|
|
|
(689) 2012-11-02Pagrindinė dovana mirusiesiems – malda
„Ne glėbiai gyvų ir dirbtinių gėlių ar kalnai žvakių mirusiajam yra svarbiausia. Visų geriausia dovana jam yra malda. Tai turėtume prisiminti per Vėlines ir kaskart atėję prie kapo“, - pabrėžė Jo Ekscelencija Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas, su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais sutikęs pasidalinti savo pamąstymais apie tikrąją Vėlinių prasmę. Apsikeitimas malonėmis „Nors abi pirmąsias lapkričio dienas krikščioniškasis pasaulis meldžiasi už mirusiuosius, tačiau tai yra skirtingos dienos ir skirtingos progos, - akcentavo Jo Ekscelencija. – Žmonės dažnai sumaišo šias progas ir lapkričio 1-ąją skuba į kapines pagerbti iškeliavusiųjų anapus. Iš tiesų lapkričio pirmąją minime Visus šventuosius - tuos, kurie per visą krikščionybės istoriją buvo mūsų tikėjimo švyturiai. Dauguma jų už tai paaukojo net savo gyvybes, o po mirties buvo paskelbti šventaisiais. Ir šiandien jie ne tik gyvena amžinybėje su Dievu, bet ir užtaria mus, gyvuosius, prieš Dievą“, - kalbėjo vyskupas. Kiekvieno krikščionio pašaukimas yra gyventi šventai ir ta kelionė prasideda čia, žemėje. Dėl to lapkričio 1-oji krikščionims yra ypatinga. Lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo arba Vėlinių dieną - prisimename iš anapus iškeliavusius brangius žmones, meldžiamės už juos, prašydami Dievo gailestingumo. „Nieko naujo, juk žinome, kad yra ne tik dangus, bet ir – skaistykla bei pragaras. Todėl turime melsti Dievą ir prašyti, kad atleistų mirusiajam jo nuodėmes, kurios dar raizgo jį, ir leistų pakilti į dangų.
Atėmė valdžią rajone, - dirbs Seime
Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės vadovai susitiko su praėjusį sekmadienį į Lietuvos Respublikos Seimą Kretingos rinkimų apygardoje išrinkta Jolita Vaickiene ir aptarė bendros veiklos kryptis.
Naudoti neištirtą vandenį - rizikinga
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Baltiejienė pastebi, kad paskutiniu metu vis daugiau besilaukiančių ir mažus vaikus auginančių moterų kreipiasi dėl šachtinių šulinių vandens kokybės. Pasak specialistės, išsitirti šulinio vandenį yra būtina – jame esančios kenksmingos medžiagos, neturinčios nei specifinio kvapo, nei skonio, todėl nepastebimos, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Ebru paveikslas – sielos atspindys vandeny
Pirmieji ebru meną – tapybą ant vandens – Kretingos rajone jau išbandė Salantų dienos centro neįgalieji. Šio įstabaus meno, leidžiančio kiekvienam žmogui būti tapytoju, kurio sukurtas paveikslas niekaip negali būti atkartojamas, mokė ebru pradininkė Lietuvoje, įmonės „Meda Projekt“ įkūrėja Eglė Veršininienė bei jos padėjėja Jurga Koscovienė.
Kodėl netampame sveikuoliais
Patarimų, kaip sveikai ir ilgai gyventi – nors vežimu vežk. Tačiau ar dažnas, nors ir suprasdamas neabejotiną naudą sveikatai, ryžtasi įgyvendinti sveikuoliškus principus? Paklaustas, kodėl taip sunku savo gyvenimą įstatyti į „teisingą kursą“, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriaus psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis pokalbį pasuko kiek kitokia kryptimi – anot jo, fizinę sveikatą visų pirma lemia dvasinė harmonija.
Šaltinis – užterštas
Netoliese Kretingos miesto lurdo esančio šaltinio vandenį yra pamėgę kretingiškiai – vandens pasisemia ne tik ištroškę, bet ir talpose vežasi namo maistui gaminti. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai bei miesto vadovai įspėja, kad šio šaltinio vanduo neatitinka reikalavimų.
Autizmo nameliai – užuovėja nuo aplinkinio pasaulio
Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio kiemelyje dėmesį patraukia šį rudenį įrengtas medinis namelis be langų ir be durų – tai autizmo sindromą turinčių žmonių prieglobstis nuo aplinkinio pasaulio.
Bičių produktai – sveikatai stiprinti
Grupė mūsų rajono bičiulių – Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas, nariai Albertas Butenis, Antanas Dubinskas, Bronius Dargužas, Rimantas Šlušnys – dalyvavo Kaune įvykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Bičių produktai – sveikatai stiprinti“.
Stebino kūrybiniais eksperimentais
Lyg stiprus gūsis šaltą ir darganotą pavakarę į Kretingos kultūros centro „Vitražo“ salę įsiveržė jaunatviška kūryba – dvi dešimtys Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinių susirinkusiuosius stebino ekspresyviais dailės darbais, muzika bei gyvu savos kūrybos žodžiu.
Įsigijo naują greiderį
Kretingos miškų urėdijos miškininkai praėjusią savaitę Mončių miško kelyje išbandė įsigytą naują greiderį.
Mokėsi velti ir kalbėjosi apie bendruomeniškumą
Visą savaitgalį Senosios Įpilties, Kvecių ir Lazdinnkų gyventojos mokėsi velti. Kurdamos spalvingas aprangos detales, moterys aptarė ir rimtus bendruomenių reikalus: kalbėjosi apie plėtros skatinimą tarp kaimo plėtros dalyvių, aptarė bendruomenių poreikių identifikavimą, bendruomeniškumo ir savanorystės skatinimą.
Projekto tikslas – įdomesnis laisvalaikis bendruomenei
Vydmantų vidurinės mokyklos bendruomenė jau įsigijo mini traktorių bei žoliapjovę stadiono aplinkai tvarkyti. Tai – pirmieji žingsniai, vykdant projektą „Mokyklos lauko aikštynų atnaujinimas, gerinant vietos bendruomenės laisvalaikio praleidimo kokybę“. Projekto vadovė ir mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rasa Stonkuvienė tikisi, kad sporto aikštynas tarnaus ne tik mokiniams, bet ir visai Vydmantų bendruomenei.
Žibininkai kvepėjo jūros gėrybėmis
Savaitgalį Žibininkuose čia veikiančio pramogų komplekso savininkės Rados Matulevičienės sukviestus svečius jūros gėrybių delikatesais vaišino virėjai iš Norvegijos Frøya salos, kurios gyventojai verčiasi žvejyba, žuvininkyste, žuvies perdirbimu. Saloje veikia vienas didžiausių pasaulyje lašišų apdorojimo fabrikų.
Imbariškių tvartai pripildyti gyvasties
„Mūsų kaimo žmonės savo reikmėms, o ne parduoti dar užsiaugina gyvulių ir paukščių, išskyrus senus ir ligotus, kurie nebeturi nei jėgų, nei sveikatos, - tvirtino Imbarės kaimo ūkininkas Vaidotas Grigaitis. – Pas mus visi dirba, kruta, per darbymetį nėra ką ir į talką priprašyti. Žinot ką, - pamąstęs pridūrė. - Imbarės kaime išvis girtuoklių nėra“.
|
|
