|
|
|
Statybininkai grumiasi dėl Savivaldybės užsakymų
Sunkmečiu stojant statyboms, šio verslo rajono įmonėms didelė paspirtis yra valstybiniai užsakymai. Tačiau tam, kad juos gautų, įmonės turi laimėti konkursus.
Praėjusią savaitę Savivaldybės vadovai buvo pasikvietę rajono statybinių įmonių “Ringesta”, “Stakreta”, “Edija” ir “Damba” vadovus aptarti įmonių galimybes dalyvauti Savivaldybės konkursuose, skelbiamuose laimėti statybos darbų objektus ir jiems skirtas investicijų lėšas. Daugiausia Savivaldybės vadovams, Viešųjų pirkimų komisijai pretenzijų reiškęs bendrovės “Stakreta” vadovas Alvydas Jonaitis pasitarimo įkarštyje neištvėrė - išėjo iš pasitarimo. Kodėl statybų versle užgrūdintam verslininkui trūko kantrybė? Alvydas Jonaitis “Pajūrio naujienoms” atsakė: - Kai pakvietė, tikėjaus konstruktyvaus pokalbio, o ne to, kad direktorius dar kartą pareikštų, kaip jie teisingai organizuoja konkursus. Savivaldybėje rajono statybų įmonės yra skirstomos į savas ir našlaites. Nebijau pasakyti, kad ir po kėdžių persistumdymo rajone ir toliau proteguojamos dvi įmonės - “Damba”, kuriai atitenka kelių lėšos, ir “Ringesta”, laiminti statybos bei remonto darbus. Po kritikos, kurią pažėriau per Savivaldybės tarybos rinkimus, “Stakretos” net 2 metus į konkursus nekvietė. Dabar jau dalyvaujame, bet nelaimime. Tad dirbame kitose savivaldybėse ir mokame mokesčius į jų biudžetus. Pernai įmonės apyvarta siekė per 10 mln. Lt, dirbo apie 80 žmonių, kurių dauguma - kretingiškiai. Rietave pastatėme putų polistirolio gamyklą, Klaipėdos LEZ teritorijoje - didžiulę gaisrinę. Mūsų darbą įvertino ne tik pinigais,- ir pagyrimo raštais. O čia, Kretingoje, nežinau, kokiais būdais pelnyti tą pripažinimą. Gal su kepure prieš juos nusilenkti. Valdininkai kupini arogancijos. Ateini pas Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Sandrą Grigaitytę, ji geria kavą,- palauk. Per metus - 12 konkursų, ir kiekvienam jų reikalauja pateikti pažymą, kad įmonės vadovas ir buhalteris nėra teisti. Ar toks reikalavimas nėra absurdiškas? Dažnai susidaro įspūdis, kad konkursų sąlygos yra taikomos konkrečioms įmonėms. Koks įžvalgumas buvo prieš keletą metų iš pagrindų renovuoti Rūdaičių pagrindinę mokyklą, kurios šiandieną nebereikia? Ar pasiteisins 18 mln. Lt kainuojanti bibliotekos statyba? Už tuos pinigus galėjome 3 reikalingus objektus pastatyti. Be to, kodėl Savivaldybės administracija neperžiūri bibliotekos statybos darbų kainų? Darbo užmokestis krito perpus, kai kurios statybinės medžiagos atpigo 20-30 proc., transporto paslaugos irgi pigo. Turėtų perskaičiuoti ir su konkursą laimėjusia “Ringesta” suderėti mažesnes kainas. Taip daro didžiosios savivaldybės. Pas mus - ne. Todėl kas gali paneigti, kad bibliotekos sąskaita “Ringesta” neįtikėtinai žemomis kainomis laimi kitus Savivaldybės konkursus, kaip darželio “Ąžuoliukas” remontą. Didžiuliai rajono keliams skirti pinigai irgi teka per vienos įmonės - “Dambos” - kasą. Kodėl nepaskelbus rajono spaudoje, kas ir už kiek objektus laimėjo, pastatė, kokia tų darbų kokybė. Kyla abejonių, ar Savivaldybėje turime stiprių statybų priežiūros specialistų, kai išpilta skalda po savaitės subraukiama į kelkraštį ir niekam nerūpi atsilupusios, ką tik išremontuotos Sporto mokyklos sienos, brokas kituose už valstybės pinigus renovuotuose objektuose. Savivaldybėje turi iš esmės viskas pasikeisti. Kol kas teigiamų pokyčių nematyti. Kritiką neigia Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis kaltinimus dėl konkursų neskaidrumo neigia. “Per 6 metus, kai aš dirbu direktoriumi, neteko bylinėtis nė dėl vieno konkurso rezultatų”,- tvirtino jis. Į statybų įmonių vadovų siūlymus, kurie neprieštarauja viešųjų pirkimų reikalavimams, pasitarime dalyvavę V.Černeckis, meras Juozas Mažeika bei vicemerė Jolita Vaickienė pažadėjo atsižvelgti. Valdžia ieškos galimybių, kaip atpiginti Savivaldybės konkursų sąlygas, už kurias dabar įmonės moka po 500 Lt, kai kitose savivaldybėse sąlygos kainuoja net keliskart pigiau. Prašys tarybos pritarimo konkursų, kai objektų vertė neviršija 0,5 mln. Lt, neskelbti internete, kad taip gal padidėtų tikimybė šiuos konkursus laimėti rajono įmonėms. “Įmonės veikia mūsų rajone, jose dirba rajono žmonės, ir mes esame suinteresuoti, kad jie turėtų darbo, kad įmonės nebankrutuotų”,- tikino J.Mažeika. Kretingos rajono savivaldybės 2009 m. planuojamos investicijos Iš valstybės biudžeto: bibliotekos statyba Kretingoje - 1 mln. Lt, iki sumažinant buvo 3 mln. Lt; Marijono Daujoto vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcija - 250 Lt, buvo 500 tūkst. Lt; Kretingos kultūros centro renovacija - 753 tūkst. Lt, buvo 1 mln. 553 tūkst. Lt; melioracijai - 313 tūkst. Lt, buvo 840 tūkst. Lt; Kretingos ligoninei medicininei įrangai įsigyti - 0 Lt, buvo 300 tūkst. Lt. Iš Respublikinės kelių direkcijos -
rajono Savivaldybei priklausantiems keliams ir gatvėms tvarkyti - 2 mln. 300 tūkst. Lt, buvo 2 mln. 600 tūkst. Lt. Iš Regioninės plėtros programos, kuriai pagrindines lėšas skiria Europos Sąjunga: darželio “Ąžuoliukas” rekonstrukcija Kretingoje - 768,5 tūkst. Lt; Grūšlaukės pagrindinės mokyklos pastatų rekonstrukcija - 2 mln. 388 tūkst. Lt; Salantų ligoninės priestato pritaikymas Sutrikusio intelekto žmonių dienos veiklos centrui - 1 mln. 39 tūkst. Lt; Salantų kultūros centro pastato rekonstrukcija - 2 mln. Lt; Kartenos kultūros namų rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas - 2 mln. 420 tūkst. Lt; Raguviškių kultūros namų rekonstrukcija - 1 mln. 500 tūkst. Lt; Juodupėnų buvusio mokyklos pastato ir Darbėnų vaikų darželio rekonstrukcija - 690 tūkst. Lt; Kretingos Šiaulių, Laisvės ir Šeduvos gatvių asfaltavimas - 6 mln. 635 tūkst. Lt; Salantų miesto ir Vydmantų gyvenvietės vandens tiekimo ir nuotėkų tinklų infrastruktūros tvarkymas, valymo įrenginių rekonstrukcija bei valymo įrenginių Kretingoje išplėtimas - 28 mln. 500 tūkst. Lt; Kretingos muziejaus pastato rekonstrukcija - 5 mln. Lt.
|
|
