|
|
|
Nebebijančios akistatos su veidrodžiu
„Mes nepaguostume apkūnių moterų. Atvirkščiai – žvelgiame į jas su tam tikru priekaištu“,- drąsiai sakė sveikos gyvensenos klubą „7 žingsniai“ lankančios moterys. Pakeitusios gyvenimo būdą jos ne tik išsivadavo iš sunkaus kūno, bet ir gėdos bei savigraužos jausmo, o jis kartais slegia labiau negu papildomi kilogramai.
Vos prieš savaitę klubo „7 žingsniai“ narės surengė mažą šventę sau: susėdusios prie sveikuoliškų vaišių stalo, pasidalijo džiaugsmu, kad visoms kartu pavyko atsikratyti 110 kg. Prie šio pasiekimo prisidėjo 19 moterų – ir tos, kurios klubą lanko pusmetį, ir tos, kurios jį atrado vos prieš 2-3 savaites. Lieknėja dideliu greičiu „Mus išgirdę dietologai išsigąstų“,- šypsosi klubo „7 žingsniai“ savininkė ir instruktorė Ilona Ugintė, turėdama mintyse, kad klasika laikomos rekomendacijos leidžia lieknėjant per mėnesį numesti apie 2-4 kg. Šią normą kai kurios „7 žingsnių“ užsiėmimus lankančios moterys viršija 2-3 kartus, nors svoris kiekvienai jų krinta labai skirtingai. Bene kardinaliausius pasikeitimus patyrė Snežana Sprainienė – ji per mėnesį atsikratė 12 kg. Pastebimai dailėjančia figūra džiaugiasi ir Gabija Stončaitytė, kuri per 1,5 mėnesio numetė 11 kg, Danguolė Pilybaitienė – per 4 mėnesius netekusi 10 kg, Aldona Venckienė, per 6 mėnesius numetusi 23 kg ir už tai bendraminčių draugiškai tituluojama rekordininke. Daugiau ar mažiau svoris krinta visoms „7 žingsnių“ užsiėmimus lankančioms moterims, nors jas keisti gyvenimo būdą privertė ne vien noras sulieknėti, bet ir iki šiol kamavusios sveikatos problemos. Išsilaisvino iš sveikatos bėdų „Negalėjau net ištiesti rankos ir pakelti ją aukštyn,- prisipažino D. Pilybaitienė, kurią iš kūną stingdančio reumatoidinio artrito išlaisvino tik reguliarus sportas. – Sergi ar nesergi, bet privalai mankštintis.“ „Turėjau storiausią ligos kortelę – dėl didelio svorio kentėjo sąnariai, širdis, apskritai buvo sunku judėti. Dabar pati stebiuosi, kaip pagerėjo sveikata. Reikėjo ryžtis“,- teigė A. Venckienė. Joms pritarė ir Laura Galdikė, prisipažinusi, kad dėl nugaros skausmų negalėdavo naktį net apsiversti. „Masažai gelbėdavo, bet tik trumpam. Dabar – visai kita savijauta, turiu kur kas daugiau energijos“,- teigė L. Galdikė, kuriai pavyko numesti 8 kg. I. Ugintės vedamose treniruotėse moterys sportuoja pagal pilateso, jogos, kardio, bodiflekso metodikas, atlieka mankštą su balanso treniruokliais ir TRX diržais. I. Ugintė pabrėžė, kad norint turėti sveiką ir gražų kūną, fizinis krūvis yra tiesiog būtinas. „Jei manęs moteris prašo sudaryti mitybos planą, bet sako, kad sportuoti yra nepasirengusi, aš griežtai atsakau: „Vadinasi, jūs nepasirengusi ir lieknėti“,- teigė I. Ugintė. „Jo-jo“ efekto nebijo Nors kilogramai sparčiai tirpsta, tačiau moterys yra įsitikinusios, kad joms negresia „Jo-jo“ efektas, kuris greitai numestą svorį greitai ir sugrąžina – tik dar „su kaupu“. „Mes nesilaikome dietų, tikrai nebadaujame ir valgome sočiai. Tik maistas kitoks – jis yra sveikas“,- esminį principą akcentavo pašnekovės. Moterys teigė esančios priešiškai nusiteikusios prieš monodietas, kurios verčia valgyti tik vienos rūšies produktus, todėl sveikatai yra žalingos. „Neskaičiuojame ir kalorijų – vienu kartu valgome tiek, kiek maisto tilptų į delną, nes būtent toks yra skrandžio dydis“,- paaiškino I. Ugintė. Anot jos, pradėjus sveikuolišką gyvenimo būdą, svoris natūraliai ima kirsti, nes tokia yra organizmo reakcija į pasikeitimus. „Jei organizmas nevalomas, vien žarnyne žmogus nešiojasi 5-8 kg fekalijų,- teigė I. Ugintė. – O kai organizmas išsivalo ir prisitaiko prie naujo režimo, svoris krenta nebe taip greitai.“ Atsisakė kiaulienos Pagrindiniai mitybos principai, kurių laikosi „7 žingsnių“ moterys: mėsą valgyti tik kartą per savaitę ir tai gali būti tik vištiena arba kalakutiena, troškinta garuose arba orkaitėje, kiek įmanoma, atsisakant riebalų naudojimo. Taip pat – viena diena per savaitę yra skirta organizmo valymui, kai vienintelis „maistas“ yra šiltas vanduo. Jei tai ištverti yra per sunku – galima išgerti kefyro su sėlenomis. Taip pat vengiama baltų miltų – jie keičiami rugių, avinžirnių, grikių miltais, o vietoj balto cukraus vartojama fruktozė, medus, stevija, vietoj baltos druskos – Himalajų arba jūros druska. Valgiaraščiuose atsirado kur kas daugiau skaidulinio maisto: riešutų, kruopų, grūdų, sėklų, daržovių ir vaisių. Iš gyvulinės kilmės produktų vertinama varškė, mocarelos, fetos ir varškės sūriai, jogurtai, geriamas kefyras su sėlenomis arba linų sėmenimis. Be to, moterys jau išmoko pasigaminti žaliavalgiškų kokteilių, o pusryčiams dažnai išgeria glotnutį – tirštą vaisinį kokteilį. Dalinasi receptais Yra ir daugiau mitybos taisyklių, kurių laikosi moterys, tad jos susitikusios dalinasi savo patirtimi bei receptais. Moterys pasakojo, kad netgi tos, kurios buvo didžiausios mėsėdės, dabar mėsos patiekalų nebepasiilgsta, o kiaulienos kvapas netgi ima darytis nemalonus. „Jei labai trūksta mėsos, galima gaminti avinžirnius, grikių kotletus ir į juos dėti tuos pačius prieskonius kaip ir mėsai – taip apgaunama uoslė. Yra visokių gudrybių, kad ir sveikas maistas būtų skanus“,- sakė Živilė Markutė-Armalienė, kuriai pavyko sulieknėti 8 kg. „Atrodytų, kad žiemą be mėsos nėra ko daugiau valgyti – turime tik bulvių, morkų, obuolių, kopūstų, burokėlių. Bet patikėkite: kiek visko iš to galima pagaminti – reikia tik pasidomėti. Be to, vasarą galima daug vaisių, daržovių, uogų užšaldyti – tegu jos ir turi 30 proc. mažiau vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, bet tai yra vis geriau, negu visai to negauti“,- kalbėjo L. Galdikė. Nugalėti psichologinį barjerą Visgi didžiausia kliūtis – tai patyrė kiekviena moteris – yra ne pakeisti mitybos įpročius ir pradėti sportuoti, o nugalėti gėdą, nepasitikėjimą savimi, nusivylimą, jog jau daug kartų sulieknėti nepavyko. „Netgi ir atėjus čia, turi atsistoti prieš veidrodį. Dabar šios akistatos nebebijome“,- sakė Ž. Markutė-Armalienė. S. Sprainienė prisipažino: paskutinis lašas taurėje jai buvo rūbų parduotuvėje pardavėjos pasakyti žodžiai: „Tokio dydžio nėra“. Negalėdama įlįsti į jokį rūbą, S. Sprainienė apsisprendė, kad ilgiau taip gyventi ir storėti ji nebegali. „Mums kiekvienai teko išgirsti kokią nors repliką apie savo antsvorį ar pajusti vertinančius žvilgsnius. Ir labai gerai, jei tai žeidžia. Galų gale tai priverčia kažko imtis, pabudina iš savigailos ir įvairių pasiteisinimų: kad figūrą nulėmė genai, kad nėra laiko sportui ir tinkamai mitybai, kad per sunku keisti įpročius,- kalbėjo Daiva Rupeikienė. – Manau, kad ir mes neturėtume užsidaryti savyje – reikia dalintis savo patirtimi su apkūniomis moterimis, kurios vis dar negali peržengti savo kompleksų. Juk būtent tai, kad mes sportuojame grupėje, dalinamės patirtimi ir viena kitą labai palaikome, ir padeda pasiekti savo tikslų.“
|
|
