Kad Mamos dienos proga neliktų nepasveikinta nė viena mama

Diana Galdikaitė įgyvendino dar iki pandemijos kilusią idėją pasveikinti senelių namuose gyvenančias mamas. Ši idėja tęsiama iki šiol.

Prieš ketverius metus, kai pasaulį buvo surakinusi pandemija, Kretingoje pastaruoju metu įsikūrusi palangiškė Diana Galdikaitė tada sutelkė dėmesį į tuos, kurie stokoja dėmesio ir nusprendė, kad reikia imtis iniciatyvos – nepalikti Mamos dieną nė vienos nepasveikintos mamos, nes yra tokių, kurių jau niekas nepasveikina. Tai puikus pavyzdys jaunajai kartai, kad visos sienos gali būti nugriautos, ir ryšys su vyresniais bendruomenės nariais gali tik stiprėti.

Šeimoje išugdyta pagarba vyresniems

Kaip papasakojo Diana, gyvenime ji turėjo nemažai išbandymų, kurie ją užgrūdino ir suformavo tokią, kokia ji yra dabar. „Ir aš esu laiminga, galėdama daryti tai, ką myliu, taip, kaip noriu. Vyresniajai kartai aš nuo mažens jaučiau pagarbą, tai įskiepijo mama. Mano baba, kaip mes ją vadinome, išėjo būdama garbaus amžiaus, šviesaus proto. Su ja turėta įvairių gilių pokalbių, kurie taip pat išugdė pagarbą, toleranciją, meilę vyresniajai kartai. Jau tos senjorų išmintingos akys, veide išvingiuoti gyvenimo keliai, širdys, trokštančios artumo, sielos, kupinos dėkingumo. Kiek daug jie gali papasakoti, patarti. Tad pradžiuginti juos, parodyti dėmesį, dovanoti šypsenas, buvimą yra mažiausia, ką galiu dėl jų padaryti“, – įsitikinusi Diana.

Kaip pasakojo pašnekovė, pati ji augo penkių vaikų šeimoje, jie buvo mokomi rūpintis vieni kitais. Tą stengiasi daryti ir dabar. „Žinoma, visi turime savo gyvenimus, esame suaugę, bet vis tiek susitinkame apsikabinti, pabūti. Esu dėkinga, kad šalia dar turiu abu tėvus, nuostabų sūnų, ištikimų draugų ir mylimą veiklą“, – už gyvenimo dovanas buvo dėkinga moteris.

O viskas prasidėjo nuo blynų

Pašnekovė prisimena savo pirmąjį apsilankymą senelių namuose. „Pirmą kartą apsilankiusi senelių namuose su dovanomis mačiau ir ašarų jų akyse, ir nuostabos, ir dėkingumo, ir tiek daug šilumos. Seneliams norisi bendrystės, jiems patinka kalbėtis, dainuoti. Bendraudama su jais sutinku įvairių profesijų atstovų, ir kiekvienas su unikaliai nuostabia savo istorija. Ateityje planuoju išleisti knygą, kurioje bus ištraukų iš pokalbių su jais, bei patarimų jaunajai kartai, kaip savęs nepamesti šiame šiek tiek chaotiškame žaidime. Ši idėja prasidėjo nuo mielinių blynų“, – šypsojosi idėjos autorė. Kaip dabar pamena tą dieną, tiek daug prikepė blynų, kilo mintis dalį nuvežti į senelių namus, taip ir padarė. Važiuodama namo, jautėsi pakylėta, norėjosi dar kažkaip pradžiuginti senelius, tuomet gimė idėja kovo 8 dienos proga nuvežti dovanų. Palangiškiai irgi mielai prisijungė prie idėjos ir sunešė kas gėlių, kas saldumynų, kas vaisių, kas pinigais prisidėjo.

Pirmaisiais metais vykusios akcijos metu Dianai (viduryje) pagelbėjo sesuo (laikanti plakatą) ir draugė su šeima.

„Buvo pandemijos laikotarpis, tad viską perdaviau slaugei, kuri išdalino seneliams, po to pasidalino nuotraukomis, kaip džiaugėsi senjorės. Po to pasidalinau noru pradžiuginti kuo daugiau Lietuvos senelių namų, taip gimė gerumo iniciatyva „Padovanok gėlę MAMAI iš senelių namų“. Paprašiau žmonių pasidalinti įrašu. Žmonėms taip patiko ši idėja, kad jie nusprendė ir savo miestuose akcijas rengti. Pirmaisiais metais įvyko 11 miestų, pasveikinom daugiau kaip 650 senolių. Pasvajojau, kad tai taptų tradicija, žmonės nepamirštų pasveikinti, parodyti dėmesį mamoms, gyvenančioms senelių namuose. Kai kurios jų jau nebeturi artimųjų, tad šis gražus gestas leidžia joms pasijausti brangioms, mylimoms, reikalingoms“, – pasakojo Diana.

Šiemet gerumo iniciatyva vyksta 4 metus, smagu, kad prisijungia naujų miestų, tai leidžia suprasti, kad ši gerumo sėkla buvo pasėta žmonių širdyse. „Esu dėkinga kiekvienam žmogui, kurio dėka ši iniciatyva tęsiasi“, – padėkojo ji.

Pasiteiravus, o kaip ji pati švenčianti Mamos dieną, ji atskleidė, jog tą dieną leidžia su savo mama, susirenka visi dažniausiai prie pietų stalo, bendraujama, apsikabinama, juokiamasi. „Laikas šiame gyvenime yra brangiausia valiuta, linkiu kiekvienam suprasti tai. Dažniau dėkokite, bučiuokitės, juokitės, apsikabinkite, sakykite šiltus žodžius vienas kitam, padėkite, darykite gerus darbus ir atėjus pabaigai galvosite kokį nuostabų ir produktyvų gyvenimą nugyvenote“, – visiems palinkėjo Diana.

Pasėti empatijos sėklą

Ši graži iniciatyva – puikus pavyzdys visam jaunimui, kaip galima daryti gerus darbus, džiuginti aplinkinius ir pačiam jaustis laimingam. Diana pasvarstė, kad norint paskatinti jaunimą daryti gerus darbus, ko gero, pirmiausia reikėtų pasėti atjautos, empatijos sėklą jų širdyje. „Kaip tai padaryti? Nuo pat mažens mokyti vaikus saugiai tvarkytis su emocijomis, jausmais. Daug programų vaikams įdiegia jų tėvai, aplinka, mokykla. Būtų nuostabu, kad mokyklose mokytų mus iš tikrųjų gyvenimo. Reikšti savo nuomonę, nebijoti būti kitokiam, kaip save priimti, mokytų dirbti su saviverte, ugdytų empatiją, atjautą, toleranciją, mokytų proto nusiraminimo technikų, meditacijos, emocijų paleidimo praktikų, kaip tvarkytis su įvairiais jausmais. Tėvai daug dirba, mažai skiria laiko vaikams, juos augina socialiniai tinklai. Dažnai ir tėvai nedaro gerų darbų, o vaikai ima pavyzdį iš tėvų, jie gi pirmieji jų mokytojai. Tad mokytis čia reikia visiems – ir suaugusiems, ir vaikams. Ugdykime savyje draugiškumą, meilę, atjautą ir kurkime geresni rytojų visi kartu“, – kalbėjo D. Galdikaitė.

Simona NARKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (1)