Į gyvenimą paleido „Gerumą“

Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius savo kūryba stato bažnyčią: neseniai pasirodė trečiais jo dainų ir giesmių albumas „Gerumas“.

Vydmantuose bažnyčią statantis, o šiomis dienomis ypatingame darbų sūkuryje atsidūręs, mat artėjant žiemai suskubta užpildyti karkaso sienas, kūrybingasis šios parapijos klebonas Karolis Petravičius suranda laiko ir atokvėpiui – neseniai jis trimis formatais – CD, USB paprastąja jungtimi ir kortele – išleido savo įdainuotą muzikinį albumą „Gerumas“.

„Atradęs stebuklą žmonėse – Gerumą, skubu dalintis su Tavimi. Teskamba gėrio pasaulis“, – tokiais žodžiais krištolinio skaidrumo balsu apdovanotas K. Petravičius albumo viršelyje kreipiasi į Kūrėją ir į kiekvieną klausytoją, savo dainomis ir giesmėmis dėkodamas už patirtą begalinį jų gerumą ir dosnumą, už jų darbus ir aukas, statant bažnyčią.

Albume – 20 dainų ir giesmių, sukurtų paties kunigo Karolio įvairių autorių tekstais per pastaruosius 6-erius metus, iš esmės – per tą laiką, kai jis buvo paskirtas tarnystei į Vydmantus ir kai ėmėsi bažnyčios statybos.

„Nors darbų – begalės, bet vis dėlto reikia rasti būdų, kaip paskrajoti gerumo pasaulyje. Aš liudiju, kad savo tarnystėje patiriu didžiulį žmonių gerumą, ir stengiuosi tai įprasminti. Albumo pavadinimui pasitarnavo Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Gerumas tas gyvenimas“: aš sukūriau muziką, o režisierė Inga Tamulienė pasiūlė nufilmuoti ir vaizdo klipą“, – kalbėjo K. Petravičius.

Likimas jam lėmė būti šviesaus atminimo žinomų šalies atlikėjų Nelės ir Arvydo Paltinų muzikinio palikimo puoselėtoju – gyvenimo saulėlydyje jiedu dovanojo jam savo muzikos įrašų studiją. „Pasižadėjau Arvydui, kad instrumentai tarnaus žmonėms. Savo bičiulio Tauragės kultūros centre dirbančio Jono Matevičiaus dėka atnaujinome studiją: kai kuriems mikrofonams jau per 40 metų, atvykę muzikos specialistai pavydžiai į juos žiūri dėl kokybės“, – su šia atnaujinta technika K. Petravičius sakė ir įrašęs kompaktinį diską.

Kūrėjas įsitikinęs, kad ir patys tekstai yra tarsi dovana jam, patys jį vienaip ar kitaip susiradę: „Tarkim, Salomėjos Nėries rinkinėlyje prie mėgstamiausių eilėraščių Nelė buvo užklijavusi lapelius, sumaniau sukurti dainų pagal tas eiles. Šviesaus atminimo bičiulė, ilgametė festivalio „Grok, žemaiti“ vedėja Stefa Navardauskienė viena proga man deklamavo Algimanto Baltakio eilėraštį „Kol dar matau medžius“, sukūriau dainą, bet jos nebespėjau pagroti gyvai esant, todėl dainavau per jos laidotuves. Yra dainų pagal užatlantėje gyvenusio išeivijos kunigo pranciškono, kultūros mecenato, išugdžiusio ištisą Dievą ir tėvynę mylinčių jaunų žmonių kartą, Leonardo Andriekaus eiles.

Sukūriau dainų ir pagal vydmantiškių – anapilin išėjusios Nijolės Rimkienės ir pedagogės Irenos Grabienės eiles, kurios skambėdavo per bendruomenės vakarones“, – poetiniu žodžiu jį paviliojusius autorius vardino pašnekovas. Paklaustas, kada ketina pristatyti naująjį albumą, beje, jau trečiąjį – ligi šiol pasirodė CD albumai „Į pažadėtas dienas“ ir „Išeina laikas“ – K. Petravičius tikino šį džiaugsmą nukeliąs pavasariop, kada apmažės bažnyčios statybos reikalų. O kol kas išvien su vydmantiškėmis bendramintėmis – vokaliniu ansambliu, vadovaujamu Jolantos Japertienės, ir toliau važinėja po Lietuvą dainuodami ir taip rinkdami aukas bažnyčios statybai. Tuo pat metu platina ir diskus, norintiems išsiunčia juos ir paštu. „Kūryba – tai mano širdis, kas nori mane geriau pažinti, tegul klauso mano dainų ir giesmių“, – sakė talentingasis kunigas, kuriam dar paklūsta ir tapybos mūza – jis tapo paveikslus ir juos taip pat platina kaip auką statomai bažnyčiai.

• Rašyti komentarą (7)