|
|
|
Mūsų žmonėsNekaltų žmonių krauju alsuojanti 1941-ųjų vasara atgyja prisiminimuose
Kretingiškė pedagogė 75-erių Genovaitė Šveikauskaitė nei sau, nei sūnui Dariui neleidžia užmiršti tragiškos savo šeimos istorijos: skausminga ir nekaltų žmonių krauju alsuojanti 1941-ųjų vasara atgyja prisiminimuose, vartant šeimos relikvijomis tapusias nuotraukas, dokumentus bei kasmet po kelis kartus apsilankius prie paminklo fašizmo aukoms atminti Kvecių miškelyje.
Tylusis archeologijos darbininkas, atvėręs istorijos gelmes
„Tėvas išeidavo rytą į kiemą, kad pasižiūrėtų, koks oras. Jei jis prastas – diena prarasta, nes negalės važiuoti į ekspediciją. Jis buvo savo darbo fanatikas“,- prisiminimais apie savo tėvą, Kretingos rajono Garbės pilietį Igną Jablonskį, pasidalijo dukra Žibutė Vaivadienė. Kolegos, bičiuliai, bendraminčiai I.Jablonskį atsimena kaip savo darbui atsidavusį tylųjį darbininką, sukaupta kraštotyrine medžiaga praturtinusį muziejų fondus. Šiemet I.Jablonskiui būtų sukakę 100 metų.
Auksinių krepšininkų treneris Darbėnuose jaučiasi savas
„Geriausias tarp geriausiųjų – per skambiai pasakyta. Krepšinis yra tik žaidimas. Džiaugiuosi, kad jis Lietuvoje yra populiarus ir kad man šioje srityje sekasi“,- visuomenės ir šalies vadovų sveikinimai bei dėmesys, kai jaunimo krepšinio rinktinė tapo pasaulio čempionė, neišlepino 34 metų komandos trenerio Kazio Maksvyčio. Nors įspūdingas laimėjimas K.Maksvyčiui atvėrė kelią į krepšinio elitą, tačiau jis išliko kuklus ir visiems draugiškas – toks, kokį jį visuomet pažinojo gimtųjų Darbėnų žmonės.
Darbėnai sutiko savo čempioną
Po pergalės pasaulio čempionate Lietuvos U-19 krepšinio rinktinės treneris Kazys Maksvytis grįžo į savo gimtuosius Darbėnus. Darbėniškiai savo didvyrį sutiko taip, kad čempionato įtampą atlaikęs treneris neteko žado – jo vardą skanduojančiai miniai K.Maksvytis iš pradžių galėjo tik šypsotis.
Mados vėjai batsiuvio nežavi
Kretingos centre, Vytauto gatvėje, mažoje, bet jaukioje patalpoje įsikūręs batsiuvys Stasys Pamedytis, įėjus žmogui, pirmiausia atkreipia dėmesį į jo batus, iš kurių patyręs meistras nuspėja ne tik kliento būdą, bet ir profesiją.
Nesikeičiantis Salantų veidas
Kiekvienas miestas turi savo veidą – linksmą, šiek tiek nuliūdusį, pavargusį arba žaismingą, o gal nuolat besikeičiantį. Salantų gi veido nesumaišysi su jokiu kitu: nepavadinsi jo jaunu, tačiau žodis senas nelimpa. Jame per gyvą salantiškių gyvenimą lyg ir šmėsteli linksmumas, tačiau nuslenka ir melancholija. Tačiau viena šio miesto veide nesikeičia: jame jau daugelį metų įspaustas inteligentiškumo ir žemaitiško užsispyrimo ženklas.
Gyvenimo džiaugsmą teikia dainos ir darželio gėlės
Kūlupėniškė 86-erių Monika Karnauskienė sakė, kad jos gyvenimas apsipila spalvomis dviem atvejais: sulaukus vasaros, kada atgyja jos puoselėjamas gėlių darželis, ir išgirdus skambant smagią dainą.
Baikeriai - į paramos žygį
Įvairių Lietuvos miestų baikeriai vienijasi labdaringam žygiui per Lietuvą: liepos 9-10 dienomis jie ketina įveikti daugiau negu 1 tūkst. kilometrų atstumą, kad įvairių miestų ir miestelių gyventojams neštų žinią apie Klaipėdoje atsirasiantį šv. Pranciškaus onkologijos centrą ir pakviestų prie jo statybos prisidėti aukomis.
Kai bitės tampa sielos draugėmis
Vydmantiškė bitininkė Violeta Šedienė, vienintelė Klaipėdos apskrityje ekologinio bičių ūkio puoselėtoja ir sertifikuota išskirtinės kokybės produkcijos gamintoja, teigė, jog šiųmetinio medaus derlius nėra gausus dėl permainingų orų. Bitininkai baigia kopinėti pavasarinį pienių bei vaismedžių medų ir džiaugiasi jau pasirodžiusiu lipčiumi - medumi, suneštu nuo varvančių beržų, klevų ar drebulių lapų.
Kurmaitiškė sulaukė geradarių paramos
Kurmaičiuose gyvenanti 31-erių Reda Pilibaitienė – našlė, viena auginanti 5 vaikus, iš kurių pati mažiausioji, dar nė trejų neturinti Kamilė, serga įgimta komplikuota širdies yda. R.Pilibaitienės šeimai padeda Vaiko širdies asociacija bei pavieniai geradariai: neseniai visuomeninė organizacija „Rūpi“ pagerino jų buitį – padirbino ir pakeitė senus medinius laiptus.
|
|
