|
|
|
Kaip viešuosius statybos darbų konkursus padaryti aiškesnius ir paprastesnius?
Statybos viešųjų pirkimų konkursai yra ta sritis, kuri aktuali visoms valstybinėms ir savivaldybės organizacijoms. Dabartinė viešųjų pirkimų situacija kelia daug problemų tiek perkančiosioms organizacijoms, tai yra valstybinėms ir savivaldybių organizacijoms, tiek ir statybos rangos įmonėms. Proceso dalyviai ieško efektyviausių sprendimų, kurie atitiktų visų pusių lūkesčius. Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja dvi pusės. Perkančiosios organizacijos siekia įsigyti kuo kokybiškesnę statybos, renovacijos ir pan. paslaugą už mažiausią kainą, o rangovai siekia gauti aiškiai suformuluotą užsakymą – konkurso sąlygas už adekvačią kainą. Tačiau daugeliu atveju šiuos interesus suderinti tampa sudėtingu iššūkiu abiem pusėms. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek CPO LT, tiek ir statybos sektorius ieško variantų, kurie leistų užtikrinti darbų ir paslaugos kokybę, o statybos rangovams nereikėtų rizikuoti veiklos tvarumu. Visos pusės pripažįsta, kad viešųjų pirkimų sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad jos procesuose yra perteklinių reikalavimų, kurie užkrauna per didelę administracinę naštą visiems dalyviams – perkančiosioms organizacijoms ir rangovams. Sprendimas – kuo didesnis procesų standartizavimas Viešųjų pirkimų procese dažnai susiduriama su perkančiųjų organizacijų pateikiamomis netiksliomis pirkimo sąlygomis, skirtingai dalyvaujančių pusių interpretuojamais kriterijais. Tai lemia objektyvios priežastys, nes, pvz., kiekviena mokykla, vaikų darželis negali turėti profesionalių viešųjų pirkimų specialistų. Kita viešųjų pirkimų pusė – statybos rangos konkursuose dalyvaujančios įmonės, jų patikimumo, kompetencijų klausimai. Sprendimas, kurį siūlo VPT, CPO LT, statybos sektoriaus įmonės, – kuo labiau standartizuoti visus procesus, kad neliktų vietos interpretacijoms, konfliktams. Kaip sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, statybos viešieji pirkimai tvariais taps tik tuomet, kai pirkimo objektą, pirkimo sąlygas ir reikalavimus būsimiems rangovams visi supras vienodai. Ir tam reikia aiškių, visiems vienodai suprantamų kriterijų, turi būti iš anksto aišku, kokių kompetencijų tiekėjo – įmonės ir specialistų – ieško perkančioji organizacija, užsakovas. Bendra IS – efektyvus įrankis ir perkančiajai organizacijai Einant didesnio standartizavimo link, statybos rangovų kvalifikaciją siūloma skirstyti į 4 lygius pagal techninį ir profesinį, finansinį ir ekonominį pajėgumus bei bendruosius reikalavimus (ar nepradėtos bankroto procedūros, sumokėti mokesčiai ir pan.). Kaip tai vyksta? Rangovas pateikia informaciją, pagal kurią jis atestuojamas ir priskiriamas vienam iš lygių. Informacija atnaujinama nustatytu periodiškumu ir, pvz., viešųjų pirkimų, sutarties vykdymo metu. Tai yra vadinamoji dinaminė rangovų kvalifikavimo informacinė sistema (IS). Dalis informacijos atsinaujintų automatiškai dėl sąsajų su valstybės duomenų bazėmis. Vykstant viešajam pirkimui, perkančioji organizacija nustato konkrečiame jos objekte reikalingą rangovo kvalifikacijos lygį, o informaciją apie rangovą gauna iš šios sistemos. Veiksmus visoms pusėms, kaip akcentavo viešųjų pirkimų proceso dalyviai, palengvintų ir standartizuotų rangos sutarčių taikymas. Tokios sutartys jau yra parengtos, tačiau jų naudojimas kol kas yra tik rekomenduojamas. Tokiu būdu būtų sukurta bendra IS, kuri standartizuotų procesus, taip viešųjų pirkimų konkursus darydama paprastesniais ir aiškesniais. VPT vadovas Darius Vedrickas mano, kad tokios sistemos savininke, su galimybe gauti duomenis iš Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA), VMI ir pan., turėtų būti VPT. „IS turėtų būti tokia, kad perkančiosios organizacijos kiekvieną rytą galėtų pasitikrinti duomenis apie tiekėją“, – sako VPT vadovas. CPO LT: atsiradus IS, darbuotojai kurtų aukštesnę pridėtinę vertę VšĮ CPO LT centralizuotus viešuosius pirkimus vykdo nacionaliniu mastu. Per šią organizaciją perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai įvykdo apie 14 proc. viešųjų pirkimų nuo bendros Lietuvoje įvykdomų viešųjų pirkimų vertės. Planuojama per 3 metus šį skaičių padidinti iki 20 proc. Tad tai yra svarbi viešųjų pirkimų organizavimo rinkos žaidėja. CPO LT standartizuotą rangos sutartį taiko nuo 2022 m. Išimtis – moduliai dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų ir Negyvenamųjų pastatų rangos darbų – nes jie buvo sukurti iki šios sutarties. Naujai kuriamuose moduliuose ši sutartis bus taikoma. „CPO LT pritaria sutarčių standartizavimui valstybės mastu, nes tai duoda daug didesnį pridėtinį efektą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms“, – sakė Neringa Andrijauskienė, CPO LT direktorė. Vadovė pritarė ir idėjai sukurti bendrą dinaminę rangovų kvalifikavimo IS. Ji pasidalino skaičiais: dviejuose CPO LT moduliuose yra 269 kvalifikuoti rangovai. Tai reiškia dideles darbo sąnaudas, kai reikia tikrinti, o eigoje ir pertikrinti kiekvieno jų kvalifikaciją. Jeigu būtų sukurta ir tinkamai reglamentuota minėta bendra IS, CPO LT darbuotojai, vertinantys tiekėjų kvalifikaciją, galėtų atlikti aukštesnės pridėtinės vertės darbus. Ką daryti? Nors tiek LSA, tiek Aplinkos ministerija, SSVA, VPT tokiai idėjai pritaria, kyla klausimų, kas turėtų tokią sistemą sukurti ir valdyti. Tad rinka laukia susitarimo. Kaip sakė dr. Karolis Kačerauskas iš advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“, teisė suteikia nemažai lankstumo: leidžia pirkti individualiai, kiekviena perkančioji organizacija gali nusistatyti savo kriterijus. Bet teisė, siekiant didesnio efektyvumo, taip pat leidžia ir standartizuoti procesus. Jo žodžiais, tai labiau ne teisės, o vadybos uždavinys, kad procesai vyktų efektyviai, mažiausiomis sąnaudomis tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms.
Genė DRUNGILIENĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“
|
|
