženšenį, - susidomėjau. Pasirodo, šis augalas – stiprybės ir jėgų šaltinis. Bet su šia šaknimi reikia elgtis atsargiai: ji nėra naudinga sergant kai kuriomis ligomis, tarkim, vėžiu, nes skatina ir gerųjų, ir piktųjų ląstelių dauginimąsi, - tvirtino A.Žukauskas, kurį drąsiai galima vadinti žolininku, mat jis prisipažino ir anksčiau auginęs įvairias vaistažoles. – Dabar beliko tik raudonėlių plotelis, nes jėgas ir laiką reikėjo skirti namo statybai užbaigti.

Šeimoje – du kariai

A.ir G. Žukauskų sodyboje patenžy medų į avilius jau neša bitės – jų šeimininkas kol kas teturi 5 šeimas.

„Šią vietą ir susiradome per bites, - ieškojau, kur galėčiau jas gausiai veisti“, - savo būsimo ūkio viziją nušvietė pašnekovas, dabar - jau pensininkas.

Ligi šiol jis 14 metų dirbo restauratoriumi: 6 metus Kretingos bažnyčioje bei vienuolyne – restauravo ir įžymiąsias Kankinių koplyčios stales, o dar anksčiau meistravo Kryžių kalno vienuolyne.

Antanas ir Genovaitė yra pranciškono Juozapo Marijos Žukausko, buvusio Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijono, dabar atliekančio tarnystę Prisikėlimo parapijoje Kanadoje, tėvai.

„Tarpusavyje pajuokaujame, kad šeimoje turime du kareivius: 38-erių Laimonas (toks tikrasis brolio Juozapo Marijos vardas) – dvasinis karys, o kitas – jaunesnysis 23–jų sūnus Justinas yra laivyno karininkas“.

• Rašyti komentarą (6)