Povandeninėje buveinėje – unikalūs radiniai

Palangoje surengtoje konferencijoje „Palangos kultūros paveldas: priešistorė“ Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Vladas Žulkus, pasiremdamas povandeniniais Baltijos pakrantės archeologiniais tyrimais, supažindino visuomenę su Lietuvos jūriniu paveldu – ką savo gelmėse slepia Baltijos jūra. Susirinkusiems buvo pademonstruotas ir KU archeologinės ekspedicijos metu susuktas dokumentinis filmas „Povandeninė archeologija“.

„Po vandeniu labai gerai užsikonservuoja tai, kas sausumoje neišlieka“, - apie povandeninius radinius, aptiktus Baltijos jūros dugne, kalbėjo profesorius Vladas Žulkus.

Baltijos pakrantes siaubė cunamiai

Anot V.Žulkaus, Baltijos jūroje ties Šventosios pakrantėmis, 14-29 m gylyje archeologai aptiko reliktinių miškų liekanų. Pavyko datuoti išlikusių pušų kelmus: jos augo prieš 8-9 tūkst. metų. Pats krantas driekėsi keliasdešimt metrų į žemyno gilumą. Tuose miškuose veisėsi žvėrys, tarp jų – ir šiauriniai elniai. Paskui juos patraukė ir žmonės. Tačiau to meto gyvenviečių liekanų jūroje archeologams aptikti nepavyko.

Atrandamos bangų nuplautos Šventosios gyvenvietės, egzistavusios maždaug prieš 2500 m., liekanos. „Kyla klausimas, kas galėjo atsitikti Šventajai prieš 4 tūkstantmečius? Įprasta manyti, kad pas mus nėra tokių gamtos kataklizmų, kaip cunamis ar žemės drebėjimai. O visgi tyrimai rodo, kad tie gamtos kataklizmai buvo būdingi ir Baltijos regionui“, - tvirtino V.Žulkus.

Mokslininkai užfiksavo net 15 labai didelių žemės drebėjimų Švedijoje, kurie galėjo sukelti didžiules bangas. Jūroje cunamis beveik nepastebimas, tačiau, einant į krantą, jis didėja. Jeigu bangos aukštis siekė 10 m, reikia įsivaizduoti, koks buvo jos poveikis Šventajai, samprotavo pašnekovas.

„Manoma, kad prieš 2 tūkst. metų Halsinglande kilo žemės drebėjimas, o cunamio banga, pasiekusi dabartinės Lietuvos pakrantes, buvo 20 m aukščio“, - kalbėjo V.Žulkus.

1313 m. Duisburgas savo „Kronikoje“ irgi minėjo, kad pas prūsus taip drebėjo žemė, kad sugriuvo labai daug pastatų.

Nuskendusių laivų paslaptys

„Vandenyje labai gerai išsisaugo tai, kas neišlieka sausumoje. Jūroje, ypač ties Šventąja, stebina aptinkami radiniai - nuo priešistorės ligi dar nesenų laikų. Juos šiandien tyrinėjame šoninio skenavimo sonaru“, - tyrinėjimų specifiką apibūdino profesorius.

Lietuvos vandenyse, 15 – 60 m gelmėje, profesoriaus teigimu, guli senovinių laivų liekanų, tarp jų – ir vikingų. Aptikta apie dešimt I ir II pasaulinių karų laivų.

Netoli Palangos 18 m gylyje guli perpus lūžęs laivas, kuris gabeno geležinkelio bėgius. 1870 m. juo buvo gabenami bėgiai Liepojos–Peterburgo geležinkelio statybai.

Tyrinėjimais galima „patikrinti“ ir įvairius aprašytus ar Europos spaudoje pasirodžiusius faktus.

Įsitikinus, kad Šventoji yra gerokai jūros nuplauta, tikėtinas ir faktas, kad 1647 m. kilęs uraganas nuplovė ir 1520 m. pastatytą pirmąją bažnyčią.

XVII a. Klaipėdoje smėliu buvo užpustytos ganyklos ligi pat kareivinių, dabartinio universiteto statinių.

1518 m. gruodžio 8-15 dienomis kilęs uraganas tarp Lietuvos ir Klaipėdos nuskandino 14 laivų.

Saugos marinistinį paveldą

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1699 m. du Lenkijos laivai su žmonėmis plaukė ištirti galimybes restauruoti uostą Žemaitijoje. Abu tie laivai sudužo, užplaukę ant skysto molio. Vietiniai šventojiškiai dar išsaugojo iš protėvių girdėtas istorijas, kad skendo laivai, plukdę anglį ir vyno statines. Pasakojama, kad žmonės aptikdavę ir lobių, bangų nuplukdytų į krantą iš sudužusių laivų.

Plečiant Šventosios uostą, tikino V.Žulkus, bus stengiamasi ir senuosius molus išsaugoti kaip marinistinį paveldą, juos užkonservuojant. „Srovės nepraeitų, o pietinis molas, manoma, stovėtų dar šimtmetį, kol pats natūraliai sunyktų“, - įsitikinęs profesorius.

• Rašyti komentarą (3)