|
|
|
(697) 2012-11-30Iš paveldosaugos – tik pavadinimas
Prireikė 8 metų, kol Genovaitė ir Juozas Bružai, gyvenantys buvusio Šalyno dvaro pastate, įtikino Savivaldybę, kad ši suremontuotų arba nugriautų jai priklausančią ir vis labiau trešusią pastato dalį. Bet net ir matydami, kaip darbininkai ardo supuvusią pastato dalį, G. ir J.Bružai nesidžiaugia visa širdimi: jei ne griozdiška įstatymų sistema – ir pastatas būtų likęs, ir žmonės čia būtų gyvenę. „Darbininkai sakė, kad niekas taip nesidžiaugė jiems atvykus, kaip mes. Nieko keista – šitiek metų valdžios institucijų slenksčius mynėme, kol pagaliau nereikės bijoti, kad pūvanti Savivaldybės pastato dalis nugarmės kartu su mūsų buto sienomis“,- kalbėjo Genovaitė ir Juozas Bružai. Savivaldybei priklausanti dalis jau buvo visiškai sutežusi ir kėlė grėsmę pastate gyvenančioms dviem šeimoms, kurios dar 1995 metais čia yra privatizavusios butus. „Ištrūkome kaip žiurkės iš spąstų,- sakė J.Bružas. – Buvo neįmanoma į tą pastato dalį įeiti, o jos remontuoti negalėjome, nes ji buvo ne mūsų nuosavybė. Savavališkai kištis negalėjome ir dėl to, kad pastatas yra paveldosaugos objektas.“ Istoriniu požiūriu – vertingas „Niekas nekaltas, nors atsakingų – daug“,- liūdnai konstatavo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas, kurio manymu, taisytina tvarka, kai valstybinės institucijos įtraukia pastatus į saugotinų objektų registrą, „uždeda“ draudimus ir įpareigojimus, tačiau nesuteikia pagalbos ir finansų Savivaldybei, kad ši juos pajėgtų tinkamai išlaikyti. J.Kanarskas įsitikinęs, kad pastatą vertėjo išsaugoti, restauruoti, tačiau kartu pripažįsta, kad tai, ko gero, būtų buvę įmanoma tik esant privačiam savininkui. „Tačiau ir privatūs asmenys ne visada atsakingai žiūri į paveldosaugos objektus – tai priklauso ir nuo asmeninio požiūrio, atsakomybės, finansinių galimybių. Kita vertus, žmogų labai varžo ir begalė reikalavimų“,- svarstė J.Kanarskas. Jo teigimu, XVIII a. įkurtas Šalyno palivarkas – dvarui priklausantis ūkinis ar administracinis pastatas, buvęs to meto nedidelio regiono kultūrinis židinys, sudaręs dvasinio gyvenimo kompleksą išvien su Kalnalio bažnyčia. Įdomi detalė – šiame dvare baudžiauninku yra buvęs Motiejaus Valančiaus tėvas Mykolas Valančius. „Šis ir netoli jo esantis pastatas, kuriame galėjusios būti arklidės, architektūriniu požiūriu yra vertingi ir norėtųsi juos išsaugoti. Kaip istorikas kitaip negaliu sakyti“, - teigė J.Kanarskas, apgailestaujantis, kad nyksta ir kiti rajone esantys dvarai bei palivarkai, pavyzdžiui, Jokūbave, Pryšmančiuose, Aukštkalviuose. Kad tiesiogine to žodžio prasme supuvo istorinės reikšmės objektas, liūdna ir Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkui Algirdui Mulvinskui, kuris įsitikinęs, kad pastatą reikėjo remontuoti, o ne griauti, ir restauratoriui Juozui Januševičiui. „Restauracijos srityje nėra neįmanomų dalykų, tačiau jie kainuoja didelius pinigus. Galima cheminėmis priemonėmis paveikti medį ir jame sustabdyti nykimo procesus. Bėda, kad tas pastatas neturėjo šeimininko – reikėjo jį laiku parduoti. O dabar kas iš to, kad jis buvo įrašytas į saugomų objektų sąrašus? Nėra nei ką kaltinti, nei ką teisinti“,- sakė J.Januševičius.
Ar berašote ranka kalėdinius sveikinimus?
Pakūrė pirtį šilumininkams
Vakarykščio tarybos posėdžio dienotvarkėje klausimo, susijusio su Kretingos šilumos tinklų naudojama technika nebuvo, tačiau būtent ši tema sukėlė daugiausiai diskusijų tarp tarybos narių. Audrų nenuramino ir Šilumos tinklų vadovo Jono Barzdžio pažadas viską detaliai paaiškinti kitą savaitę specialiai surengtame posėdyje.
Jaunąją kartą auklėja grožiu
Nuo šiol Simono Daukanto pagrindinės mokyklos fasadą puoš lentelė, informuojanti, jog šios ugdymo įstaigos aplinka yra geriausiai tvarkoma mokyklos aplinka Lietuvoje.
Regis, iš aplinkos visiškai neišsiskirianti, rami, santūri ir netrokštanti dėmesio mergina nieko nestebina. Tačiau vos tik teptukas patenka į trečiokės gimnazistės Augustės Santockytės rankas, ji atsiskleidžia ryškiai, išskirtinai – savo tapybos darbais.
Šiais laikais jaunimas yra labai užsiėmęs įvairia aktyvia veikla. Vienus verčia tėvai, o kiti tuo užsiima patys. Dažniausiai, kai pagalvoji apie tave užgriūsiančius darbus, savęs paklausi – o kaip aš viską suspėsiu? Mokykla, visuomeninė veikla, popamokinė veikla, šokiai, sporto mokykla ir galiausiai - meno mokykla. Visa tai turi atlaikyti paauglys, kuris pavargęs grįžta namo ir neparuošęs namų darbų, kritęs į lovą pasineria į sapnų karalystę.
Kretingos kultūros centro teatro-studijos “Atžalynas” nariai buvo išvykę į Rusijos miestą Jekaterinburgą, kur vyko teatrų festivalis „Teatralnij perekriostok“. Iš ten atžalyniečiai už savo spektaklį „Haroldas ir Modė“ parsivežė itin svarbų įvertinimą – „Grand Prix“, Didįjį prizą. Apie kelionės ir festivalio įspūdžius „Kuprinė“ kalbėjosi su „Atžalyno“ vadove Aukse Antuliene.
Svajonės - tai tarsi pats nuostabiausias sapnas, iš kurio nesinori pabusti. Tačiau realybė atmerkia akis. Svajoti labai lengva, bet išpildyti savo svajones kartais tampa sunkiai įveikiama arba neįmanoma misija. Apie svajones, susijusias su studijomis, ateitimi, atlikau tyrimą, kuris atskleidė tam tikrą paauglių paveikslą.
Kodėl jaunimas bėga iš Lietuvos?
Neįgaliųjų giesmės - gerumo dozė klausytojams
Neįgaliųjų dienos proga Kretingos dienos veiklos centro lankytojai savo draugus, artimuosius bei visus parapijiečius pakvietė į savo koncertą Pranciškonų vienuolyno refektoriuje.
Miesto eglė žibės auksu
Kretingos miesto Rotušės aikštė jau kvepia šv. Kalėdomis – trečiadienį centrą papuošė natūrali 10 metrų aukščio eglė, čia miškininkų ir komunalininkų rūpesčiu atkeliavusi iš Mikoliškių girininkijos. Jei orai bus palankūs, kitos savaitės pradžioje ant elgės šakų nutūps ir kalėdinės puošmenos, žėrėsiančios raudona bei aukso spalvomis.
Neveikiantis šviesoforas – kelininkų rūpestis
Trečiadienio rytą į redakciją pasipylė skaitytojų skambučiai, kad neveikia šviesoforas ties Darbėnų-Klaipėdos-Palangos-Šiaulių sankryža. Susidarė automobilių spūstys ir dėl to žmonės vėlavo į darbus.
„Šukupio“ turtas - folkloro grynuoliai
Folkloro ansamblis „Šukupis“, pakvietęs Darbėnų seniūnijos Šukės kaimo žmones į vakaronę „Plaukė pylelė“, paminėjo savo veiklos 20-metį. Ansamblio vadovas Alvydas Vozgirdas pasidžiaugė, jog šis kolektyvas ypatingas tuo, kad jo pasirodymus senovinėmis liaudies dainomis bei pasakojimais papildo etnologų perliukais vadinami kaimo žmonės.
|
|
