Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kalnai šaukia ir kretingiškius

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2009-02-20

Snieguotos viršūnės, stačios ir kvapą gniaužiančios slidininkų trasos bei jaukios kalnų trobelės – visa tai atrodo tolima egzotika. Tačiau jau septintus metus į kalnus slidinėti vykstantis kretingiškis Alvydas Šaltmeris sako: kalnuose pilna lietuvių, tarp jų - ir ne vienas kretingiškis.

„Einam vieną dieną gatve ir matom: vaikinukai nuo savo automobilio kasa sniegą. Kažkam garsiai išsprūdo – galėtų ir mums nukasti. Išgirdom linksmą atsakymą: „O kiek mokėsit?“ Klausimas nuskambėjo, žinoma, lietuviškai. Kad ir kaip egzotiškai atrodo kelionė į kalnus, tai – ne retenybė ir pramoga, prieinama daugeliui. Ekonomiškai tvarkant reikalus, dešimties dienų kelionė į kalnus gali kainuoti pusantro tūkstančio litų“, - kalbėjo banko „DnB NORD“ Kretingos skyriaus valdytojas A.Šaltmeris.

Jis su draugų kompanija į kalnus leidžiasi septintus metus. Kaip ir daugelis slidinėjimo gerbėjų, pažintį su kalnais jis pradėjo Slovakijoje – slidinėjimo kurorte Liptovsky Mikulas. Po to - Čekija. Ten, pasak slidininkų, aukštesnis aptarnavimo lygis, tačiau kalnai – ne tokie smagūs, kaip Slovakijoje, kur ir kainos mažesnės.

Kai Slovakijos ir Čekijos trasos nebetenkino, A.Šaltmeris su draugais nusprendė vykti į Austrijos Alpes.

„Austrijos kalnai traukia tuo, kad ten trasos tvarkomos dažniau negu Slovakijoje ar Čekijoje. Austrijoje visuomet mažesnės eilės prie keltuvų, o aptarnavimas – tikrai aukšto lygio. Tačiau smagu būdavo vykti ir į Žemuosius Tatrus Slovakijoje bei Čekijoje. Kalnai visur skirtingi ir kasmet norisi pamatyti vis kitą kalnų kurortą, kitą aplinką“, - sakė A.Šaltmeris.

Dėl šios priežasties jis šiais metais paslidinėti išvyko į Italijos Alpes. Dešimties žmonių kompanija į Livigno kalnų kurortą išvažiavo dviem automobiliais. Po pusantros paros kelionės jų laukė dviejų kilometrų aukštyje esantis miestelis ir trijų kilometrų aukštyje besirangančios slidinėjimo trasos.

„Visuomet keliaujame automobiliu. Visų pirma, tai – labai patogu. Kur nori sustoji, pasižvalgai. Be to, šitaip – ir pigiau. Automobiliui kelionei pirmyn ir atgal prireikė degalų už 1 tūkst. Lt. Nakvynė viešbutyje kainuoja apie 50 litų – pigiau negu Palangoje. Kelionė į Italiją trunka apie pusantros paros. Mašina keliauti - gerai, nes pravažiuodami pamatėme ne vieną šalį – Čekiją, Austriją, Slovakiją, dar kartą kliudėme Austriją, tada - Šveicariją. Iš jos penkių kilometrų ilgio tuneliu atsidūrėme Italijoje. Įveikėme apie 2 tūkst. kilometrų“, - pasakojo A.Šaltmeris.

Pasak jo, kurortas, vos jį išvydus, užbūrė: aplink – vien kalnai ir dangus. Tiesa, jis kelias dienas buvo apsiniaukęs, nepagailėjo ir sniego. Kalnai nudžiugino ir materialiais dalykais: Livigno kurortas įsikūręs bemuitėje zonoje, kurioje litras dyzelinio kuro kainuoja apie 60 eurocentų, alkoholis – taip pat pigesnis. Tačiau maistas ten – pakankamai brangus.

„Maistą stengiamės vežtis savo – taip pigiau. Vežamės tokį, kokį mėgstame, valgome kasdien. Tinka viskas – ir makaronai, ir košės, ir konservai. Kadangi viešbutyje apartamentai keturiems žmonėms turėjo erdvią virtuvę su visais patogumais, nekilo jokių problemų ruošiant maistą“, - kalbėjo A.Šaltmeris.

Apartamentai, kuriuose gali gyventi 4 žmonės, šešioms paroms kainavo 540 eurų: viena naktis vienam žmogui - apie 80 litų.

„Papildomų išlaidų, jei neturi nuosavų slidžių, reikia nuomai. Slidės šešioms dienoms kainuoja 60-70 litų. 140 eurų reikia keltuvo bilietui, kuris galioja visas šešias dienas. Taigi sudėjus visas išlaidas, dešimties dienų atostogos kalnuose, įskaitant ir kelionę, vienam žmogui kainuoja 1 tūkst. 500 litų. Į kainą neįskaičiuoju slidinėjimo kostiumo. Jį galima nusipirkti ir už 400 litų, o jei gali sau leisti – ir už kelis tūkstančius. Labai kokybiškus kostiumus siuva lietuviai. Svarbiausia, kad kostiumas būtų neperšlampamas ir neperpučiamas vėjo – tada kalnuose gali praleisti nors ir visą dieną. Moterys, žinoma, renkasi ryškesnius kostiumus. Prie jo kiekvienam slidininkui reikia akinių, pirštinių, batų. Juos geriau turėti savo – investavai ir turi. Tarp tų, kurie turi daugiau pinigų, vyrauja ir kostiumų mados – su tuo pačiu kostiumu tokie žmonės kelerius metus iš eilės neslidinėja“, - sakė A.Šaltmeris. „Galima išmokti slidinėti ir pačiam. Tačiau dažniausiai išmokstama su klaidomis, kurios su laiku tik gilėja“, - teigė A.Šaltmeris.

Kretingiškis tiems, kurie nė karto nėra slidinėję, patartų pradėti nuo Latvijos trasų – jos nesudėtingos ir tinka, norint pajausti slides. Bėgant laikui, atsiranda poreikis sudėtingesnėms trasoms, aukštesniems kalnams.

A.Šaltmeris iki pat šiol prisimena, kaip pirmą kartą atvykus į kalnus, draugai jį paliko ant trasos, o patys nučiuožė. Kretingiškiui prireikė pusantros valandos, kol jis įveikė tą trasą. Tik nusileidus nuo kalno paaiškėjo, kad tai – itin sudėtinga trasa, skirta patyrusiems, bet tik ne pradedantiesiems.

„Užtat po to nė viena trasa nebeatrodė baisi“, - juokavo A.Šaltmeris.

Pasak kretingiškio, kartą pajautus kalnus, šį jausmą patirti norisi dar.

„Poilsis kalnuose skiriasi nuo atostogų šiltoje šalyje. Tai – ne gulėti paplūdimyje. Aktyvus poilsis gali būti daug naudingesnis už tingų pagulėjimą. Pakanka vieną kartą nusileisti nuo kalno, ir iš galvos išgaruoja visi rūpesčiai. Kalnai išvalo ir kūną, ir sielą“, – įsitikinęs A.Šaltmeris.

Teigiamą kalnų poveikį vertina ne vienas lietuvis.

„Tik pasakyk žodį lietuviškai, žiūrėk, jau žmonės mojuoja, sveikinasi – savi“, - sakė A.Šaltmeris.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas