Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(723) 2013-03-08

Renovaciją stabdo informacijos stoka

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis

Daugiabučių gyventojai, susidomėję renovacija, netilpo Savivaldybės salėje.

Savivaldybėje į pasitarimą dėl daugiabučių renovacijos bendrijų pirmininkus sukvietę rajono vadovai patyrė apgultį. Kiek daugiau negu per savaitę bendrijos turėtų pateikti prašymus pirkti investicinius planus, tačiau didžioji dalis daugiabučių gyventojų net nėra apsisprendę, ar apskritai renovacijos norėtų.

Susitikimas, į kurį atvyko ne tik bendrijų pirmininkai, bet ir gyventojai, sukėlė daugiau sumaišties, negu aiškumų. Administracijos direktoriui Virginijui Domarkui paskelbus sąrašą daugiabučių, kurie patenka į renovacijos planą, namų gyventojai susitikime dalyvavusius renovacijos specialistus apipylė klausimais, į kurių daugelį atsakymų nesulaukė.

Vis dėlto V.Domarkas paragino nedelsti ir pasinaudoti valstybės ir Europos Sąjungos siūloma galimybe atlikti daugiabučių renovaciją.

Tos savivaldybės, kurios pirmosios pateiks sutikimus dėl renovacijos, pirmosios gaus finansavimą ir startuos. Iki kovo 18 dienos reikėtų pasirūpinti investicinių planų pirkimu. Iki liepos 20 d. turime paskirti renovacijos administratorių, kuris rūpinsis visais reikalais. Gyventojams per nustatytą laiką reikės sumokėti 60 proc. renovacijos išlaidų. Jei po renovacijos daugiabutis sutaupys ne mažiau kaip 40 proc. energijos, valstybė finansuos 30 proc. energiją taupančių priemonių įgyvendinimo darbų išlaidų. Jei sutaupoma ne mažiau kaip 20 proc. energijos, valstybė finansuos 15 proc. išlaidų. Bet kokiu atveju reikia prisiminti, kad renovacija tikrai sumažins šildymo išlaidas. Po renovacijos gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šilumą, o pridėjus mokestį už renovaciją, sąskaita neviršys iki tol už šilumą mokėtos sumos. Kas mėnesį bus sutaupoma lėšų, be to, po renovacijos butų kainos neabejotinai pakils“, - sakė V.Domarkas.

Nežiūrint dar praėjusių metų pabaigoje pristatytos renovacijos programos ir specialistų įtikinėjimų, kretingiškiai renovacijos nauda kol kas abejoja. Šias abejones sukėlė techniniai klausimai, į kuriuos susitikime dalyvavęs inžinerijos ekspertas Tadas Jucius neatsakė.

Jis patikino, kad pirmiausia daugiabučių gyventojai turėtų nusipirkti investicinius planus. Tai yra, daugiabutyje apsilankę specialistai turėtų nustatyti, kokius darbus reikia atlikti name. Tačiau gyventojai iškėlė klausimą, kaip įmanoma pirkti investicinius planus, negavus gyventojų sutikimo. O sutikimo neįmanoma gauti nežinant bent apytikslių skaičių, kiek renovacija kainuos konkrečiam namui. „Kuris gyventojas pasirašys sutikimą nežinodamas, kiek kas mėnesį jam reikės mokėti už atliktus darbus. Reikia žinoti, kokios renovacijos sąlygos, ir tik tada imtis veiksmų“, - audringai susitikime kalbėjo kretingiškiai.

T.Jucius patikino, kad tik pasidarius investicinį planą bus aišku, kiek namui pavyks sutaupyti ir kokių reikės investicijų.

Kretingiškiams nerimo sukėlė ir griežtos renovacijos taisyklės: jei šilumos sutaupymas po renovacijos nesieks 40 proc., kompensacija mažės.


Vytautas Dvarionas:

- Žmonės neturi pinigų, o ir Savivaldybė yra įsiskolinusi. Tad kaip ji bus pajėgi padėti savo gyventojams? Tik tada, jei didžiąją dalį renovacijos išlaidų finansuotų valstybė, gyventojai ryžtųsi tokiai investicijai.

Vytautas Einikis:

- Negyvenu daugiabutyje, todėl šis klausimas man nėra aktualus. Manyčiau, kad renovacijai žmonės priešinasi dėl labai paprastos priežasties – nėra pinigų. Renovacija jiems nėra pirmo būtinumo dalykas, yra kitų gyvenime dalykų, kuriems reikia pinigų.

Kazimieras Valevičius:

- Nors gyvenu nuosavame name, esu už daugiabučių renovaciją. Jei gyvenčiau bute, būtinai sutikčiau, kad visas namas būtų remontuojamas. Jau vien todėl, kad sumažėtų išlaidos už šilumą. Tačiau daugelį, kad ir suvokiančių renovacijos naudą, nuo jos sulaiko pinigų trūkumas.

Virginija Uktverienė:

- Algos - mažos, valstybė – nuskurdusi, kaip galima galvoti apie renovaciją? Žmonės tam neturi pinigų. Ir tikriausiai bijo įsiskolinimo bankams. Šiais laikais turėti finansinių reikalų su bankais yra labai rizikingas dalykas.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kad išsaugotų kelius, ribos eismą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Aktualijos

Kad išsaugotų kelius, kurie per pavasarinius polaidžius yra labiausiai pažeidžiami, kelininkai nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio kai kuriomis kryptimis ribos sunkiasvorio transporto eismą.


Prisilies prie istorinių krikšto ištakų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, sutelkęs profesionalių kūrėjų komandą, Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus proga kuria dokumentinę kino juostą „Krikštas“. Filmo kūrėjai bandys priartėti prie krikšto ištakų, lankydamiesi prie Jordano upės, pirmųjų krikštyklų ir senosiose bažnyčiose.


Už ribos, kur baigiasi žinojimas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys

„Skaitau savo knygą ir galvoju, kad man tenka mažiausia jos dalis. Dievas toks visaapimantis, kad duoda patirtį ir žodžius, kuriems man beliko suteikti materialią formą – knygą. O gal kūryba tokia ir yra?“ - svarstė 34 metų kretingiškė Loreta Stonkutė, ką tik pasirodžius jos ezoterinio romano „Azahielle“ antrajai daliai.


Kultūra – bendruomenei telkti

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys

„Kultūrinė veikla ne tik puošia miestelį bei praturtina jo gyvenimą, bet ir telkia bendruomenę“, - įsitikinęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas. Tam pritaria ir Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjas Artūras Juška, kurio nuomone, kultūra dar sudaro ir galimybes žmonių saviraiškai.


Poeziją siuva iš gamtos audinio

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys

Nausodžio kaime, tarsi žaliajame lopšyje, užaugusi 18 metų Lina Mačernytė gamtos gijomis perveria ir savo lyriką. Tokia jausena artima japonų filosofijai, tad ir jos padovanoti poezijos žanrai haiku, tanka bei iš jų išaugusi cinquain forma L. Mačernytės plunksnai yra patogūs ir savi.


Dingo be žinios

  • Iš policijos suvestinių

Negalėdami susisiekti su 48 metų Adomu Barkausku, kuris, paskutiniais duomenimis, gyvena Airijos mieste Dubline, jo artimieji kreipėsi pagalbos į policiją. A.Barkausko sesuo teigė, kad kontaktas su juo nutrūko nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. A.Barkauskas Airijoje gyvena ir dirba nuo 2002 m.

Policija ir artimieji būtų dėkingi, jei žmonės, turintys informacijos apie galimą A.Barkausko buvimo vietą, apie tai praneštų Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjai Vaidai Žvinklytei paskambinę telefonu (8 445) 79100 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

Kovo 5 dieną iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros buvo gautas pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo – t.y. vasario 27 dieną prokuratūra gavo klaipėdiečio S.V.V. pareiškimą apie tai, kad 2009 lapkričio 24 dieną pasidaręs norimą 1/3 jam priklausančios namų valdos sklypo, esančio Kretingos r., Rūdaičių k., dalies projektą, negalėjo jo užregistruoti, nes tik tada sužinojo, kad visą žemę po pastatais ir kiemą turi pasiėmusi jo sesuo klaipėdietė R.G.B., kuri be jo ir kitos sesers sutikimo (jie yra palikimo bendrasavininkiai), ją perrašė savo vaikams.


Rankinio naujienos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Dar turi galimybę patekti į stipriausiųjų ketvertą

Lietuvos moterų rankinio I lygoje šį sezoną startavusi Kretingos komanda „Rada-Žemaitija“, treniruojama Algimanto Pranančio, iš jau sužaistų 7 rungtynių turi 5 pralaimėjimus ir 2 pergales. Paskutiniosiose varžybose namuose kretingiškės 26:23 laimėjo prieš Šiaulių-II komandą, kuriai išvykoje pralaimėta 22:30. Tačiau išvykoje Kretingos komandai minimaliu skirtumu 25:24 pavyko laimėti svarbiausias varžybas prieš Klaipėdos rankininkes. „Taip užsitikrinome tegu ir mažą galimybę patekti į stipriausiųjų ketvertą - viskas priklausys nuo to, kaip Alytaus komanda sužais su klaipėdietėmis ir kaip – su mumis Kretingoje. Galimybių atsidurti ketverte turi visos 4 komandos, išskyrus Šiaulių–I komandą, kuri, žengdama be pralaimėjimų, yra ryški lyderė“, - situaciją komentavo A.Pranaitis.


Pasidalino po pergalę

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Draugišką mačą tarpusavyje sužaidė ko gero jauniausi mūsų rajono futbolininkai – Vydmantų ir Kartenos vidurinių mokyklų priešmokyklinukai bei I-II klasių mokiniai. Abi komandos, vadovaujamos mokytojų Mariaus Meškausko (Kartena) ir Vaido Mockevičiaus (Vydmantai), pasidalino po pergalę.


Dviejų Kretingos įmonių vadovai - VšĮ „Kretingos maistas“ Irmantas Norkus ir AB „Kretingos grūdai“ Ovidijus Bartkus - yra savaitraščio „Ekonomika.lt“ kandidatų į sėkmingiausio 2012 m. verslininko – „Verslo švyturio“ – sąraše.


Iš užsienio į namus Nasrėnuose grįžęs Bronius Jarutis pamatė jį šokiravusį vaizdą: prie netoliese jo sodybos esančio ir visų kaimo gyventojų pamėgto vandens telkinio buvo išpjauti beveik visi krūmai bei medžiai. Nasrėniškis dar spėjo paprašyti besidarbavusių Salantų regioninio parko specialistų neišpjauti bent jau likusių karklų, tačiau jo prašymo niekas neišgirdo.


Šiais metais Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje turėtų būti pradėta statyti Lietuvoje pirmoji kooperatinė pieno perdirbimo gamykla. Gamyklos, kurios sąmatinė vertė – 91,2 mln. Lt, užsakovas yra kooperatyvas „Pienas LT“, kuris jungia daugiau kaip 200 ūkininkų, bendrovių, kooperatyvų, tarp jų yra ir trijų stambiausių Kretingos rajono pieno ūkių savininkai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas