|
|
|
Kretingos šilumos tinklai sprendžia problemas ir efektyvina šilumos tiekimo procesu
Kretingos šilumos tinklų (Kretingos ŠT) bendrovėje lankėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai: asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir energetikos technologijų bei ekonomikos analitikas Vytautas Džiuvė. Svečiai su įmonės vadovais aptarė įmonėje daromus žingsnius veiklos efektyvinimo kryptimi, susipažino su pasiekimais ir iššūkiais, kuriuos tenka įveikti kasdieniame darbe. Aptarta ir asociacijos veikla, mažųjų narių poreikiai, kuriuos diktuoja sudėtinga ir atsakinga šilumos tiekimo veikla. Apžiūrėti pagrindiniai Kretingos šilumos tinklų eksploatuojami objektai, pateikta informacija apie sėkmingus investicinius projektus ir kitus planuojamus sprendimus. Iš kitų išsiskiria savo struktūra Įmonės direktorius Dainius Budrys pasidžiaugė, kad bendrovės rodikliai gerėja, nes įdėtos pastangos duoda vaisių. Įmonės specialistai detaliai analizuoja šilumos gamybos procesus, lygina faktinius rodiklius su teoriniais ar analogiškų objektų charakteristikomis, stengiasi išsiaiškinti svarbiausias priežastis, lemiančias techninį efektyvumą ir ieško būdų, kaip jį pagerinti. D.Budrys paminėjo pagrindinės katilinės kondensacinio ekonomaizerio našumo padidinimą dėl pritaikytų techninių ir organizacinių priemonių. Mažuose miesteliuose ekonomiškai pasiteisino dalinis ar visiškas šilumos tiekimo decentralizavimas, įmonė investuoja į informacines technologijas, kurios padeda detaliai analizuoti ir tobulinti šilumos tiekimo procesus. Šiuo požiūriu yra naudingi mokomieji seminarai, kuriuos organizuoja LŠTA. Kretingos ŠT bendrovės valdomas šilumos ūkis išsiskiria iš kitų panašaus dydžio centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių savo struktūra. Įmonė eksploatuoja ir aptarnauja 20 atskirų CŠT sistemų, kurios santykinai mažos, išsidėsčiusios didelėje savivaldybės teritorijoje, kai kuriose jų netgi netiekiamas karštas vanduo, o šilumos vartojimo augimo perspektyvų iš esmės nėra. Tai lemia gana dideles veiklos sąnaudas, o naujos investicijos tokiuose objektuose sunkiai atsiperka. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nevertina įmonės struktūros ypatumų, rezultatus lygina su panašaus dydžio kitomis CŠT įmonėmis, kurios tiekia šilumą koncentruotai ir nepripažįsta padidintų, tačiau objektyviai neišvengiamų sąnaudų. Žinoma, tai negerina įmonės finansinių rezultatų. Kretingos ŠT technikos vadovas Tomas Liaučys atkreipė dėmesį į tai, kad nutolusiose nuo Kretingos mažose katilinėse sudėtinga deginti smulkintą medieną, nes biokuro tiekėjai neužtikrina jo kokybės, dažnai pasitaiko įvairių priemaišų ar per didelių medienos gabalų. Tai gadina transporterius ir stabdo katilines. Įmonė priversta išlaikyti budintį personalą, o kartais netgi pati atrenka ir atveža biokurą iš pagrindinės katilinės. Visa tai vėlgi papildomos sąnaudos, kurios lemia didesnes šilumos kainas. Sudėtingų automatizuotų katilų įrengimas ne tik brangus, bet ir reikalauja kokybiško biokuro. Deja, bet šio kuro, perkamo Baltpool biržoje, ne tik kokybė neužtikrinama, bet dažnai ir deklaruojama šiluminė vertė nuo realios labai skiriasi. Kretingos ŠT kartu su LŠTA siekia bent jau vienodų biokuro kokybės nustatymo procedūrų, kad biokuro tiekėjai tiektų, o šilumos gamintojai pirktų tą patį biokuro produktą. Įmonė ypač sugriežtino biokuro priėmimo procedūras, kuro priėmimas vyksta skaidriai, tik darbo valandomis – taip lengviau atsisakyti nekokybiško, neatitinkančio reikalavimų biokuro. Įdiegus naujas procedūras ir pasklidus žiniai, Kretingos ŠT vis rečiau sulaukia bandymų manipuliuoti biokuro kokybe ir jo rodikliais. Didelis iššūkis Kretingos ŠT bendrovei – tai perimtose eksploatuoti mažose katilinėse tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėję kietojo biokuro katilai. Prieš 10–20 metų įrengti biokuro katilai reikalauja daug priežiūros ir remontų. Išaugus atlyginimams, pabrangus medžiagoms ir paslaugoms, šilumos gamybos savikaina tokiose katilinėse aukšta, o naujas katilas ją dar padidintų dėl kapitalo sąnaudų. Tokioje situacijoje labai pagelbėtų valstybės skiriamos subsidijos. Automatizavus mažąsias biokuro katilines, padidėtų jų efektyvumas, nereikėtų personalo, o sumažėję kapitalo kaštai atpigintų šilumą mažosiose savivaldybėse. Svarsto decentralizavimo galimybes Ieškodami šildymo sprendimų mažuose miesteliuose Kretingos ŠT vadovai svarsto ir šildymo decentralizavimo galimybes. Vienas tokių sprendimų įgyvendintas Laukžemėje. Uždarius katilinę ir CŠT sistemą, paskutiniam vartotojui įrengti šilumos siurbliai oras-vanduo. Šis sprendimas pasiteisino, nes sumažėjo kaštai, netgi lyginant su granulinio katilo alternatyva. Šilumos siurbliai gamino šilumą visą praeinantį šildymo sezoną ir jos, atrodo, nepritrūko. Įmonės planuose – saulės elektrinių plėtra, kas leistų atpiginti elektros sąnaudas ir šilumos siurbliuose. Įmonė toliau gauna pajamų už parduotą šilumą ir dar teikia pastato sistemų priežiūros paslaugą. Bendrovė Kretingos šilumos tinklai 2023 metus baigė pelningai, o tai atveria didesnes galimybes reinvestuoti ir toliau atnaujinti, modernizuoti įmonės eksploatuojamus objektus. Direktorius Dainius Budrys, turintis ekonominį išsilavinimą ir sukaupęs didelę vadybinę patirtį, tikisi spartesnių ir didesnio intensyvumo Europos Sąjungos subsidijų centrinio šildymo sektoriui, kas tiesiogiai sumažintų valstybės reguliuojamas šilumos kainas.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
|
|
