Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 3 %
Naktį15°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar tikrai turizmas ir rekreacija yra rajono plėtros prioritetas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pastauninko upelį ir vėl užliejo teršalai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-07-14
Šiomis dienomis Pastauninko upelis buvo įgavęs žalsvai pilką spalvą ir dvokė iš tolo.

„Antys su mažais ančiukais plaukioja... po fekalijas. Gaila žiūrėti“, – sakė kretingiškė Stasė (pavardė redakcijai žinoma), kuri, pastebėjusi ir vėl užterštą Pastauninko upelio vandenį, kitądien apie tai pranešė aplinkosaugininkams. Šią savaitę iš Pastauninko upelio bei į jį srūvančių lietaus nuotekų tinklų buvo paimti vandens mėginiai, kuriuos ištyrus laboratorijoje turėtų paaiškėti, kas – „Kretingos vandenys“ ar šalia esantis daugiabutis namas – kaltas dėl galimos taršos. Kretingiškė Stasė pasakojo, Pastauninko upelyje tekančius teršalus, kurie skleidė smarvę, pastebėjusi liepos 6 dieną, tad kitądien apie tai pranešė aplinkosaugininkams.

„Šią savaitę vėl jiems paskambinau ir paklausiau, ar rado pažeidėją – išgirdau, kad turbūt „Kretingos vandenys“. Nusistebėjau: anąkart „Kretingos vandenys“ užteršė upelį, dabar ir vėl jie –kaip tai suprasti? Man atsakė, kad jie visada metams baigiantis susimoka ir baudas, ir žalas gamtai. Tai mane pribloškė: nejaugi „Kretingos vandenys“ tokie turtingi, kad gali mokėti baudas ir toliau teršti gamtą? Ir iš ko tos baudos mokamos – ar ne iš vartotojų mokesčių, kuriuos, esant reikalui, galima ir padidinti. O vadovai taip ir lieka išvengę atsakomybės?“ – kalbėjo Stasė.

Pernai bausta 6 kartus

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta „Pajūrio naujienoms“ patvirtino prisimenantis tokį pokalbį su gyventoja. „Patikslinsiu: baudas jie moka metų bėgyje, o žalą gamtai atlygina metų gale“, – teigė R. Kašėta, informavęs, kad pernai „Kretingos vandenys“ buvo bausti 6 kartus, o bendrovei skirtų baudų bendra suma buvo 1 tūkst. 38 eurai. Dar 318 eurų bendrovė turėjo susimokėti už viršnormatyvinę taršą, kuri nustatyta, kai nuotekos, bėgdamos iš išleistuvų, viršijo nustatytus normatyvus.

Šiemet „Kretingos vandenys“ bausti vieną kartą ir jiems skirta 100 eurų bauda, o dar 161 euru įvertinta padaryta žala gamtai. „Bus dar viena nuobauda – turime laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius, jog Pastaunininko upelis buvo užterštas“, – teigė R. Kašėta, priminęs maždaug prieš tris savaites įvykusią avariją, kuomet kanalizacijos nuotekos pateko į lietaus nuotekų valyklą, o iš šios – į Pastauninko upelį.

Lietaus nuotekų valyklos tvenkiniuose plaukiojo ančių šeimyna, o iš jų į šulinį tekantis dumblinas vanduo, kuriame matėsi ir baltų putų, buvo perpumpuojamas į buitinių nuotekų šulinį.

Stebėtojams už baudas neatsiskaito

Paklaustas apie tai, kiek „Kretingos vandenys“ sumoka baudų už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus ir iš kokių finansinių šaltinių tai daroma, bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas Vladas Baltuonis prisipažino, kad šis klausimas per susirinkimus negvildentas.

„Mes susirenkame kartą per ketvirtį ir apie tai, kiek baudų sumokama už gamtos teršimą, neteko girdėti. Gerai, kad iškėlėte šį klausimą – kai kitąkart bendrovė pateiks ataskaitą, paprašysime informacijos ir apie tai“, – paklaustas, ar gali egzistuoti tokia praktika, jog bendrovė susimoka baudas ir toliau teršia gamtą, kalbėjo V. Baltuonis, kuris yra ir rajono tarybos narys.

Po „Pajūrio naujienų“ kreipimosi pasidomėjęs „Kretingos vandenims“ skirtomis baudomis, V. Baltuonis sužinojo ir tai, kad už aplinkosaugos pažeidimus yra buvusi nubausta ne tik bendrovė, bet ir jos atsakingi darbuotojai, kaip fiziniai asmenys.

Siurbė ne teršalus, o dumblą

Sužinojus apie šiomis dienomis ir vėl galimai teršiamą Pastauninko upelį, manyta, kad kanalizacijos nuotekos, taip pat kaip ir anąsyk, į jį galėjo patekti per lietaus valymo įrenginius – tvenkinius, esančius prie J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos. Juolab kad antradienį čia darbavosi „Kretingos vandenų“ darbuotojai – jie siurbė vandenį iš šulinio, į kurį įteka vanduo iš tvenkinukų, ir perpylė jį į buitinių nuotekų šulinį.

Tačiau šiuo metu atostogaujantį „Kretingos vandenų“ direktorių Gediminą Valinevičių pavaduojantis bendrovės gamybos vadovas Tomas Lapė tvirtino, kad iš šlapžemės siurbiami buvo ne teršalai, o dumblas.

„Profilaktiškai perpumpuojame dumblą, kuris natūraliai susidaro tvenkiniuose – nelaukiame, kol jo susidarys per daug. Šlapžemėje teršalų nėra“, – užtikrino T. Lapė.

„Kretingos vandenų“ vadovai tvirtino, kad iš lietaus valyklos – šlapžemės buvo pumpuojami ne teršalai, o dumblas.

Dėl taršos įtaria vieną daugiabučių

Pasak T. Lapės, labiausiai tikėtina, kad teršalai į Pastauninko upelį galėjo patekti ne iš lietaus nuotekų valyklos, o ties upelio žiotimis, netoli Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, ir iš ten esą jie tekėję pasroviui. Šią versiją patvirtintų tai, jog aiškinantis taršos priežastis ir atlikus „Kretingos vandenų“ magistralinių nuotekų tinklų patikrinimą, buvo nustatyta, kad vieno Savanorių g. esančio daugiabučio rūsyje esantys nuotekų tinklai buvo nesandarūs – lietaus nuotekų išvadu bėgo ir buitinės nuotekos. Jos magistraliniais lietaus nuotekų tinklais ir galėjo patekti į Pastauninko upelį.

„Dar fakto neturime, nes reikia sulaukti laboratorinių tyrimų rezultatų, tačiau pagal kvapą, konsistenciją, panašu, kad lietaus išvade bėgo nuotekos“, – sakė T. Lapė, teigęs, kad apie netinkamai įrengtą daugiabučio nuotekų sistemą informuotas namo įgaliotas asmuo.

Tačiau ar buitinės nuotekos iš šio daugiabučio tikrai pasiekė Pastauninko upelį, paaiškės tik atlikus laboratorinius tyrimus. „Šiuo metu yra tiriama, ar upelio spalva pakito dėl didelio lietaus vandens srauto magistralinėse lietaus trasose išplautų sąnašų, ar pilkšva spalva atsirado dėl daugiabučio išleistų buitinių nuotekų į lietaus tinklus“, – paaiškino T. Lapė.

Rezultatai – po savaitės

Tačiau siekiant išaiškinti tikrą galimo užterštumo priežastį, Jūrinių tyrimų centro specialistai, kuriuos iškvietė aplinkosaugininkai, paėmė mėginius iš kelių vietų: daugiabučio lietaus nuotekų išvado, „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos (tvenkinių) bei iš Pastauninko upelio. Pasak R. Kašėtos, tyrimų rezultatų tikimasi sulaukti ne anksčiau negu po savaitės.

Tuomet ir paaiškės, ar Pastauninko upelis buvo tikrai užterštas, ir jei taip – iš kur teršalai atbėgo – iš daugiabučio ar vis dėlto „Kretingos vandenų“ lietaus nuotekų valyklos. Kita vertus, iš jos vanduo perpumpuotas buvo antradienį, o laboratorijos specialistai, nors buvo iškviesti nedelsiant, dėl didelio užimtumo atvyko tik kitą dieną.

Jei Pastauninko upelį teršalai pasiekė iš daugiabučio, tuomet už taršą turės atsakyti jo ūkiu besirūpinantis administratorius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas