|
|
|
Vakarų Lietuva„Medžio“ baldams kainą diktuoja klientai
Bendrovė „Medis“ baldus Kretingoje gaminti pradėjo 1986 metais. Tuomet, kaip ir daugelis į šį verslą nėrusių smulkių gamintojų, tenkinosi pavieniais užsakymais. Šiandieną „Medžio“ baldus perka ne tik lietuviai, bet ir preciziški vokiečiai, išskirtiniu skoniu pasižymintys prancūzai, skandinavai. Pastaraisiais metais įmonė yra orientuota į nestandartinių vienetinių baldų, jų komplektų visam butui, namui projektavimą ir gamybą. Lietuviui sunkiau įtikti „Mes gaminame tą, ko masinėje gamyboje konvejeriu nepagamina, tą, kam reikia daug rankų darbo, auksinių meistrų rankų“, – apie bendrovės „Medis“ išskirtinumą sakė jos savininkas ir direktorius Petras Kurmis. Vienetinius baldus projektuoja 4 įmonės dizaineriai, vadovaujami projektų vadovo Kęsto Ramolio. Tačiau užsakovas gali turėti ir kitą, iš šalies pasirinktą dizainerį. „Medžio“ pardavimų direktorius Vidmantas Sutkus teigė, kad užsieniečiai užsakovai įmonės dizaineriams nėra tiek reiklūs, įnoringi kaip lietuviai. „Patenkinti vietinių klientų norus yra sunkiau“, – tarstelėjo jis. Apie 80 proc. „Medžio“ pagaminamų baldų iškeliauja į Norvegiją, Švediją, Rusiją, Latviją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją. Vien iš Prancūzijos kiekvieną mėnesį būna maždaug po du užsakymus. „Norime Prancūzijoje pardavimus plėsti, nes Prancūzijos didelė rinka“, – planais dalijosi P. Kurmis. V. Sutkaus teigimu, baldus gaminant užsienio rinkoms, svarbu žinoti tų rinkų specifiką. Štai skandinavai mėgsta minimalizmą, kuris, anot V. Sutkaus, ima dominuoti ir kituose kraštuose. „Minimalizmas, modernūs medžio, stiklo, metalo, kitų natūralių medžiagų junginiai šiandieną yra „ant bangos“, – sakė jis. Prieš 4 metus „Medžio“ meistrai pradėjo gaminti ir minkštus baldus pagal individualius užsakymus. „Medžio“ meistrai didžiąją dalį pagamintų baldų klientui nuveža ir sumontuoja patys, užsienyje irgi. „Nėra paprasta – tenka susipažinti su kiekvienos šalies reikalavimais darbo saugai, gauti leidimus dirbti, tačiau, kai gabename, montuojame patys, iki minimumo sumažėja įvairiausių galimų nesusipratimų“, – aiškino P. Kurmis.
Klaipėdos universitetinės ligoninėje – palankiausios sąlygos gimdyvei ir naujagimiui
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau 11 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kuriame naujagimius priima akušerės, nedalyvaujant gydytojui – moterys vis drąsiau atsiliepia į kvietimą pasitikėti savo prigimtinėmis galiomis. Tačiau jei kyla bent mažiausia abejonė dėl gimdyvės ar vaisiaus, naujagimio būklės – gydytojai pasitelkia pažangią diagnostikos ir gydymo aparatūrą. Kaip naujagimiui palankios ligoninės principai derinami su medicinos technologijomis, informaciją suteikė Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas bei Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet pasaulį išvysta apie 3 tūkst. 200–3 tūkst. 500 naujagimių, tačiau ligoninė būtų pajėgi priimti ir dar 500–600 gimdymų. Du trečdaliai gimdyvių yra klaipėdietės, tačiau čia gimdyti atvyksta ir moterų iš Palangos, Kretingos, Plungės, Šilutės, netgi – Kaliningrado. Mažiau negu prieš 2 metus užbaigus Akušerijos-ginekologijos departamento remontą, kuris buvo finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, aplinka pasikeitė neatpažįstamai – visur šviesu, jauku šilta, palatos aprūpintos naujausia įranga ir priemonėmis, palengvinančiomis personalo darbą. Pavyzdžiui, gimdyklose, kurių ligoninėje yra devynios, lovos turi keičiamas padėtis, taip padedant nėščiajai rasti patogiausią pozą sąrėmių metu, o vėliau ta pati lova performuojama į gimdymo stalą. Kiekvienai pacientei yra užtikrinamas privatumas – visos 40 palatų Pogimdyminiame skyriuje yra vienvietės ir jaukiai įrengtos. Sudaryta galimybė ir kartu su motina bei kūdikiu pernakt likti tėvui ar kitam artimam žmogui – ligoninėje yra 10 šeiminių palatų, iš kurių septyniose yra įrengtas ne tik tualetas, bet ir dušas.
„Terekas“ – geriausių šalies eksportuotojų dešimtuke
Rankomis sukerta ir parodose
„Tereko“ specialistų komanda neseniai grįžo iš gegužę Floridoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, įvykusios parodos „NPE 2018“. Ši tarptautinė paroda vyksta kartą per 3 metus. „Parodoje „Tereko“ atstovai pasirašė sutartį su kompanija „Packaging International“ iš Kanados, perkančia „Tereko“ pagamintą mašiną „FlexBlow2“. Kanadiečiai „Tereką“ surado, ieškodami partnerio sudėtingo dizaino buteliui sukurti ir jo prototipams gaminti. Kompanija „Packaging International“ yra sukūrusi ir užpatentavusi specialų polimerą, iš kurio pagaminti PET buteliai yra atsparūs aukštos temperatūros produktams, apsaugo juos nuo kenksmingo deguonies poveikio. Kompanija su „Tereko“ mašina „FlexBlow2“ gamins karščiui atsparius plastikinius butelius klevų sirupui. Pirmąją užduotį iš „Packaging Internaional“ kompanijos „Terekas“ gavo dar prieš parodą. Reikėjo iš užsakovo užpatentuotos žaliavos pagaminti PET butelio prototipą. „Tereko“ inžinieriai pagamino ir formą buteliui, ir patį butelį. „Mes sėkmingai įvykdėme jų pirmojo etapo užduotis. Parodoje apžiūrėję ir „Tereko“ įrangą palyginę su kitų gamintojų, pasirašė sutartį su mumis. O mums dar negrįžus pervedė avansą už pirkinį“, – žengimu į Kanados rinką patenkintas generalinis „Tereko“ direktorius Juozas Maksvytis.
Direktoriaus teigimu, šiemet į JAV ir Kanadą „Terekas“ turėtų parduoti bent 4 Kretingoje pagamintas PET taros formavimo mašinas. Mašinos kaina priklauso nuo jos atliekamų funkcijų ir svyruoja nuo 250–400 tūkst. eurų, o galutinai išpildyto projekto kaina gali siekti ir 2 mln. eurų. „Jeigu savo gaminį leistume pardavinėti kitiems su jų prekės ženklu, mūsų pardavimai augtų dar sparčiau, tačiau mes laikomės politikos, kad, teisingai sudėliojus procesus, produkto pridėtinės vertės didžioji dalis turi likti gamintojui, o ne perpardavinėtojui“, – paatviravo J. Maksvytis apie „Tereko“ pardavimų politiką.
Įrangą perka baltarusiai
„Tereko“ PET taros formavimo įrengimų pardavimo, jų aptarnavimo geografija šiandieną apima 27 pasaulio valstybes. Savo produkciją su servisu ir be jo „Terekas“ sėkmingai Europoje parduoda į Ispaniją, Daniją, Vokietiją, Slovėniją, Serbiją, Skandinavijos šalis. „Tereko“ pagamintą įrangą yra įsigiję ir Baltarusijos valstybiniai pieno kombinatai Minske, Borisove. „Baltarusijos valdžia yra nurodžiusi pirkti modernią europietišką įrangą. Ukrainiečiai siūlo pigesnę, bet juos net meta iš konkurso“, – pardavimų į Baltarusiją detalėmis dalijosi J. Maksvytis.
Birželio 2–3 dienomis Kretingoje įvyks toks motobolo turnyras, kokio Lietuvoje nebuvo jau dvidešimt metų – publikai savo meistriškumą demonstruos ne tik Kretingos motobolo klubas ir Skuodo „Bartuva“, bet ir vienas pajėgiausių Vokietijos klubų „Tornado“ bei komanda „Metallurg“, kuri yra daugkartinė Rusijos čempionė, o jos žaidėjai sudaro Rusijos rinktinės branduolį.
Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis neslėpė – prisikviesti elitines motobolo komandas į Kretingą nebuvo paprasta, nes jų varžybų grafikai yra įtempti, jos yra laukiami svečiai ir kitose šalyse.
Birželio 2 dieną 16 val. Kretingos motodrome įvyks „Metallurg“ ir „Tornado“ draugiškas susitikimas, 17.30 val. – aikštėje jėgas pasimatuos Kretingos motobolo klubas ir „Metallurg“.
Ne mažiau intrigos publikos laukia ir birželio 3 dieną – 15 val. prasidės „Agrorodeo“ turnyras, kuriame be aikštės šeimininkų, „Metallurg“ bei „Tornado“ dalyvaus ir Skuodo „Bartuva“. Burtų keliu komandos bus suskirstytos į du pogrupius, kurių laimėtojos susirems finale, o pralaimėtojos kovos dėl III vietos.
„Komandoje „Metallurg“ žaidžia profesionalūs sportininkai, ne kartą pelnę šalies čempionų titulus, daugiausiai jų sudaro ir Rusijos rinktinę – ši ne kartą pelnė I vietą Europos motobolo čempionate, šį titulą iškovojo ir pernai. Taigi pralaimėti prieš „Metallurg“, kuri yra stipriausia komanda Europoje, tikrai nebūtų gėda. Vien žaidimas su tokio aukšto lygio komanda duoda neįkainojamos patirties“, – apie 1972 metais įkurtą „Metallurg“ iš Vidnojė miesto, kuris yra prie Maskvos, pasakojo E. Steckis.
Uostamiestyje iškilmingo renginio metu, skirto šv. Florijono dienai paminėti, buvo pagerbti ne tik labiausiai nusipelnę Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai, bet ir dvi kretingiškės – Adelė Šlimienė bei jos dukra Raimonda Beniušienė. Šios moterys nedvejodamos šių metų sausį šoko gelbėti mergaitės, kuri įlūžus ledui, atsidūrė šaltame vandenyje.
A. Šlimienei ir R. Beniušienei buvo įteiktos Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos padėkos už ryžtą ir drąsą išgelbėti pirmokę mergaitę, murktelėjusią į ledinį vandenį.
„Kvietimas į renginį, skirtą ugniagesių profesinei šventei, mums buvo labai netikėtas“, – prisipažino A. Šlimienė ir R. Beniušienė, kurias toks dėmesys labai nudžiugino.
Gelbėjo kaip savo vaiką
A. Šlimienė ir R. Beniušienė iki šiol jaudinasi kalbėdamos apie tą dieną, kuomet šoko gelbėti pirmokės mergaitės – ši vandens telkinyje, į kurį subėga paviršiniai vandenys, čiuožinėjo kartu su kitais vaikais, kai staiga įlūžus ledui, pradėjo skęsti.
„Vos perspėjome vaikus, kad eitų nuo ledo, nes jis gali įlūžti – staiga mergaitė ir murktelėjo gilyn, žiūrime, kad tik kuprinė virš vandens matosi. Šokome ją traukti nieko negalvodamos, gelbėjome kaip savo vaiką“, – pasakojo A. Šlimienė.
R. Beniušienė nusivyniojo ilgą šaliką ir metė jį mergaitei – ši į jį įsikibo, o moterys sukibusios už kito galo tempė vaiką į paviršių. A. Šlimienė sakė pradėjusi trūkti jėgų, kai ją pakeisti šoko pro šalį ėjęs ir gelbėjimo operaciją pastebėjęs kretingiškis Petras Šalnis. „Taip kaip ropę rautume, ją ir ištraukė“, – prisiminė A. Šlimienė, kuri su dukra R. Beniušienė tik vėliau susimąstė, kad įlūžti galėjo ir pačios – juk visiems subėgus ant ledo, šis smarkiai įlinko.
„Iki šiol prisibijau lipti ant ledo“, – prisipažino R. Beniušienė, kurią šis įvykis labai sukrėtė.
Kaip jų pasisėti
Vertingų valgomųjų grybų galima patiems pasisėti sodybose bei nuosavuose kiemuose, kuriuose auga miško medžiai. Pasak N. Maršalkienės, pasitaiko, kad atsitiktinai po jais išmetęs grybų liekanas, po kurio laiko žmogus apsidairęs nustemba: iš kur čia atsirado grybų?! Tačiau kartą tai patyrę sodybų šeimininkai senus, sukirmijusius grybus, jų liekanas išmeta arba po medžiais užkasa sąmoningai.
Yra ir kitas būdas patiems pasisėti grybų – į indą įpilti, geriausia, lietaus vandens, sudėti smulkiai supjaustytus grybus, išmaišyti ir palaistyti medį šiek tiek atokiau nuo kamieno. Kai kurie sodybų šeimininkai į sporų tirpalą dar įsigudrino įberti cukraus arba įdėti mielių. Prieš laistant medžius, šiek tiek palaiko.
Pasak N. Maršalkienės, paruošta grybiena jau prekiaujama ir internetinėse parduotuvėse.
Grybus patariama sėti po sodyboje augančiais tokios pat rūšies medžiais, po kuriais jie ir buvo rasti. Kepurėtojo derliaus paprastai sulaukiama antraisiais ar trečiaisiais metais.
Pagal savo mitybą nei augalais, nei gyvūnais vadinami grybai skirstomi į tris grupes: parazitinius, mintančius gyvais kitų organizmų audiniais, saprofitinius, skaidančius nebegyvas organines medžiagas – šiaudus ar lapus, bei mikorizinius, sudarančius abipusiai naudingą simbiozę su augalais.
Lietuva gali laimėti nusistačiusi aiškius tikslus – tapti Šiaurės šalių Europos technologijų centru. Ūkio ir Finansų ministerijos demonstruoja progresyvumą inovatyvių technologijų srityje. Į Vilnių ar Kauną tuntais atvyksta užsienio kompanijos. Pats prie to prisidedu. Kviečiu juos į neseniai mano įkurtą Blockchain Centre Vilnius. Supažindinu su Lietuvos talentais didžiausiame regione modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
Laikas privilioti investuotojus į regionus. Lietuva gali klestėti ne tik didmiesčiuose. ELP grupėje Europos Parlamente be užuolankų kalbamės – be stiprių regionų nebus stiprios Europos. Kaip tai padaryti? Kas Varėnoje ar Radviliškyje gali suvilioti užsienio ar savus investuotojus? Kaip pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą? Visiems aišku – didesnė pridėtinė vertė, aukštesni atlyginimai, daugiau sumokėtų mokesčių, daugiau erdvės didinti pensijas ar švietimo biudžetus.
Šienaukime Sosnovskio barščius, net kai jie už mūsų kiemo
Kone kas antra šeima regionuose sakosi turinti emigravusių giminaičių. Išvykstantieji beda pirštu ne vien į ekonomines bėdas. Socialiniai skauduliai gramzdina. Kai Vilnius matuojasi raumenis laimingiausių ar jauniausių gyventojų Europoje reitinguose, šalies regionuose išklausau kitas problemas. Pagarbos ir oraus gyvenimo stokos jausmas, patyčios, visais galais dangstoma korupcija, švogeriai viešajame sektoriuje.
Sostinėje vaduojamės nuo įtarimų korupcija galingoms vietos korporacijoms. Gėdinga regionų piktžaizdė – smulkioji korupcija. Veši kaip Sosnovskio barštis. Matome ant kiekvieno posūkio, bet nepjauname. Tačiau kito kelio nėra – nebus pokyčių, kol patys jų neinicijuosime. Toleruodami ir suksimės uždarame rate, kuriame taip ir neatrasime nei naujų verslų, nei investicijų. Pagalvokime, ar nežinome seniūnijose korupcijos atvejų. O žemės korupcijos atvejų? Štai žmogelis, kurio tėvų žemę valdininkai perdavė kitiems, nes anas ne tą kodą dokumentuose įrašė. Užuot padėję pataisyti popierėlį, perspėtų žmogų, iš karto surado kupčių. Tikriausiai ne už ačiū.
Pajūrio regionas prisimins, kai suolelis kainavo kelis tūkstančius eurų. Uteniškiai tikriausiai niekada nepamirš šiukšlių dėžių už 600 eurų.
Verkiame, kad išvyko talentingas jaunimas. Bet ir jie ne akli. Mažose bendruomenėse visi vieni kitus pažįsta ir žino, ar sąlygos konkurencingai dirbti viešajame sektoriuje, pritraukti valstybinį finansavimą, laimėti pirkimus, ir apskritai pasiekti teisybę yra neretai skirtos tik saviems ar ir visiems. Skaidrumas, teisingumas – universali priemonė ir savo žmones įtikinti pasilikti, ir investicijas pritraukti.
„Vienam toji našta – sunki, kitam – maloni. Aš myliu gamtą, o dirbti visiems reikia “, – paklaustas, kam jam, pagal specialybę elektromechanikui, prireikė įsigyti miško ir ten įkurti nuosavą poilsio parką, atsakė palangiškis verslininkas Petras Balsevičius.
Įkvėpė svetimi pavyzdžiai
Pakeliui iš Kretingos į Palangą, dešinėje Šiaulių plento pusėje esančio miško beveik 5 hektarus pagal skelbimą jis nusipirko iš privataus asmens, ir, kaip teigė, tuomet dar litais sumokėjo kosminius pinigus. Bet šiandien, žvelgiant į medyje įkeltą paslaptingą namelį, į kurį įsiropštus iš aukščiau galima stebėti panoramą, į jaukias pavėsines, laužavietes, kur bet kuris atklydėlis saugiai gali išsikepti šašlykų, į akį traukiančias skulptūras, atrakcionus vaikams, vandens sklidinus tvenkinius, tiltelius, vingiuojančius maždaug 700 m ilgio pasivaikščiojimo takus, anot pašnekovo, tų pinigų ir nebegaila.
Poilsiavietės viziją, galima sakyti, nusipiešė jis pats, o pagrindinius darbus atliko rangovai. Kuriant poilsiavietę 59-erių vyrą labiausiai žavėjo galimybė fantazuoti ir visiška darbų laisvė. Anot jo, statybose paprastai būna matuojama milimetro tikslumu, o miške nesvarbu, į dešinę ar į kairę takas suks – kad tik žmogui praeiti būtų patogiau. Tad pats verslininkas sprendė, kurį medį geriau apeiti, o kurį pašalinti.
Kurti poilsio parką įkvėpė matyti pavyzdžiai, mat jo vadovaujama „Medžio drožinių dirbtuvė“ buvo pasamdyta panašių projektų kitoje kelio pusėje esančiame miške bei Švenčionėliuose rangove. Užsakovų Petras ėmė klausinėti, domėtis, kokius dokumentus reikėjo parengti miškotvarkos projektui, kokios galimybės būtų ir jam pasinaudoti europinėmis paramomis.
Praėjusį rugsėjį į pirmąsias treniruotes sukvietęs Kretingos ir Palangos krašto vaikus, jaunuolius, įkūręs dziudo klubą „Ardonas“, E. Cchovrebovas jau gali pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais – per Palangos dienoms, ne per seniausiai nuaidėjusioms šiame pajūrio kurorte, skirtose dziudo varžybose jo išugdyti jaunieji dziudo imtininkai jau pelnė 11 įvairių spalvų medalių. Be to, ir E. Cchovrebovui šios varžybos buvo pirmosios, paties suorganizuotos.
Dziudo varžybose iš viso dalyvavo 165 sportininkai: be Kretingos ir Palangos imtynininkų, ant tatamio kovojo Latvijos, Šilutės, Elektrėnų, Skuodo, Klaipėdos, Plungės, Jurbarko, Alytaus, Panevėžio, Gargždų, Vilniaus, Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno atstovai. Juos pasveikino Palangos sporto centro direktorius Arūnas Macius, bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė, įsteigusi prizus didžiausią pažangą padariusiam jaunajam sportininkui bei treneriui. Per varžybų atidarymą šoko bei grojo Girkalių vaikų folkloro ansamblis „Cyrulioks“, vadovaujamas Svajūnės Anužienės. O kiekvienos komandos treneriui buvo įteikta po naminės duonos su kanapėmis kepalėlį, kuriuos iškepė įmonė „Kartenos naminė duona“.
Į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų kaltinamųjų suolą sėdo tėvas ir sūnus – jie šitaip audringai iš savo namų išvijo neprašytus svečius, prisiminusius seną ir, nežinia, ar tikrai būtą skolą, jog patys dabar yra teisiami už viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėję vaikinai pasakojo, kad kaltinamieji per muštynes buvo apsiginklavę net geležiniais strypais, įtūžį išliejo ir ant automobilio, kuris liko apdaužytas akmeniu ir išmuštais stiklais.
|
|
