Iš pasaulinio kongreso – su naujomis žiniomis bei idėjomis

Pasauliniame bitininkų kongrese Apimondia 2013, kuris šiemet įvyko Ukrainos sostinėje Kijeve, tarp 200 jame dalyvavusių Lietuvos bitininkų naujų žinių ir idėjų sėmėsi Kretingos bitininkų draugijos nariai.

Kretingos bitininkų delegacija, pabuvojusi pasauliniame bitininkų kongrese: (iš kairės) Albertas Butenis, Augustas Latakas, Violeta Šedienė, Daiva Jonauskienė, Alfonsas Pocius, Antanas Lubys ir Adomas Poškys.

„Didžiausią įspūdį paliko tos paskaitos ir ekspozicija, kurios susijusios su bičių produktų panaudojimu žmonių sveikatai“, - pripažino Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas. Kartu su juo pasauliniame bitininkų kongrese dalyvavo bitininkai Alfonsas Pocius iš Salantų, Daiva Jonauskienė iš Barzdžių, Antanas Lubys iš Kūlupėnų, Albertas Butenis iš Kurmaičių, Adomas Poškys iš Darbėnų, Violeta Šedienė iš Vydmantų. Visi jie turėjo galimybę pasibičiuliauti ne tik su Lietuvos bei artimojo užsienio bitininkais, bet ir pagal galimybes pabendrauti su mums egzotiškų šalių – Kinijos, Pietų Korėjos, Brazilijos, Indijos, Pakistano, Afrikos – bičiuliais.

„Šiltų kraštų bitininkai įdeda mažiau darbo, bet prisuka daugiau medaus. Tačiau jie turi daugiau bėdų dėl bičių ligų. Jų kažkiek išvengti mums padeda šaltos lietuviškos žiemos, - pastebėjo A.Latakas. – Patyrėme, jog Latvijoje, Rusijoje – didesnės medaus kainos negu Lietuvoje. Mūsų krašte jos – tarsi sustojusios, o mažmeninės kainos susipainiojusios su urminėmis. Dabar esančios medaus kainos bitininkų netenkina, tačiau mes suprantame, jog Lietuvoje dar menka perkamoji galia, ypač vyresnio amžiaus žmonių“.

Autobusu į Ukrainą kretingiškiai keliavo kartu su Kelmės, Tauragės, Jurbarko, Šakių, Marijampolės rajonų bitininkais, susipažino su jais, pasidalino bitininkavimo žiniomis.

„Šiek tiek apmaudu, kad pasauliniame bitininkų kongrese visiškai nebuvo informacijos rusų kalba – viskas tik angliškai. Tai sukėlė problemų vyresnio amžiaus bitininkams, be nuorodų rusų kalba buvo nelengva susiorientuoti. Visi pranešimai vėlgi parengti anglų kalba, tad mūsų laimei nors paskaitas vertė į rusų kalbą“, - kongreso organizatorių nuostata nevartoti rusų kalbos nusistebėjo A.Latakas.

Jis bei kai kurie bičiuliai Ukrainoje įsigijo Karpatų linijos veislės bičių motinėlių. Tai – kalnų bitės, pripratusios prie šaltesnių orų, turi ilgėlesnį straubliuką nektarui siurbti. Jeigu mūsų klimato sąlygomis ši veislė pasiteisins, A.Latakas tvirtino, jis bei kiti kolegos jų savo reikmėms pasiaugins ir ateityje.

Lietuvai pasauliniame bitininkų kongrese atstovavo įmonė „Apiproduktai“, iš bitininkų superkanti bičių produktus, bei bitininkystės inventoriumi bitininkus aprūpinanti įmonė „Wilara“, kuri buvo įvertinta aukso medaliu bitininkystei skirtos įrangos kategorijoje: šį apdovanojimą bendrovė pelnė už unikalų įrenginį – stalinę bičių duonelės kūlimo mašiną.

„Lietuva bitininkystės kongrese savo gaminius pristatė pirmą kartą. Su kolegomis bičiuliais pastebėjome, jog pasauliniame kongrese labai trūko tokio lygio produktų, kokius gamina lietuviška bendrovė „Medicata“. Manau, jog šios bendrovės bičių produktai būtų nustebinę ne vieną“, - įsitikinęs A.Latakas.

Lietuvos bitininkai iš pasaulinio kongreso parsivežė nemažai naujienų. Viena jų – nauji Gruzijos gydytojo išrasti vaistai nuo bičių erkių – varoatozės. „Tuos vaistus jau išbandžiau savo bityne. Didelio efekto nesulaukiau, tad turėsiu kantrybės, kol bus atlikti išsamūs tyrimai, kol bus išaiškintas vaisto veiksmingumas ir kiti dalykai, - kalbėjo A.Latakas. – Taip pat labai įdomi buvo JAV mokslininko paskaita apie pesticidų žalą bitėms: mokslininkai ištyrė, jog nėra nė vieno pesticido, kuris nebūtų pavojingas. Savo tyrimus mokslininkas iliustravo tyrimų rezultatais – įvairiomis diagramomis - ir taip pagrindė savo išvadas“.

A.Latakas akcentavo, jog bitininkai vis dar laukia geresnių naujienų iš Briuselio – iš Europos Parlamento: bitininkai reikalauja ir jau dukart rinko parašus, kad EP uždraustų naudoti neonikotinoidus, kurie įeina į rapsų beico sudėtį ir yra labai pavojingi bitėms. „Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos atstovai jau balsavo, kad neonikotinoidai būtų uždrausti. Laikas ir Lietuvai atstovaujantiems europarlamentarams išsklaidyti bitininkų nerimą“, - įsitikinęs A.Latakas.

Jis bei kolegos turėjo galimybę pabendrauti su labai garsiu Ukrainos bitininku, knygų autoriumi, parašiusiu 22 autorines knygas, Nikolajumi Uljanič, įsigyti jo knygų apie bitininkystę, bičių produktų įtaką žmogaus sveikatai.

„Štai, pavyzdžiui, N.Uljanič rašo, jog dažniausiai į alkoholizmą įninka žmonės, kuriems trūksta kalio. Kad jį papildytų, žmogui reikėtų valgyti medaus: radau parašyta, jog tai reikėtų daryti triskart per dieną po 6 šaukštelius medaus kas 20 minučių“, - vienu iš N.Uljanič receptų pasidalino A.Latakas, atkreipdamas dėmesį, jog kalio turtinga ir bičių duonelė – jos profilaktiškai pakanka po 10 g per dieną.

Daug įdomių dalykų mūsų bitininkai sužinojo apie vaško kandžių lervučių panaudojimą apiterapijoje. Svarbiausia - kad preparatais iš šio vabzdžio vikšriukų galima paveikti klastingą ir sunkią ligą - plaučių tuberkuliozę.

„Susidomėjimas apitarepaija – tai yra gydymu bičių produktais – kyla, todėl ir mūsų, bitininkų, užduotis yra populiarinti bičių produktus. O kad galėtume patarti kitiems, privalome kaupti žinias. Tad iškart po kongreso teko dalyvauti Kaune surengtoje Lietuvos apiterapeutų konferencijoje, kurioje paminėjome profesoriaus Algirdo Baltuškevičiaus 80-metį – šis gydytojas kartu su tradicine medicina taiko ir gydymą bičių produktais, todėl norėdami prie to prisidėti ir Kretingoje rinksime labdaros, kurią per profesorių perduosime Santariškių klinikų pacientams. Konferencijoje buvo pristatyta ir Antano Gendrolio nauja knyga „Bičių pienelis ir vaškas“, išgirdome daug kitų gerų naujienų“, - teigė A.Latakas, ir pats įstojęs į Lietuvos apiterapeutų asociaciją.

Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas iš pasaulinio kongreso parvežė žinią, jog kaimyninėje Lenkijoje sėkmingai veikia bitininkystės mokykla, kurioje mokytis priimami 14-15 metų vaikai ir iš užsienio. Mokslas šioje mokykloje kainuoja 200 zlotų (apytikriai 200 Lt), vaikams skiriamas bendrabutis, maitinimas.

„Šioje mokykloje mokosi vaikai iš Kazachijos, Baltarusijos. Kadangi mokoma lenkų kalba, iš pradžių užsienietis apgyvendinamas su lenkais, kad pramoktų lenkų kalbos, o po pusmečio adaptacijos jau prasideda rimti mokslai. Vaikai išmoksta ne tik bitininkystės, bet ir vokiečių, anglų kalbų, praktiką jie turi galimybę atlikti visoje Europoje, už praktiką yra mokamas atlyginimas“, - apgailestaudamas, kad Lietuvoje nebėra galimybių mokytis bitininkystės, gerąja kaimynų patirtimi pasidžiaugė A.Latakas.

• Rašyti komentarą (0)