Spalvingi „ežiai“ trumpam užklydo į biblioteką

Kūlupėnų bibliotekoje surengta Antaninos Skurdauskienės rankdarbių paroda. Parodoje eksponuojami įvairiausių raštų vilnoniai megztiniai, kojinės, iš spalvotų skiautelių pagaminti „ežiai“. Bibliotekoje dirbanti Rima Galuškinienė mano, kad Kūlupėnų biblioteka jau tapo ta vieta, kur rankdarbius mėgstančios moterys gali drąsiai demonstruoti savo darbus.

Antanina Skurdauskienė yra pagaminusi per du šimtus spalvingų „ežių“. Dalis jų yra „apsigyvenę“ ir kūlupėniškių namuose.

Kūlupėniškė A. Skurdauskienė mezgimu pradėjo domėtis dar vaikystėje. Jos prisiminimuose išliko, kaip tėvui, iš vakaro nusprendus rytą važiuoti į mišką, mama sėsdavo megzti vilnonių pirštinių. Ir tėvas rytą jas jau turėdavo.

Matydama, kaip mezga motina, Antanina ir pati pabandė megzti. Iš pradžių, nutvėrusi mamos mezginį, perverdavo jį nuo vieno virbalo ant kito, stebėdamasi, kodėl mezginys nedidėja. Mama, supratusi, kad dukrai rūpi jos mezginiai, juos slėpdavo.

Tačiau Antaninai nenumaldomas noras megzti nepraėjo, tad ji, išsitraukusi siūlų iš vilnonio mamos sijono, vis bandydavo ką nors nuregzti.

Antanina megzti išmoko, ir tai jai ypač pravertė auginant vaikus – du sūnus ir dukrą. Vaikams ji megzdavo ne tik kojines, bet ir įvairiausių raštų megztinius. Kartais įmantresnį raštą ji nusižiūrėdavo iš kitų moterų mezginių. Dabar, užauginusi savo vaikus, ji mezga gausiam būriui anūkų ir proanūkių.

Kūlupėniškė, pamačiusi per televiziją, kad rengiama gerumo akcija – ne laiku gimusiems kūdikiams mezgamos vilnonės kojinės - numezgė jų net 30 porų, tačiau kojinaitės akcijos organizatorių liko nepasiekusios. A.Skurdauskienė moka ir siūti. Anot jos, kartais pasisiūti suknelę pačiai būna kur kas paprasčiau, negu po keletą kartų bėginėti pas siuvėją.

Kol neturėjo siuvimo mašinos, ne vieną suknelę yra pasiuvusi rankomis, o tai - kruopštus ir ilgas darbas.

Savo rankdarbiais Antanina siekia ne tik naudos, bet ir grožio. Taip, pažįstamos pamokinta, ji pradėjo gaminti „ežius“. Norint juos pagaminti, reikia turėti įvairiausių spalvų skudurėlių ir kartono. Aplinkiniai, žinodami apie jos pomėgį rankdarbiams, atiduoda jai įvairias skiautes. Vienam „ežiui“ pasiūti reikia apie 60 skiaučių gabaliukų.

Pasak pašnekovės, per savo amžių ji tikrai yra pagaminusi per du šimtus tokių „ežių“. Dalį jų vaikai maži būdami suniokojo, kitus išdovanojo pažįstamiems, kaimynams.

Po tokį „ežį“ nusineša ir eidama pas žmones giedoti Kalnų. Tad nieko nuostabaus, kai ne vieno kūlupėniškio namuose puikuojasi Antaninos pagamintas „ežys“. O sūnus „ežį“ pasikabino net automobilyje.

• Rašyti komentarą (0)