Suka galvas, kaip apsiginti nuo kurmių

Daržų ir sodų šeimininkai nebeišmano, kokiomis priemonėmis apsiginti nuo kurmių, kurie šylant orams vis labiau „vagoja“ žemę.

Mūsų rajono ūkininkai dažniausiai nuo kurmių ginasi į žemę prismaigstydami pagalių ir ant jų užmaudami tuščius plastmasinius butelius. Šie nuo vėjo barška ir taip baido gyvūnus.

Vos sprindžio dydžio gyvūnas pridaro nemažai žalos: pažeidžia augalų šaknis, užpila žemėmis daigus, kurmiarausiais „papuošia“ išpuoselėtas vejas. Nors esama daug būdų, kaip atbaidyti kurmius, tačiau, anot sodininkų, nė vienas jų šimtaprocentinės sėkmės negarantuoja.

Neatsigina kurmių

Kretingiškė Zita Kniežienė, turinti du 6 arų sodo sklypus Rubuliuose, su kurmiais kovoja keletą metų.

„Ko tik mudvi su kaimyne neišbandėme. Į kurmiarausius kasėme net karbidą, naudojamą metalui suvirinti – sušlapęs jis skleidžia smarvę. Niekas nepadeda – kurmiai railioja ir tiek, kasdien po kauburėlį atsiranda. Nebeišmanome, ko imtis“, - sakė Z.Kniežienė, kuri yra išbandžiusi visus sodininkų žurnaluose nurodytus patarimus.

Sodininkei atsikratyti kurmių negelbėjo į kurmiarausius užkastos supuvusios silkės ar prarūgę kopūstai. Gyvūnų neatbaidė ir į žemę įsmeigtas vėjo malūnėlis bei prismaigstyti pagaliai, ant kurių sumaustyti tušti plastmasiniai buteliai barška nuo vėjo.

Z.Kniežienė yra girdėjusi, kad kurmiai vengia ankštinių daržovių. „Pernai pupas sėjau kartu su bulvėmis – bėriau į tas pačias vagas. Bet pupos nepadėjo – kurmiai ir jas išrausė“, - sakė Z.Kniežienė.

Moteris išbandė ir specialų ultragarsinį aparatą kurmiams baidyti, kuris tam tikru dažniu skleidžia erzinančius garsus. „Aparatas kainavo apie 70 Lt. Bet iš jo naudos nebuvo: jis „groja“, o už metro – kurmiai kasasi. Nors kaimynei aparatas padėjo“, - sakė Z.Kniežienė.

Pašnekovės manymu, kurmių šiek tiek sumažėjo panaudojus dūminius užtaisus, vadinamus „šaškėmis“, kuriuos uždegus reiktų įkišti į kurmių urvą.

Būdai – išradingi

Sodininkai tarpusavyje dalinasi patarimais, kaip atsikratyti kurmių.

Galima prie kurmiarausio į žemę įkasti trilitrinį stiklainį, kad jo kaklas būtų tunelio apačioje. Rausdamasis kurmis patenka į stiklainį ir joje lieka, nes nepajėgia apsisukti ir išlipti. Sodininkai į kurmiarausį įkasa ir skardinę su vandeniu – jame gyvūnas nuskęsta. Tačiau atsekti kurmių taką – nelengva. Ne visada pasiseka kurmius pagauti ir mechaniniais spąstais – kurmiai juos gali tiesiog apeiti, ypač jei pajaučia žmogaus rankų kvapą.

Galima į žemę įkasti tuščius butelius kakleliu į viršų – pučiant vėjui susidaro švilpimas, kuris erzina kurmius.

Sodininkai į kurmiarausius deda citrinos žievės, benzinu suvilgytus skudurus, šermukšnio šakelių. Kurmius atbaido ir skiautė, išmirkyta vandenyje su nuorūkomis.

Tarp mūsų rajono sodininkų bene populiariausiais būdas – ant pagalių sumaustyti plastmasiniai buteliai. Šitaip nuo kurmių ginasi ir karteniškis ūkininkas Juozas Tamošauskas. „Žemė dreba, buteliai švilpia, kurmiai jaučia pavojų, dėl to ir neina“, - sakė jis. J.Tamošauskas pastebi, kad seniau labiau naudojami buvo vėjo malūnėliai, bet juos sukalti yra sunkiau negu ant medžio užmauti butelį.

Tačiau lietuvių mokslininkai Aivaras Rudzis ir Giedrius Griciūnas sukūrė ir naują būdą nuo kurmių apsaugoti daržą – priklausomai nuo dirvožemio maždaug 2-30 cm gylyje klojama speciali, padidinto tamprumo, poliamidinio pluošto medžiaga. Ji veikia kaip siena, per kurią nepersirausia kurmiai, tačiau nesugriaunama vietinė žemės ekosistema. Kūrėjai tvirtina, kad ši technologija efektyvi bent 50 metų.

Valstybinis augalų apsaugos inspektorius Rimantas Šlušnys teigė, kad kurmiai įsikuria mažuose ūkiuose, prie sodybų.

„Tačiau kurmiai nėra baisiausi žaldariai. Žinoma, nuo jų nukenčia perraustos daržovės, sugadinamas pievos estetinis vaizdas. Kita vertus, kurmiai išpurena dirvą, į ją patenka daugiau oro“, - sakė R.Šlušnys.

Kurmiai taip pat naikina vabzdžių kenkėjų lervas.

• Rašyti komentarą (5)