Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(610) 2012-01-27

Ekonomiški sprendimai suteikia stabilumo

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
Aidas Keblys aiškino, kad ekologiški ir ekonomiški sprendimai padeda išlaikyti gan stabilią šilumos kainą. Tačiau ženkliai ją sumažinti galėtų tik kritusios elektros, kuro kainos.

Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino naują šilumos kainą – 24,64 cento už kilovatvalandę (su PVM). Specialistai sako, kad vieną iš mažesnių šalyje šilumos kainų padeda išlaikyti ekologiški ir ekonomiški sprendimai, o ženklaus kainos sumažėjimo vargu ar galima tikėtis. Ji sumažėtų tik tada, jei valstybėje kristų kuro kaina, elektros mokestis, darbuotojų atlyginimai.

Nors daugelį piktina pastaruoju metu per televiziją brukama informacija apie tai, kad didžiąją dalį šilumos mokesčio sudaro kuro kaina, , iš tiesų ji – nemelaginga.

„Žmonės klausia, ar galima kada nors tikėtis mažesnės šilumos kainos. Tikėtis galima – jei staiga sumažėtų elektros mokestis, verslininkai sumažintų kuro kainas, darbuotojai sutiktų dirbti už mažesnius atlyginimus. Bet ar tai kada nors atsitiks? Vargu.

Pagal šilumos mokesčio dydį tikrai nesame „pirmaujantys“ šalyje – gerokai didesne kaina mus lenkia daugelis miestų“, - sakė bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys.

Valstybinės kainų energetikos kontrolės duomenimis, tarp 41 Lietuvos miesto pagal šilumos kainą Kretinga yra 14 nuo galo – šilumos kaina yra didesnė 27 miestuose. Brangiausiai gruodžio mėnesį mokėjo Prienų gyventojai – 33,86 cento už kilovatvalandę, marijampoliečiai – 33,27 cento, biržiečiai – 32,92 cento. Mažiausiai šilumos kilovatvalandė kainavo Ignalinoje – 20,55 cento, Radviliškyje – 20,69 cento ir Širvintose – 20,74 cento.

„Tenka girdėti priekaištų: renovuojami tinklai, pamažu atsisakoma nuostolingų trasų, automatizuojamos sistemos, kūrenamas pigesniu ekologišku kuru ir šilumos kaina vis tiek nemažėja. Ji nemažėja, bet būtent dėl minėtų veiksnių ją pavyksta išlaikyti vieną iš mažesnių ir ne taip staigiai kylančių“, - teigė A.Keblys.

Jis apgailestavo, kad nors ir pigiausias biokuras brangsta, vos tik pradeda kilti dujų kaina. Šiuo metu ekologiško kuro kubinis metras kainuoja apie 81 litą.


Lina Litvinova:

- Maisto produktus perku tik Kretingoje – pasižiūriu, kur galima apsipirkti pigiau. Didesnių pirkinių važiuoju į Klaipėdą. Pavyzdžiui, batus perku tik Klaipėdoje, nes ten pigiau. Kur palikti pinigus pramogoms, nereikia nė svarstyti – pinigų užtenka tik maistui.

Sigitas Zastartas:

- Esu dar nedirbantis, reikiamus daiktus man nuperka tėvai. Apsiperkame dažniausiai čia, Kretingoje, niekur nevažiuojame. Tėvai yra ūkininkai, šeimai užsiaugina daržovių, mėsos. Kai pradėsiu dirbti, pirktis važiuosiu ten, kur pigiau.

Birutė Žutautienė:

- Esu smulki verslininkė, prekiauju turguose, todėl apsiperku daugelyje vietų. Mano nuomone, Kretingoje yra užtenkamai kokybiškų daiktų, maisto produktų, tad važiuoti kitur nėra būtinybės. Kretingoje galima įsigyti geros kokybės batų, rūbų.

Mindaugas Gedvilas:

- Pramogų važiuoju kitur – Kretinga yra miegantis miestas, labiau orientuotas į senyvo amžiaus žmones. Prekių asortimentas Kretingoje ne ką skiriasi nuo kitų. Čia turiu mėgstamas vietas, kur perku bendro pobūdžio daiktus, kerpuosi ir panašiai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Barsto tik pavojingas vietas

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Aktualijos

Redakcija sulaukė skambučių dėl netinkamai prižiūrimo kelio iš Salantų į Darbėnus. Šiuo keliu į darbą važinėjantys salantiškiai pastebėjo, kad grynu ledu padengtas kelias druska barstomas tik posūkiuose, nors ir lygiame kelyje ne vienas automobilis šią savaitę nuslydo į griovį.


Kaimynystėje esančiame sklype pamatę naujai išlietus pamatus Laisvės ir Kęstučio gatvių gyventojai sunerimo: koks statinys dygsta jų pašonėje ir ar dėl jo ateityje nebus jiems problemų? Tačiau šioje vietoje gėlių parduotuvę statanti Janina Aniulienė skuba nuraminti, kad dėl jos verslo gyventojai nepatogumų nepatirs.


Itin aktyvų rajono gyventojų domėjimąsi Asbestinių stogų dangos keitimo programa Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuro vadovė Gražina Poškienė pavadino tam tikra psichoze, kurią sukelia nežinojimas. O rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas išvis įsitikinęs, jog paraiška yra per daug sudėtinga, kad ją be niekieno pagalbos užpildytų garbingesnio amžiaus žmonės.


Ragins jungtis prie tinklų

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Aktualijos

Vydmantuose oficialiai pabaigti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros bei renovacijos darbai. Speciali komisija patvirtino, kad visi įsipareigojimai – įvykdyti.


Alkoholio naktį neįsigysi

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Aktualijos

Naktimis kavinėse alkoholio išsinešti neįsigysi – tuo įsitikino Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kartu su policijos pareigūnais vėlų trečiadienio vakarą surengę patikrinimą mūsų rajono viešojo maitinimo įstaigose.


Mokyklų tinklo pertvarkos nesustabdė

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar, po pusdienį užsitęsusių diskusijų, Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma patvirtino Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2012-2015 metų pertvarkos programą. Nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos Kalniškių mokykloje paliko tik pradinio ugdymo skyrių, o pagrindinio ugdymo - V-VIII klases -uždarė ir šių klasių mokinius nukreipė į Kartenos vidurinę mokyklą. Tarybos sprendimu pradinių klasių neliks mokykloje-darželyje „Pasaka“, jos palaipsniui – nuo ateinančio rugsėjo „Pasakoje“ nebeformuojant pirmos klasės, bus perkeltos į Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą. Pradinukų vietoje „Pasakoje“ kursis darželinukai.


Klaipėdoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje minint 115-ąsias Ievos Simonaitytės gimimo metines mūsų kraštietei poetei Elenai Karnauskaitei įteikta I.Simonaitytės literatūrinė premija.


Žmogus, kalbantis su savimi ir tai filmuojantis, prieš porą dešimtmečių būtų išvadintas bepročiu. Laikai keičiasi ir šis užsiėmimas vis populiarėja. Dabar tai vadinama vloginimu.


Vilija Balzerytė, 7 metų:

- Nesistengiu išsiskirti iš minios, nes nenoriu būti balta varna. Tačiau mėgstu dėvėti įvairius drabužius – šviesios, tamsios, o kartais ir ryškios spalvos. Man patinka mėlyna. Mėgstu verti karoliukus ir tuo esu originali

Justas Šlimas, 12 metų:

- Ne, nenoriu išsiskirti iš minios. Tiesiog nejauku, kai einant gatve visi žiūri, o kartais ir juokiasi. Manau, kad visi žmonės turi būti panašūs ir nebūtina išsiskirti. Tačiau kai žmogus gražiai ar ryškiai apsirengęs - gražu pažiūrėti. Aš pats mėgstu ryškias spalvas, bet nesivaikau madų, nes rengiuosi tik taip, kaip man patinka ir yra patogu.

Gintarė Ruzgailaitė, 13 metų:

- Ne, man nepatinka išsiskirti iš minios, noriu atrodyti kaip visi, mėgstu ir šviesias, ir ryškias spalvas. Perku tokius rūbus, kurie man patinka, gražiai juos susiderinu. Tačiau nemanau, kad išsiskiriu iš kitų. Į mokyklą neinu apsirengusi kaip noriu, nes turime vilkėti uniformas.

Augustina Jonušaitė, 17 metų:

- Iš minios išsiskirti nesistengiu, tačiau tai gaunasi savaime. Mano mama yra dizainerė ir kartais tenka pasipuošti. Mėgstu spalvotus, įdomius, originalius drabužius.

Artūras Butkus, 11 metų:

- Mėgstu rengtis taip, kad išsiskirčiau iš minios. Taip pat patinka pasižiūrėti ir į kitus žmones, kurie išsiskiria iš visų. Mėgstu dėvėti ir šviesius, ir tamsius drabužius.

Girmantė Markevičiūtė, 13 metų:

- Nesistengiu - rengiuosi taip, kaip man gražu ir madinga. Gražu pažiūrėti, kai kiti eina ryškiai apsirengę, išsiskiria savo stiliumi. Būtų smagu turėti savo stilių, išsiskiriantį iš visų kitų, ir būti originalia. Dažniausiai rengiuosi pagal savo nuotaiką.

Aivaras Gedminas, 25 metų:

- Nemėgstu išsiskirti iš kitų, tiesiog nenoriu būti kažkoks pajuokos objektas. Jei kitiems patinka išsiskirti iš minios, yra patogu ir moka gražiai apsirengti - puiku. Pats neturiu savo stiliaus, perku tai, kas man patogu, gražu ir tinka.

Kalbino Rolanda VAREIKAITĖ ir Sandra URBONAITĖ, fotografavo Laurynas ŠIMKUS

"Pajūrio naujienų" akademijos nariai


Prabėgo pusė mokslo metų. Palipome vienu laipteliu aukštyn, apsipratome su nauju, didesniu numeriu, prikabintu prie priesagos –okas, su didesne atsakomybe, sunkesniais namų darbais. Taip pat kojas apšilo ir mokyklos naujokai, daugeliui tapę bičiuliais, ir „nauju“ vadinamas mokinių parlamentas.


Drąsa, ištvermė, žmogiškumas. Kam reikalingos šios savybės? Ogi gaisrininkams. Norintys jais tapti, sukluskite, jums teks ne tik pilti vandenį ant degančių namų stogų, jūs privalėsite gelbėti visokiausius nelaimėlius, išmokti kalnus teorinės medžiagos bei sugalvoti, kaip turiningai praleisti laiką, kai aplinkui ramu. Plačiau papasakoti apie gaisrininkų gyvenimą sutiko Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas Arvydas Beržonskis.


Gyvenimas yra švelnus prisiglaudimas, nepaprastas savo paprastumu, bet šį nepaprastumą gali jausti, regėti, lytėti tik pats.


Jau praėjusi Sausio 13-oji ir artėjanti Vasario 16-oji skatina susimąstyti, kokia šių švenčių prasmė, ką mums reiškia patriotiškumas.


Gyvename XXI amžiuje, todėl nieko jau nestebina, jog dažniausiai paaugliai laisvalaikį leidžia prie kompiuterio, o ne lauke su draugais.


Kai pasaulį užvaldžiusi skaitmeninė technika, 17-metė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Sandra Leliugaitė į rankas ima jau beveik antikvariatu tapusius juostinius fotoaparatus. Ir visai nesijaudina, ką pagalvos kiti: tegul vadina mergina, atsilikusia nuo technikos naujovių, – už kitų nuomonę jai daug svarbiau menas, kurį gali sukurti dirbdama tik šiais nešiuolaikiniais fotoaparatais.


Taranavo gatvės šviestuvą

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Antradienį 43-ąjį gimtadienį pasitikusi kurmaitiškė A.J. pasidovanojo skaudžią „dovaną“ – dėl slidžios kelio dangos ir pasirinkto nesaugaus greičio jos vairuojamas automobilis „Audi 100 Avant“ rėžėsi į metalinį gatvės šviestuvą. Nuo smūgio šis sulinko nepataisomai.


Senjorai perėjų „nepastebi“

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Net iš tolo matydami patruliuojančius uniformuotus policijos pareigūnus, garbingo amžiaus pėstieji „pjauna“ per važiuojamąją kelio dalį, nors pėsčiųjų perėja – vos už kelių metrų.


Šį sezoną Kretingos ledo ritulio komanda „Grifai“ stengiasi išnaudoti visas galimybes kuo daugiau pabūti ant ledo. Tikėdamiesi sužaisti ne mažiau kaip 40 sezono varžybų, kretingiškiai startavo Nacionalinės ledo ritulio lygos I diviziono Vakarų konferencijoje, Žemaitijos taurės varžybose bei Liepojos miesto veteranų atvirame ledo ritulio čempionate.


Zoninėse Lietuvos mokinių olimpinio festivalio kaimo mokyklų mažojo futbolo „5x5“ varžybose Kartenos vidurinės mokyklos komandas lydėjo sėkmė: mergaičių komanda užėmė III v., berniukų – II v.


Sunkmetis sumažino užsieniečių srautą į Kretingos rajoną – tai pastebi Kretingos rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio darbuotojai, priimantys užsieniečių prašymus išduoti leidimą laikinai ar nuolat gyventi mūsų šalyje.


Sprendimą turės priimti politikai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Problema

Per 50 Kretingsodžio kaimo gyventojų, gyvenančių Mokyklos gatvėje, kreipėsi į rajono Savivaldybės tarybą dėl lėšų skyrimo šiai gatvei išasfaltuoti. Savo prašymą kretingsodiškiai adresavo ir Lietuvos kelių direkcijai bei Kretingos seniūnui.


Dakaras: menas pažinti svetimą žemę

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Mūsų žmonės

„Motociklų sporte už fizines galimybes yra svarbiau matymas ir mąstymas – būtent tai lemia sportininko sėkmę. Kad pasiektum finišą, reikia turėti įžvalgos ir pažinti žemę, nors ji tau ir svetima, matoma pirmą kartą. Bet kokioje situacijoje privalai išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir negali pasiduoti emocijoms“,- sakė 44 metų karteniškis Gintautas Igaris, kuris buvo vienintelis motociklininkas iš Lietuvos, šiemet pasiryžęs ir sėkmingai įveikęs beveik 9 tūkst. km ilgio Dakaro ralį.


„Lito tėvą“ gali savintis ir Kretinga

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Esu labai atkakli ir landi, visais įmanomais būdais stengdamasi įamžinti savo dėdės Lietuvos šviesuolio Vlado Jurgučio atminimą. Kretingiškiai irgi pagrįstai galėtų didžiuotis šiuo žmogumi, nes dalis jo gyvenimo prabėgo Joskaudų kaime“, - akcentavo 90 metų perkopusi palangiškė Elena Jurgutytė–Venckuvienė.


Verslininko vizija - atkurti dvaro dvasią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

„Mano vaizduotė šuoliais lenkia realybę: šioje dvaro vietoje - tarp kalvės, kluono, arklidžių - matau daug gyvasties, triukšmo, judėjimo. Grafų Tiškevičių laikais kluonas buvo tarsi viso dvaro maitintojas: čia klegėjo žmonės, prunkštė arkliai, bliovė galvijai. Turiu tokią viziją - atgaivinti dvaro dvasią, kokia buvo prieš 200 metų“, - kalbėjo naujasis dvaro kluono savininkas 44-erių Aurelijus Jurgutis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas