Vaikystėje užgimęs noras groti - gyvas ir šiandien

Žvainiuose gyvenanti Aušra Dvarionienė nuo vaikystės svajojo būti muzikos mokytoja. Imbarės bendruomenei įvertinus jos sugebėjimus ir nepailstamą norą kažką veikti, buvo nuspręsta jai patikėti Kretingos kultūros centro Laivių filialo Žvainių kaimo renginių organizatorės pareigas.

Aušra Dvarionienė, kuriai Imbarės bendruomenė patikėjo dirbti Žvainių kaimo renginių organizatore, pati išmoko groti gitara, pianinu bei akordeonu.

A.Dvarionienė Telšių kultūros mokykloje yra įgijusi režisūros specialybę. Baigusi mokslus, 1989 metais ji buvo paskirta dirbti Imbarės kultūros namų direktore. Tuo metu dar tebebuvo kolūkiai.

- Skaudaliuose, gražiame slėnyje, vykdavo šokiai. Buvo rengiamos gegužinės, į kurias susirinkdavo nemažai jaunimo, - prisiminusi tuos laikus pasakojo A.Dvarionienė.

Deja, dažniausiai tokiems renginiams vadovaudavo ne ji, o kontoroje dirbančios moterys. Kolūkio pirmininkas nurodydavo net kokias šventes švęsti.

Jai pradėjus dirbti, po poros metų kultūros namai buvo uždaryti, o aparatūra išgabenta.

Praeidama pro aptriušusius kultūros namus, pašnekovė sakė ne kartą pagalvojusi, jog žmonėms jie labai reikalingi.

Įvertino norą dirbti

Imbarės bendruomenės pirmininkė Bronė Buivydienė pastebėjo Aušros sugebėjimą dirbti, jos suburtą folkloro ansamblį bei neišsenkamą norą vis kažką veikti.

Buvo nuspręsta pakviesti rajono valdžios atstovus, parodyti, kas nuveikta, ir paprašyti A.Dvarionienei skirti pusę renginių organizatorės etato. Taip ji tapo kultūros darbuotoja, nors jos suburti žmonės renkasi bendruomenės namuose. Bendruomenė buvo sukaupusi lėšų, dalį kurių skyrė muzikinei aparatūrai nusipirkti.

Suburtus žmones šokti ar dainuoti ne visada lengva išlaikyti: jaunimas paauga ir išvyksta mokytis, vyresni - svetur užsidirbti pinigų.

Pašnekovė pastebėjo, kad jos suburto folklorinio ansamblio moterys labai nuoširdžios, mėgstančios tvarką ir grožį, nevengia surengti ir talkų.

Repertuarą folkloro ansambliui parenka pati A.Dvarionienė. Daug dainų išlikę atmintyje iš studijų laikų. Jos nuomone, tos dainos mielos ne tik jai, bet patinka ir moterims.

Dirbti be vyro palaikymo būtų sunku

Dvarionų šeimoje auga trys atžalos – dvi dukros ir sūnus. Ar kuris iš jų paseks mamos pėdomis, dar neaišku.

Aušra pripažįsta, kad sunku būtų dirbti tokį darbą, jei nepadėtų jos vyras Jurgis. Nors kartais jų nuomonės ir nesutampa.

Vyras jai gelbsti ir ūkiškuose reikaluose. Kartais prireikia net draugų pagalbos.

Pasak pašnekovės, rengiant įvairius renginius dažnai tenka pridėti ir iš savo kišenės. Ji priprato, kad į miestą apsipirkti reikia važiuoti nuosavu automobiliu. Tačiau moteris dėl to nesiskundžia – esą pati dirbdama šį darbą nori tokio gyvenimo.

- Man įdomu, ką sugeba Imbarės bendruomenė,- sakė renginių organizatorė.

Ji pasidžiaugė Sigute ir Adomu Gikarais, kurių namų durys atviros įvairiems susiėjimams.

Anot pašnekovės, dabar neaišku, ar rašant projektus, bus galima užsidirbti pinigų. Dėl lėšų stygiaus teko atsisakyti ir sumanymo kartu su bibliotekininke Stefanija Abrutiene aplankyti Imbarės žmones ir surinkti kuo daugiau įvairių nuotraukų, pasakojimų ar prisiminimų apie Imbarę.

• Rašyti komentarą (2)