|
(614) 2012-02-10Mokyklų suolai tuštėja ne dėl kiaurų batų
Šiais mokslo metais į Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklas neatėjo 212 mokinių. Tačiau Kretingos vaiko teisių apsaugos specialistai išsiaiškino, kad pagrindinė vaikų dingimo priežastis yra emigracija, o mokyklos piktybiškai nelankė 11 mokinių. Nesimoko, nes tingi Iš 11 šiemet mokyklos nelankančių vaikų mažiausi yra du pirmokai, vyriausias – šešiolikmetis. Anot Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės Aušros Margevičienės, sąmoningai vengė mokytis 9 vaikai: 4 mergaitės ir 5 berniukai nuo 13 iki 15 metų. „Pagrindinė priežastis yra ta, kad šie paaugliai visiškai neturi mokymosi motyvacijos. Bendras jų portretas būtų toks: tai - ne teisėtvarkos pažeidėjai ir ne neformalių grupuočių nariai. Kai jų klausiama, kodėl neina į mokyklą, atsako: „tingiu“ arba „gerai, rytoj ateisiu". Tačiau neateina. Tėvai dažniausiai su tokiais vaikais nesusitvarko, o ir patys nėra motyvuoti - nežino, kaip su tokiu vaiku elgtis ir kur kreiptis. Jiems atrodo, jog valdiškos įstaigos labiausiai atsakingos už jų vaiką, bet - ne jie patys. Ir tai dažniausiai nėra socialinės rizikos ar labai turtingai gyvenančios šeimos“, - tvirtino A.Margevičienė. Antrus metus mokyklos nelanko Kartenos vidurinės mokyklos šeštos klasės mokinys. Mokyklos direktorė Jūratė Račkauskaitė patikino, jog berniukas į mokyklą neina sąmoningai: rytais tingi keltis, dieną prasėdi prie kompiuterio. Jo šeima nėra asociali: vaikas gyvena su motina ir vyresne seserimi, tačiau motina pro pirštus žiūri į tai, kad sūnus nelanko mokyklos. „Pedagogų primygtas paauglys vėl pradeda lankyti pamokas. Ir, kai mokosi, yra gana gabus: po pusmečio jis teturi tik vieną neigiamą pažymį“, - tvirtino J.Račkauskaitė. Pagal Švietimo įstatymą Lietuvoje vaikas privalo mokytis iki 16 metų. Nors visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad į mokyklą neišeina vargingų šeimų vaikai, nes jie neturi batų ar būtiniausių mokymosi reikmenų, tačiau, specialistės teigimu, tokie atvejai per visą Lietuvą tepasitaiko retai. Socialiniai darbuotojai vaikus iš socialinės rizikos šeimų patys apiperka iš tam skirtų tikslinių lėšų.
Ar dažnai sakote žodį myliu?
Abiturientams – apsisprendimo metas
Pagal Lietuvoje galiojančią Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką abiturientai iki kovo 7 dienos turės apsispręsti, kokius brandos egzaminus jie norėtų laikyti. Rajono Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laimutė Dieliautaitė teigė, jog kasmet tobulinama ir koreguojama egzaminų vykdymo tvarka šiemet staigmenų nepateikė.
Interneto svetainė įvertinta I vieta
Pranciškonų gimnazijos bendruomenę pasiekė džiugi žinia – jos internetinė svetainė buvo pripažinta geriausia Lietuvos mokyklų interneto svetainių konkurse, kuriame dalyvavo daugiau kačip 180 šalies ugdymo įstaigų.
A.Mončio darbai bus eksponuojami Vokietijoje
Kovo 1 dieną Vokietijos Riugeno salos sostinės Bergeno miesto muziejuje įvyks mūsų kraštiečio žymaus skulptoriaus Antano Mončio darbų parodos atidarymas.
Dainos ir gyvenimo kelionė - išvien
„Dainuoju nuo šešiolikos metų, kai įsidarbinau „Laisvės“ fabrike ir mane pakvietė į ansamblį. Nuo to laiko daina tapo ištikima palydove viso mano gyvenimo kelionėje“, - sakė neseniai 80-metį atšventęs ilgametis Kretingos mišraus choro „Gintaras“, Palangos jūros šaulių, o dabar – Kretingos katalikų bažnyčios chorų ir tremtinių choro „Atminties versmė“ bei Rūdaičių kaimo kapelos dainininkas Apolinaras Kiršys.
Konkursas augina talento daigus
Vakar Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje paaiškėjo geriausi Kretingos rajono skaitovai. Gvidas Serepinas ir Tomas Abrutis iš Pranciškonų gimnazijos bei Jogintas Simutis iš Jurgio Pabrėžos gimnazijos vyks į zoninį Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso etapą Skuode. Kartu su jais Kretingos rajonui atstovaus geriausiai kompozicijų grupėje pasirodę Jurgio Pabrėžos gimnazijos skaitovai.
Kūrybinis dienoraštis – nematomam skaitytojui
„Iš šalies atrodau stiprus žmogus. Matyt todėl, kad nemėgstu savo problemų užkrauti kitiems, dejuoti. Tai, kas mane slegia, dėl ko skauda, išrašau savo kūryboje – ji yra mano dienoraštis nematomam skaitytojui“,- sakė aštuoniolikmetė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazistė Gabrielė Platakytė.
KRETINGOS RAJONE VYDMANTAI. Kretingiškis A.S. pranešė, kad vasario 7 dieną apie 20.10 val. pastebėjo, jog jo automobiliui SMART, kuris stovėjo prie vieno iš garažų buvusiose mechaninėse dirbtuvėse, išdaužtas dešinės pusės durų stiklas, kurio vertė - 1 tūkst. Lt, iš automobilio salono pavogtas juodos spalvos odinis portfelis su įvairiais dokumentais ir dėklas su skaitmeniniu fotoaparatu „Canon G9“, kurio vertė – 3 tūkst. Lt. Automobilyje signalizacija neįrengta. ŠLAVEITŲ k. Šlaveitų kaimo gyventojas G.R. (gim. 1961 m.) pranešė, kad sausio 31 dienos rytą po išgertuvių su trimis iš matymo pažįstamais asmenimis pastebėjo, jog yra išlaužtos miegamojo kambario durys ir pagrobtas benzininis - grandininis pjūklas STIHL, kurio vertė – 1 tūkst. Lt. Nustatyti įtariamieji Kretingos rajono gyventojai – A.T. (gim. 1987 m.), kuris buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, bei D.G. (gim. 1992 m.), kuris yra suimtas už kitus nusikaltimus.
Parengė Dovilė SIMAITYTĖ
Kretingos sporto mokyklos boksininkai, treniruojami Tomo Balsio, į savo ringą draugiškam turnyrui pasikvietė boksininkus iš Tauragės ir Palangos.
Pelnė du sidabro medalius
Kaune įvykusiame jubiliejiniame – 50-ajame – Lietuvos badmintono čempionate dalyvavo ir trys Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ badmintonininkai – Edgaras Slušnys bei broliai Ernestas ir Giedrius Dimos. Jau įprasta, kad kretingiškiai iš šių svarbių varžybų negrįžta be medalių.
Sklidini tikėjimo ir šviesos
Šį šeštadienį, vasario 11 dieną, Kretingos katalikų parapijoje rengiama Šviesos šventė, į kurią suvažiuos visos Lietuvos „Tikėjimo iš šviesos“ bendruomenės. Ta proga mūsų mieste viešės iškilus svečias ir šio judėjimo dvasinis vadovas - kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Kad valstybinę datą paženklintų degančių širdžių šventė
Šv. Mišios, iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlės prie Nepriklausomybės paminklo, mero kalba ir nedidelis būrys kretingiškių, tarp kurių daugiausiai – tremtinių, šaulių, savanorių. Ar iš tiesų valstybinių švenčių paminėjimai yra visos tautos šventė, proga nuoširdžiai pasidžiaugti mūsų mažos šalies dideliais laimėjimais, siekiant Nepriklausomybės, išsaugojant ir puoselėjant patriotinius jausmus, tautiškumą, etnokultūrą?
|