Gyvenimas kaime – nesibaigiančių darbų karuselė

Daubėnuose gyvenantys Janina ir Stanislovas Daugėlos poilsio dienų neturi. Jų ūkyje - keturios melžiamos karvės. Iš pieno jie gamina grietinę, varškę, sūrius, kuriuos veža parduoti į Kretingos turgų.

Janina ir Stanislovas Daugėlos džiaugiasi turėdami savo technikos. Tai suteikia galimybę laiku atlikti visus ūkio darbus.

J. ir S. Daugėlos turi 19 ha savo žemės, 14 ha iš jų – dirbamos. Iš grūdinių kultūrų augina kviečius ir miežius. Anksčiau juos malti veždavo į Kretingsodį, dabar patys turi įsirengę savo malūną. Tai sutaupo ne tik laiko, bet ir jėgų – nebereikia tąsyti pilnų maišų.

Darbą ūkyje lengvina ir tai, kad turi savo technikos. Nors, pasak Stanislovo, kurui tenka išleisti per 4 tūkst. Lt. Tam, kad jis atsipirktų, šeimininkė turi sulieti ir parduoti ne vieną sūrį ar stiklainį grietinės. Mokėti reikia ir už vietą turguje, už kartą per metus atliekamus vandens tyrimus. O norint, kad gyvuliai būtų sveiki, jiems reikia ir vitaminų. Suskaičiavus visas išlaidas, paaiškėja, jog pelno daug ir nelieka.

- Karvių galėtume gal ir nebelaikyti, tačiau kaip sėdėsime be darbo,- svarstė S. Daugėla, visą gyvenimą įpratęs dirbti - net statant namą daug ką savo rankomis padaręs. Be to, anot jo, žmogus dirbdamas ir pats tvirčiau jaučiasi.

Buvo metas, kai augindavo ir po 30 kiaulių, tačiau vėliau jų atsisakė – visai nebeapsimokėjo. Todėl dabar augina tik vieną kitą kiaulaitę savo reikmėms.

Anksčiau, kai vaikai dar nebuvo sukūrę savo šeimų, namuose dažnai kepdavo ir duoną, pyragus.

Ūkyje darbo - daug. Tačiau pasikviesti svetimą žmogų į talką – sudėtinga, nes nėra norinčių dirbti. Todėl dirbant didesnius darbus – vežant šieną ar kasant bulves, tenka į pagalbą kviestis vaikus – dvi dukras ir sūnų. S.Daugėla norėtų, kad ateityje jo ūkyje šeimininkautų sūnus, taip pat - Stanislovas.

- Turime ir tris anūkus bei tris proanūkius, - savo didžiausiu turtu pasidžiaugė J. Daugėlienė.

Jos rytas prasideda dar anksčiau, negu vyro. Turgaus dienomis – trečiadieniais ir šeštadieniais – moteris keliasi trečią valandą ryto. Iš vakaro ji turi suslėgti sūrius, išspausti varškę.

Vyras, ją nuvežęs į turgų, grįžta namo, kad atliktų kasdieninius ūkio darbus. Pasak pašnekovo, žmona tik melžia karves ir šeria kiaules, o visa kita – jo rūpestis.

J.Daugėlienė sakė, jog turguje visos moterys, prekiaujančios pieno produktais, turi ir savo pirkėjus. Dauguma jų – nuolatiniai. Jos sūriai, pagaminti iš nugriebto pieno, – gerai perkami, nes dabar žmonės pageidauja liesesnių produktų. Todėl savo sūrius, kurių padaro iki poros dešimčių, parduoda per trejetą valandų. Sūrius parduoda po 3 – 4 litus. Varškės puslitrinį stiklainį parduoda už 3 Lt, o grietinės – 6 Lt.

Viską išpardavusi J.Daugėlienė skuba namo, - reikia virti pietus, šerti kiaules, melžti karves. Jos darbai – neužbaigiami. O atėjus pavasariui prasideda dar ir lauko darbai.

• Rašyti komentarą (0)