|
|
|
Draudimai ir gąsdinimai maisto kokybės nepagerins
Per visą Lietuvą nuvilnijus bauginimams, jog lietuviai valgo pačia įvairiausia chemija užnuodytą maistą, jog maisto žaliavos gamintojai ir perdirbėjai visų pirma žiūri pelnų, o ne žmonių sveikatos, ne vienam kyla klausimų: o ką gi iš tiesų mes valgome; kaip maisto pramonėje naudojamos cheminės medžiagos veikia mūsų sveikatą; koks kontroliuojančių institucijų vaidmuo šiame procese; ar yra galimybių ką nors pakeisti ir pan. Šiuos bei kitus klausimus, susijusius su mūsų vartojamo maisto kokybe, „Pajūrio naujienų“ apvaliojo stalo diskusijoje nagrinėjo Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Normantas Žeimys, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, kalakutų ūkio savininkas, Kretingos rajono tarybos narys Vladas Baltuonis, bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis. Ar turime pasirinkimą Diskusijoje Kretingos rajono VMVT viršininkas N.Žeimys kėlė klausimą: ar pirkėjas, maisto produktų vartotojas, turi pasirinkimą pirkti sveikus, ekologiškuose ūkiuose užaugintus ir pagamintus maisto produktus, lietuvišką mėsą, duoną be konservantų ir t.t. „Mano nuomone, kai kalbame apie maisto produktus, visų pirma kiekvienas mūsų, tiksliau – kiekvienas pirkėjas - turi būti ir inspektorius, ir kontrolierius, - teigė N.Žeimys. – Ir pirkėjai, sudarydami eilutę prie Lietuvos ūkiuose užaugintos mėsos, naminės duonos, šviežio pieno ar gero skilandžio, taip skatintų gamintojus gaminti iš tiesų sveiką ir gerą maistą“. Kretingos rajono VMVT viršininkas tvirtino, kad kontroliuojančios institucijos dirba pagal nustatytus reglamentus ir kad nustačius pažeidimus nekokybiškas maisto produktas į rinką nepatenka. Ūkininkų sąjungos atstovas A.Stonkus priminė pesticidais užterštų apelsinų iš Egipto atvejį. „Matyt, dirbo nepaperkama pamaina, - pusiau pajuokavo jis. – Ir susidaro įspūdis, kad Lietuvos rinka yra kaip ta kempinė, kuri sutraukia visa, kas prasčiausia, ko nereikia kitoms rinkoms. Ir kas garantuoja, kad užteršti apelsinai rinkoje tikrai nepasirodė“. N.Žeimys paprieštaravo: Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir yra įtrauka į skubių pranešimų sistemą, veikiančią visose Europos šalyse. „Apelsinai iš Egipto nepateko ne tik kad į mūsų rinką, bet ir į kitas rinkas – pagal skubių pranešimų sistemą apie tuos apelsinus žinojo visos Vakarų šalys. Ir atvirkščiai, pavyzdžiui, Vokietijos kontrolės tarnyboms nustačius faktą apie nekokybiškus riešutus, apie juos tiekusį tiekėją žino ir Lietuva. Tokia sistema skatina kontroliuojančių institucijų budrumą, o jeigu būtų pažeisti reikalavimai ir į rinką, tarkim, patektų užterštas produktas, kiltų tarptautinis skandalas“, - teigė N.Žeimys, neigdamas įtarimus dėl kontroliuojančių tarnybų papirkinėjimo. Grūdą laisto glifosatu A.Stonkus didžiausia nesąmone pavadino tai, kad norint pagal kokybinius reikalavimus užauginti maistinius grūdus, tam reikia panaudoti daugiau cheminių medžiagų, negu auginant pašarui skirtas kultūras. „Todėl ir girdime, kad prieš javų pjūtį ūkininkai ant grūdo pila glifosatą, kad grūdai vienu metu sunoktų, arba karbamidą, kad iš grūdų sumalti miltai turėtų didesnį glitimo procentą, - kalbėjo Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas. – Tik visa laimė, kad chemikalai yra gana brangūs, ir ne visi ūkininkai, ypač smulkieji gali sau tai leisti“. Jo nuomone, grūdų perdirbėjai turėtų išvesti vidurkius tarp grūdų klasių ir kainų, tada ūkininkams nė minties nebūtų „žaisti“ su chemikalais, kad gautų kuo didesnę kainą už aukštesnę maistinių grūdų klasę. „Kretingos grūdų“ vadovas S.Baltuonis patikino: jokių vidurkių perdirbėjai neišvedinės, o technologijos, kaip padidinti grūdų baltymingumą arba glitimą, per firmas tarpininkes, kurios supirkinėja grūdus ir juos parduoda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, yra atėjusios iš vokiečių, olandų ūkininkų. „Mūsiškiai ūkininkai to visai neseniai dar nė nežinojo ir nemokėjo“, - teigė S.Baltuonis. Jis taip pat suabejojo, ar ūkininkai ant grūdų nenormuotai pila chemikalų – šie yra gana brangūs, ir jų ūkininkai nelinkę švaistyti. Kalakutams ir kiaulėms – kokybiškas pašaras Kalakutų fermos savininkas, verslininkas V.Baltuonis teigia, kad kalakutai – išrankūs paukščiai, ir jiems ne bet ką paduosi. O stengiantis gaminti kokybišką paukštieną, žiūrima paukščiams duoti ir kokybiško pašaro. „Turime 200 ha žemės, kuo mažiau naudodami chemijos auginame grūdų, ankštinių kultūrų, kuriomis skaniname lesalą. Mūsų fermoje auga nuo 8 iki 15 tūkst. kalakutų, ir manau, kad mažesnėje fermoje užaugintų kalakutų mėsa yra kokybiškesnė“, - įsitikinęs V.Baltuonis. Jis bei S.Baltuonis, kurio vadovaujama įmonė turi savus kiaulių, vištų dedeklių kompleksus, sako, kad šiuolaikiniai kokybės reikalavimai yra labai aukšti, įmonės yra nuolat kontroliuojamos, įdiegta savikontrolės sistema. „Kiaulės neužauginsi greičiau negu jai priklauso penėtis. Kompleksuose kiaulės auginamos iki 110 kg, ir tai trunka 5-6 mėnesius, o ne tris, kaip bandoma teigti, - paaiškino S.Baltuonis. – Kiaulių kompleksų savininkai kaltinami, jog kiaulėms į pašarą dedama skruzdžių rūgšties. Taip, bet jos, kaip virškinimą gerinančio fermento, duodama normuotai, skruzdžių rūgštį, pavyzdžiui, norvegai naudoja grūdams nuo grybelių apsaugoti. Mokslas seniai įrodė, kad įvairūs grybeliai, mikotoksinai yra kenksmingi, tad jų siekiama išvengti. Siekant gaminamų pašarų kokybės, kuriais šeriame ir mūsų kompleksų kiaules, lesiname vištas, mes taip pat rūpinamės, kad grūdai būtų kokybiški – nesupeliję ir panašiai“, - kalbėjo S.Baltuonis, kurio nuomone, nei kiaulių kompleksuose, nei vištidėse neapsimoka sukčiauti, naudoti neleistinas chemines medžiagas – bendrovė nerizikuotų investicijomis, įdėtu darbu, galimybe eksportuoti savo produkciją. E baubas ir sveika mityba Maisto produktų vartotojus neramina gausybė cheminių priedų, vartojamų maisto produktams gaminti ir žymimų raide E. D.Jociuvienė paaiškino, kad maisto priedai, žymimi E raide, yra skonines, juslines savybes gerinančios medžiagos, kurių gamintojas į gaminamus produktus negali pilti tiek, kiek nori: tai reglamentuoja nustatytos normos. „Tos normos ir reiškia tai, kad naudojamas kiekis neturi sukelti žmogui sveikatos sutrikimų. Dabar esama labai didelio produktų pasirinkimo, todėl juos ir reikėtų rinktis, jaučiant saiką, atsižvelgiant į sveikos mitybos rekomendacijas, - kalbėjo gydytoja. – Tačiau kaip mes, lietuviai, maitinamės? Kad būtų pigu, gausiai, sočiai, riebiai, dar – ir skaniai... Gąsdina žmones, kad priedas E621 kelia apetitą. Bet gal reikia turėti proto, kad į save nekimštume „greito“ maisto, traškučių, kuriuose ir yra daugiausia to E621, neduotume vaikui išgerti iškart 1,5 litro limonado, kuriame esančius E vaikas ir suvartos“. D.Jociuvienė visų pirma akcentavo sveiką mitybą, jos įgūdžių ugdymą nuo vaikystės: „Vaiką reikia auklėti pavyzdžiu, o visuomenę – pozityvia informacija apie sveiką mitybą, gyvenseną, pasirinkimą. Kuo jos bus daugiau – tuo sveikiau gyvensime. O draudimais ir gąsdinimais maisto kokybės tikrai kad nepagerinsime“.
|
|
