|
|
|
Šukėje grojama biblijiniu instrumentu – cimbolais
Cimbolai – labai senas mušamasis styginis muzikos instrumentas, kuriuo grojama per stygas suduodant lazdelėmis. Apie jį dažniausiai skaitome Šventajame Rašte. Bet kad dar ir šiandieną juo būtų grojama gyvai, ir ne Azijoje, iš kur jis yra kilęs, o Lietuvoje, ir dar Darbėnų krašte Kretingos rajone, buvo tikra egzotika. Cimbolais groja darbėniškė Benadita Skaivydienė „Šukupio“ folkoro ansamblyje, o šiuo instrumentu ją sudomino ansamblio vadovas Alvydas Vozgirdas. Kiekvienas groja savo stiliumi Savo vadovaujamų kolektyvų, be Šukės – dar Klaipėdoje, veikloje pritaikąs įvairius neįprastus muzikos instrumentus A. Vozgirdas pasidžiaugė, kad B. Skaivydienė cimbolais grojanti su užmoju. „Jos atlikimas nėra profesionalus, ji – savamokslė muzikantė ir pagal galimybes pritaria kapelai. Skambindama cimbolas, ji mėgsta groti ir savos kūrybos dainas, melodijas“, – teigė ansamblio vadovas. Jo žodžiais, grojant cimbolais – plaktukais mušant per stygas – išgaunamas specifinis garsas. Platesnis styginių skambesys priklauso ir nuo to, koks kūrinys grojamas – jis gali priminti ir gitaros garsą. „Cimbolai folklorui suteikia pasiskonėjimo ir savotiško šarmo“, – džiugiai kalbėjo A. Vozgirdas. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, tarp Kretingos rajono folkloro kolektyvų cimbolais tegrojama tik „Šukupyje“. Cimbolai dažniausiai būna trapecijos formos, turi nuo dviejų iki septynių stygų kiekvienam garsui išgauti, stygos atramėlėmis padalintos į dvi arba tris grojamąsias dalis. Cimbolais grojama pasikabinus ant kaklo arba pasidėjus ant kelių kaip kankles. Skambinama solo, pritariama dainoms arba kapelos sudėtyje. Iš esmės kiekvienas muzikantas turi savitą grojimo stilių.
Pripažinti paveldo vertybe Cimbolai – klajojantis instrumentas, manoma, išrastas Azijoje, judaizmas ir krikščionybė jį perėmė iš vietinių gyventojų tradicijos. Taip jis atkako ir į Europą. Į Lietuvą šis instrumentas atkeliavo viduramžiais iš LDK slaviškųjų teritorijų. Cimbolais buvo grojama dvaruose pietryčių ir rytų Lietuvoje, Užnemunėje, Mažojoje Lietuvoje, jie buvo žinomi ir Žemaitijos pietuose. „Žemaitijoje cimbolai nėra populiarūs, tačiau dabar, kai skiriamas dėmesys etnokultūrai, šis instrumentas buvo prisimintas iš esmės ir imta jį naudoti ansambliuose – tam yra rengiami specialūs mokymai“, – kalbėjo A. Vozgirdas, ir pats grojantis mūsų kraštui nebūdingu instrumentu – dūdmaišiu. Nors cimbolai Lietuvos kaime paplito palyginti gana vėlai – XVIII–XIX a., tačiau šiandien jais mielai skambina Dzūkijos ir Rytų Lietuvos liaudies muzikantai. Jais grojama įvairiuose renginiuose, tradicinės kultūros konkursuose, folkloro koncertuose. Pernai nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos, tarp jų – ir grojimas cimbolais Ignalinos ir Švenčionių krašte. Po žemynus klajojęs instrumentas Pasak etnologijos žinovės Aušros Zabielienės, labiausiai paplitusi teorija, kad cimbolai į Europą pateko iš dabartinės Irano teritorijos. Spėjama, kad jau senovės Egipte piramidžių sienų puošyboje pavaizduoti pirmieji cimbolų atvaizdai. Pats ankstyviausias cimbolų atvaizdas, išlikęs iki mūsų dienų, yra vienoje sinagogų Gazos ruože. Tai freska, vaizduojanti Izraelio karalių Dovydą, kuris groja cimbolais. Seniausias cimbolų atvaizdas Rytų Europoje yra Krokuvos katedroje – 1450 m. sukurtame vitraže pavaizduotas angelas, skambinantis cimbolais. Nuo XV a. šis instrumentas jau gana paplitęs. To meto iliustracijose vaizduojami jau realūs muzikantai, nebe angelai. Dar vėlesniuose atvaizduose dažnai tapo vaizduojamos cimbolais grojančios aukštuomenės damos. Lenkijoje cimbolai labiausiai paplitę pietrytinėje šalies dalyje – prieš 900 m. cimbolais jau buvo skambinama ansambliuose ir solo.
|
|
