|
|
|
Garsusis Laukžemės dvaras tebemerdėja
Šiaurinėse Kretingos rajono žemėse, greta sienos su Latvija, įsikūrusi Laukžemė. Šį atokų kaimą, esantį už 6 km nuo Darbėnų ir 7 km nuo Senosios Įpilties, žmonės senovėje taip ir pavadinę – „laukų žemė“.
Kaimas ypatingas tuo, kad jo žemes kažkada valdę vokiečių didikai pastatė čia prabangius rūmus, kurie pagal kultūrinį vertingumą Kretingos rajone pretendavo tapti antraisiais po Kretingos dvaro rūmų. Deja, Laukžemės dvaro rūmai šiandien taip nuniokoti, kad aplinkiniams net kelia grėsmę. Rūmai vis darkomi Kol dvaro rūmuose vyko gyvenimas, tol jie buvo prižiūrimi. Nuo 1958 iki 1982 metų, kol čia buvo įkurdinta kaimo aštuonmetė mokykla, vaikų klegesys, mokytojų žingsniai, apsigyvenę tarp storų mūrinių sienų, teikė gyvybės šiam „senoliui“. Tačiau neįprasto aukščio - 3,5 m - klasės, įrengtos buvusiuose apartamentuose, galingos koklinės krosnys ir pro langus matomi nykstančio parko grožio likučiai nesiderino su tuometinės sovietinės mokyklos samprata – blokų dėžėmis, apjuostomis asfalto aikštelių. Rūmų pašonėje pastačius tokią standartinę dėžę ir į ją perkėlus mokyklą, dvaro rūmai buvo palikti merdėti: kone tris dešimtmečius jie – apleisti ir niekam nereikalingi - buvo plėšiami ir grobiami. „Apmaudu - krosnis išardė ir koklius išpardavinėjo patys čia gyvenę mokytojai. Žinau net jų pavardes, tačiau nenoriu pyktis su žmonėmis, nes man reikės čia gyventi“, - kalbėjo naujoji rūmų šeimininkė klaipėdietė Regina Šiaulytienė, dvaro rūmus prieš dvejus metus nusipirkusi aukcione. Anot jos, lindo ir vogė, kas norėjo, išardytos net vidaus pertvaros. Įžūlūs mokiniai ir dabar nuplėšia užkaltas lentas, landžioja, rūko ir dergia patalpas. Neįteisina žemės Grėsmingai ant atramų kabančios rūmų balkono liekanos – rūpestis mokyklos vadovams ir pačiai šeimininkei. „Buvo atvykę apžiūrėti statybos specialistai, pasakė: jeigu išdraskys sąramą, griūvančio balkono neatlaikys nė tvora“, - paklausta, kodėl neaptveria rūmų, atsakė R.Šiaulytienė. Ji tikino, nors ir esanti teisėta rūmų savininkė, visgi neapsiginanti nuo niekdarių: neseniai vagys išmušė atstatomos klėties pamatus ir išnešė senovines lentas. R.Šiaulytienė sakė, jog rūmų atstatymo darbų ji nepradedanti todėl, kad negali įteisinti žemės po kitais dvaro pastatais. Aplink rūmus tesą tik 1,5 m žemės, šalia rūmų - servitutinis kelias, todėl ji negalinti nė teritorijos aptverti. „Aš, kaip ir kiti Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nariai, noriu išsinuomoti visą paminklinę dvaro teritoriją, prižiūrėti parką. Iš po žiemos parke surinkome 19 maišų girtuoklių išmėtytų „bambalių“, – šiandien tokia parko paskirtis. Mes siekiame dvaro vientisumo“, - kalbėjo savininkė, patikindama, jog jos ateities planuose – atkurtus dvaro rūmus pritaikyti kaimo turizmui. – „Viliuosi, jog ateityje bus atkurtas ir netoli esantis Šventosios uostas.“ Dvare – skandalingos istorijos Laukžemės dvaras istoriniuose šaltiniuose yra minimas nuo XVI a. Po šimtmečio šį dvarą pradėjo valdyti garsūs Lietuvos aristokratai Sapiegos, vėliau jis atiteko vokiečių didikams Mirbachui ir Fon Štempeliui. Pastarasis 1902 m. ir pastatė gražiuosius neorenesansinius rūmus. Dvaro teritorijoje buvę apie 20 statinių. 1913 m. dvarą nusipirko žymus tuo laiku visuomenės veikėjas ir skandalingai pagarsėjęs prelatas Konstantinas Olšauskas ir Ipolitas Stonkus. Jiedu ketino apie 600 ha žemės turintį dvarą išdalinti ūkininkams lietuviams. Tačiau skolų slegiamą dvarą prelatas perleido I.Stonkui, o pats lankydavosi, norėdamas atsikvėpti nuo aktyvios veiklos – prelatas buvo vienas Šv.Kazimiero ir „Saulės“ draugijų įkūrėjų. Po Pirmojo pasaulinio karo jis rūpinosi, kad Lietuva taptų nepriklausoma ir vokietis von Urachas taptų Lietuvos karaliumi. Vėliau K.Olšauskas buvo apkaltintas meilužės nužudymu Birštone, o 1933 m. jį, grįžtantį į Laukžemę iš Palangos, pakeliui kažkas nušovė. Sovietmečiu Laukžemės dvare apie prelatą K.Olšauską buvo kuriamas filmas „Devyni nuopolio ratai“. Po Nepriklausomybės paskelbimo susigrąžinti dvarą ketino Amerikoje gyvenantys J.Stonkaus palikuonys, tačiau vėliau pretenzijų į nuosavybę jie atsisakė. Rūpestis – sutvarkyti kelią Šiandien Laukžemėje gyvena apie pora šimtų, o su aplinkiniais kaimais per 400 žmonių. Iš tolo nuo kalvos šviečia atnaujinta medinė Šv.Andriejaus bažnyčia su varpine, kurioje pamaldas laiko iš Šventosios atvykstantis kunigas Vidmantas Gricius.
Žmonės vis laukia, kada kunigas pradės tvarkyti nupirktą taip pat namu vaiduokliu vadinamą buvusį vaikų darželį. „Būtų gerai, jeigu kunigėlis ten atidarytų laidojimo namus, saviškių mirusiųjų nereikėtų vežti šarvoti į Kretingą, nes ir kapai – pašonėje“, - kalbėjo laukžemiškė senbuvė Stasė Serapinienė. Laukžemę su „pasauliu“ sieja senas išakėtas žvyrkelis, kuriuo žmonėms kone kasdien ligi Darbėnų tenka dardėti net 6 km. Poreikis sutvarkyti kelią ir buvo pagrindinis akstinas susiburti Laukžemės bendruomenei. „Bendruomenės taryba vis rašė raštus Savivaldybei, Klaipėdos regiono kelininkams, Susisiekimo ministerijai. Nebeapsikentę mūsų prašymų, Darbėnų – Laukžemės kelio tvarkymo darbus įrašė į šių metų programą. Tačiau eilę visgi nukėlė – dabar kelininkai planuoja darbus atlikti 2011 – 2012 m., jeigu krizė vėl „nepakiš kojos“, - teigė bendruomenės pirmininkė Genutė Narkienė. Už 1-2 km nuo kaimo švytruoja Benaičių vėjo jėgainių parko malūnų sparnai. Parkas sparčiai plečiasi: ketinama statyti dar 28 naujas jėgaines. Žmonės baiminosi, kad parkas visai nepriartėtų prie kaimo, nes saulėtą dieną jaučiasi sparnų keliamas šešėliavimas, o esant vėjui – ūžesys. Dėl jų ar ne susilpnėjęs mobilusis ryšis, dažnai įsijungia Latvijos tinklai, todėl skambindami laukžemiškiai išmoko būti budriais. Jėgainių vadovai paremia kaimo šventes, todėl, G.Narkienės žodžiais, laukžemiškiai ir netrukdantys statyboms. Tuštėja kaimo mokykla
Šventes Laukžemės mokykla ir kultūros namai rengia išvien. Nuo senų laikų populiariausia ir visų laukiama yra Žolinė. „Laukžemiškės merginos yra aktyvesnės už vaikinus: jos ir programose dalyvauja, ir į ansamblį susibūrė. Tiek to jaunimo kaime ir belikę. Liūdniausia yra tai, kad griūva mūsų mokykla - katastrofiškai mažėja vaikų. Šiemet bebus 30 vaikų. Specialistai kaip pranašumą įvardija tai, kad pradinukas į pažinimo pasaulį žengia savo kaimo mokykloje, tačiau valstybei tai – netaupu. Jau pernai Laukžemės pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Darbėnų vidurinės mokyklos“, - kalbėjo G.Narkienė, ilgametė Laukžemės mokyklos vadovė. Jauni žmonės išsivažinėja į užsienius, sugrįžta tik vasaromis atostogų – dabar vakarais triukšmingai šurmuliuoja visas kaimas. Vaida Serepinienė, gyventi pas tėvus, sakė sugrįžusi iš Gargždų. Su seserimi Aušra jos ką tik sugrįžusios iš mėlynių. „Jaunimui čia nėra, ką veikti. „Bernams“ nors krepšinio aikštelė įrengta, o mes uogaujame, einame maudytis. Dabar laukiame Žolinės“, - kalbėjo sutikti žmonės. Nori gyventi švariai Kaime veikia trys parduotuvės. Po tuo pačiu mokyklos stogu glaudžiasi biblioteka, kultūros namai ir medicinos punktas. Bendruomenė turi viziją iš europinių LEADER programos pinigų išvalyti kaimo tvenkinius ir paversti juos poilsio zona. Iš dvaro laikų prie tvenkinių auga reti kupoliniai gluosniai - tokių niekur kitur nepamatysi, tikino G.Narkienė. Ji, skirtingai nuo kitų bendruomenių vadovų, teigiamai vertino naująjį mokestį už šiukšles: „Laukžemiškiai džiaugiasi, kad masiškai nebešiukšlinama į pagriovius, pamiškes, prie fermų“. Laukžemiškiai turi nusistovėjusią tradiciją – prieš kiekvieną Žolinę aplankomos gražiausios kaimo sodybos, o tuo pačiu Tvarkdaraitis neužmiršta su šluota pereiti ir per nevaleikų kiemus, įpareigodamas juos apsikuopti.
|
|
