Kūlupėniškės braškės užsienietiškas uogas nukonkuruoja šviežumu

Vieniems prasidėjęs braškių sezonas – skaniausios vasaros akimirkos. Kitiems – sunkiausių darbų metas: reikia galvoti, kaip pralenkti konkurentus, o pirkėjus įtikinti, kad tavo braškės – skaniausios ir geresnės negu lenkiškos. Braškes devintus metus auginanti kūlupėniškė Jūratė Mačernienė pasakojo, kad jai kol kas gerai sekasi konkuruoti su užsienietiškomis braškėmis.

Kūlupėniškė Jūratė Mačernienė pasakojo, kad jos šeimos užaugintos braškės jau turi nuolatinius pirkėjus, tarp kurių – ir dainininkas Stasys Povilaitis.

„Kad sektųsi, reikia įdėti labai daug darbo. Braškininkų - daug, tarp jų – ir lenkiškos produkcijos perpardavinėtojų, tad kažkuo turi pritraukti klientą. Iš pradžių uogas parduodavome perpardavinėtojams. Kai Kretingos rinka buvo perpildyta, nuvažiavau į Palangą. Ten braškes supirkinėjanti moteris patarė uogas pardavinėti pačiai: juk perpardavinėtojai braškes superka perpus pigiau negu parduotum pats. Per trejus metus susirinkau, o tiksliau, braškės surinko savus klientus“, - pasakojo J.Mačernienė.

Braškes pamėgo ir Stasys Povilaitis

Palangos turguje beveik kasdien prekiaujanti moteris pastebėjo, kad nuolatiniai jos pirkėjai – palangiškiai. Pasak J.Mačernienės, žmonės vieni kitiems perduoda informaciją apie skanias uogas: tad jau antrą valandą dienos ji iš turgaus išvažiuoja tuščiomis. Pirkėjai uogų atvažiuoja ir į vietą – vaizdingoje vietoje esančią sodybą, kurioje plyti apytikriai 50 arų braškynas.

„Perka įvairiai: jei uogieniems, paima ir po 20-30 kilogramų. Turiu pirkėją, kuri visuomet perka braškių už tris litus, nesvarbu, kokia būtų kilogramo kaina. Kitas pirkėjas nuolat ima pusę kilogramo. Ateina ir šeimomis: vyras nori didelių braškių, žmona – smulkesnių. Ir išeina su dviem krepšeliais. Mano auginamas braškes yra pamėgęs ir dainininkas Stasys Povilaitis. Jo mėgstamiausia rūšis – „Rusanovka“, - kalbėjo J.Mačernienė.

Braškyne – trys išbandytos rūšys

Braškių ūkyje, kuriame darbuojasi visa J.Mačernienės šeima, auga trys braškių rūšys. Pirmoji uogas susirpina „Rusanovka“ – jos uogos saldžios, lyg žemuogės. J.Mačernienė pasakojo, kad būtent ši braškių veislė ir papirko palangiškius.

Antroji raudonas uogas sunokina „Korona“ – šios rūšies braškės didelės, sultingos. „Pandoros“ braškės šiuo metu dar tik žydi. Auginti keletą rūšių – naudinga, nes tuomet uogų sezonas – ilgesnis.

„Kai pradėjome auginti braškes, išbandėme ne vieną rūšį. Tačiau palikome šias tris, nes jos labiausiai pasiteisino ir yra pačios skaniausios. Kol dar nepardavinėjome braškių, auginau jas savo malonumui. Su vyru ėmėme mąstyti, kad reikėtų plėsti lysves. Mokėmės iš braškes auginančių kūlupėniškių Margių – esame jų mokiniai. Braškių ūkyje dar daug ko reikia išmokti“, - kalbėjo J.Mačernienė.

Darbo užtenka ne tik vasarą

Moteris pasakojo, kad jos, kaip ir kitų braškes auginančių žmonių, darbai prasideda jau ankstyvą pavasarį, kuomet nutirpsta sniegas. Kovo mėnesį laukus reikia dengti agroplėvele, po kuria sparčiau auga ne tik uogos, bet ir piktžolės.

„Ilsiuosi keturis mėnesius, bet darbo braškyne užtenka visą pavasarį, vasarą. Be to, dar turiu ir vadinamąjį valdišką darbą. Žinoma, daugiausia veiklos – vasarą. Tuomet į darbus kimba visa šeima. Lietuviškos braškės su lenkiškomis konkuruoja šviežumu. Parduodu vakare arba iš ryto nuskintas uogas. O užsienietiška produkcija iki prekystalio keliauja žymiai ilgiau“, - sakė J.Mačernienė.

Pasak jos, šiais metais pirkėjus žavi ypatingai didelės braškės. Pati didžiausia šiemet svėrė 65 gramus. Braškėms reikia vandens, tad lietinga vasara – itin naudinga uogų dydžiui.

„Kiekvienas reikalas turi dvi puses: viena vertus, lietinga ir vėsi vasara naudinga, nes tuomet braškės spėja paaugti. Tačiau dėl drėgmės pradeda pūti. Per karšta vasara – vėl negerai, nes dar nespėjusios paaugti braškės pradeda sirpti“, - pasakojo J.Mačernienė.

Jos šeima braškes augina lašeliniu būdu: agroplėvelėje, kuria padengtos braškės, įvestos žarnelės, iš kurių lašantis vanduo laisto braškių kerų šaknis. Braškės patręšiamos nekenksmingomis organinėmis trąšomis.

Braškes graužia sraigės ir grambuoliai J.Mačernienė kaitalioja braškių sodinimo vietą, kad žemė pailsėtų. Daigus atnaujina kas dvejus metus.

Braškių derlių nulemia ne tik tinkamas oras, bet ir kenkėjų aktyvumas. Patys didžiausi braškynų priešai – grambuoliai ir sraigės.

„Grambuolių lervos labai mėgsta kerų šaknis. Vienais metais grambuoliai sugadino 15 arų braškių. Pačioms uogoms pavojingiausios yra sraigės – išgraužia braškes ir šios pradeda pūti“, - kalbėjo J.Mačernienė.

Braškių sezonas trunka iki liepos mėnesio. Dabar lietuviškų braškių kilogramas kainuoja nuo 5 iki 12 litų.

„Metas, kuomet braškės būna pigiausios, trunka vos kelias dienas – kai jau derlius baigiasi, lieka smulkiausios uogos. Nors braškes auginu ne vienerius metus, jų dar neatsivalgiau - užsišaldau ir žiemai. Labiausiai mėgstu braškes su ledais. Tačiau skaniausia uoga būna ką tik nuskinta ir nenuplauta – tuomet atsiskleidžia jos tikrasis skonis“, - pasakojo J.Mačernienė.

• Rašyti komentarą (4)