|
|
|
Darbėnai nori jungtis prie Palangos
Antradienio vakare kaip perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo žinia: dėl bet kokia kaina „stumiamos“ vandenilio ir metanolio gamyklos Auksūdyje prieš šį chemijos gigantą sukilę Darbėnų seniūnijos atstovai pradėjo žingsnius atsiskirti nuo Kretingos rajono ir prašo jų seniūniją prijungti prie Palangos savivaldybės. Bijo, kad neliks vandens nė atsigerti „Kažkada su bendruomene ir seniūnaičiais pajuokavom, kad galėtų taip įvykti, nes vis tiek į parduotuves ar laisvalaikiu pramogauti žmonės dažniau važiuoja į Palangą negu į Kretingą, ir tas juokas dabar sugrįžo atgal“, – sakė iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ pirmininkas Kęstutis Kulesius. Jo žodžiais, Palangos meras Šarūnas Vaitkus buvo vienas pirmųjų darbėniškių gynėjų nuo nepageidaujamos gamyklos, po jo – Seimo nariai Mindaugas Skritulskas, Antanas Vinkus. „Ką dabar daro viso pasaulio pabėgėliai? – juokavo viena iniciatyvinės grupės narių Jūratė Laučiūtė. – Ogi, kai jiems pasidaro visai blogai gyventi savo teritorijose, kuris arčiau, kuris toliau bėga į kitas šalis.“ Pašnekovės žodžiais, ne tik Darbėnai, bet ir kitos Kretingos rajono gyvenvietės skundžiasi, kad vanduo yra prastos kokybės, o vasarą apskritai šuliniuose jo pritrūksta. „Pagalvokit, kokius kiekius išpumpuotų didžiausio pajėgumo Baltijos šalyse ir Skandinavijoje gamykla. Žmonėms tektų parduotuvėse vandens pirkti ne tik atsigerti, bet jau ir nusiprausti“, – neabejojo ji. Pokalbis – konstruktyvus, pasisakė palangiškis meras K. Kulesius atviravo: susiruošę pas Palangos merą, jis pats, Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, specialiai dėl šio susitikimo iš Kauno atvykęs krepšinio treneris Kazys Maksvytis, seniūnaitė rajone žinoma duonos kepėja Vida Viskontienė, teisininkė Raimonda Šideikienė, Lietuvoje, o ir už jos ribų garsėjančio, daug turistų pritraukiančio Japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasnauskas, verslininkas Kazys Motiejauskas, Europos dziudo čempionas Žydrūnas Drazdas ir Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas buvęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas per daug nesitikėjo, nežinojo, kaip Palangos savivaldybė į prašymą reaguos, tačiau pokalbis buvęs naudingas ir konstruktyvus. Tą patį vakarą Š. Vaitkus socialiniuose tinkluose išdėstė, kad planai Darbėnų seniūnijos ribose statyti didžiulę vandenilio ir metanolio gamyklą šios teritorijos bendruomenėms tapo lyg lakmuso popierius, išryškino vietos valdžios ir gyventojų pozicijų skirtumus bei nesutarimus. Chemijos pramonės milžinė atsirastų Auksūdžio kaime, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, mažiau kaip 12 km nuo Šventosios paplūdimio. Surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, kad gamyklos toje vietoje nebūtų, tačiau Kretingoje žmonėms teigiama, kad tie parašai – nieko verti. Gyventojų pasipriešinimo banga esanti tokia didelė, kad jie griebiasi kraštutinių, svariais ne tik emociniais, bet ir ekonominiais argumentais pagrįstų priemonių – kad Darbėnų seniūnija būtų prijungta prie Palangos savivaldybės ir kartu su kurortu taptų administraciniu vienetu. Kaip rašė Š. Vaitkus, per artimiausius šešerius ar septynerius metus Palanga, prognozuojama, susijungs su Šventąja, ir savivaldybėje liks mažai neurbanizuotų vietų. Vadinasi, netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra – viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės Kretingos rajono link, vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes. „Jau dabar galima kalbėti apie tai, kad Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis HBH, populiarus vandenlenčių parkas 313“, – teigė Š. Vaitkus. Jo nuomone, turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes dar labiau turėtų paskatinti statomas Šventosios uostas. Pajūrio gyventojai nesą nusistatę prieš metanolio gamyklos atsiradimą Lietuvoje, priešingai – palaiko tokios pramonės vystymą kaip galimybę valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam savo vieta: chemijos pramonei – tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, o turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui – pajūris. „Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų savivaldybės sudėtį“, – pažadėjo Š. Vaitkus. Rinks gyventojų parašus Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos iniciatyvinės grupės atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau – Palangos valsčiui. „Kretingoje mes netekome vilčių. Virš Darbėnų tikrai susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, o energetikos ministras Dainius Kreivys klaidžioja kažkur platumose. Todėl gręžiamės į tuos, kurie mus palaiko, mato tokias pat, kaip ir mes, šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, – kalbėjo J. Laučiūtė. „Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norim spręsti, kas turi įsikurti rekreacinėse teritorijose, greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, o gamykla atsikrausto prie mūsų. Todėl pradėsim rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos, ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, – sakė K. Kulesius. Kad gyventojų nuomonė turėtų būti svarbi sprendžiant jų gyvenamosios vietos perspektyvas, pritarė treneris K. Maksvytis. Sprendimai – ne merų rankose Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė Darbėnų bendruomenę suprantantis ir galbūt net pateisinantis – daranti viską, kad tik tokia gamykla Auksūdyje neatsirastų. Prašymai koreguoti savivaldybių ribas – nebe naujiena, nes 2013-aisiais nuo Palangos atsiskirti ir prie Kretingos prisijungti yra prašęsi Šventosios gyventojai, nes vietos valdžia nevykdė kai kurių jų norų. Prie Kretingos rajono savivaldybės prisijungti anksčiau yra pageidavusi ir Kretingalė. „Tokių klausimų nesprendžia nei bendruomenė, nei meras, nei rajono Taryba. Tai yra ilgas demokratinis procesas, per kurį įsiklausoma į visas puses, į visus už ir prieš, o sprendimus priima Seimas ir Vyriausybė“, – patikino A. Kalnius. Jis teigė įžvelgiantis ir kitus, kartais nelabai suprantamus, interesus iš Palangos savivaldybės vadovų pusės. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Palangos valdžia nepritarusi vėjo jėgainių parko statybai jūroje, su tuo sutiko tada, kai teisės aktuose atsirado nuostata, jog savivaldybės už tai gaus tam tikrą finansinę kompensaciją. Įžvelgia kaimynų interesą „Kodėl tada Palangai nerūpėjo aiškintis? Visi kabeliai, vamzdynai taip pat turėjo eiti būtent per mūsų rajono seniūniją – ten gyventojai irgi patyrė nuostolių. O šiandien bandoma įsikišti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Kalnius. Jo žodžiais, dabar vyks antrasis vėjo jėgainių parko statymo etapas, įstatyme ir vėl numatyta, kad savivaldybėms, kurios „priglunda“ prie projekto, numatytas beveik 3 mln. Eur finansavimas. „Tai nemenka suma. Gal čia tas Palangos interesas ir yra, o gal aš klystu?“ – svarstė A. Kalnius. Jis prisiminė ir praėjusį rajono Tarybos posėdį, visuomenėje sukėlusį prieštaringų jausmų, pasėjusį nepasitikėjimą, pasipiktinimą, nors iš tikrųjų politikų dauguma esą balsavusi būtent už tai, ko, patvirtinusi iniciatyvinės grupės narių pavardėmis, vardais, parašais ir adresais, prašiusi pati Darbėnų bendruomenė. „Turiu tą raštą prieš akis, galiu pacituoti: prašė kuo skubiau sustabdyti poveikio aplinkai vertinimą ir planuojamos gamyklos projektavimo bei vykdymo darbus, kol minėtas projektas viešai nepristatytas visuomenei ir neišdiskutuotas su Darbėnų seniūnijos gyventojais. Praėjusiame posėdyje kaip tik ir buvo priimtas sprendimas: Kretingos rajono taryba ir meras yra prieš gamyklos statybą, kol nebus įgyvendinti visi teisėti bendruomenės reikalavimai ir lūkesčiai“, – perskaitė A. Kalnius.
|
|
