|
|
|
SmiltysMončio muziejuje sezoniškumo nėra
„Antano Mončio muziejaus vasara“, – tokia turėjo būti pokalbio tema. Bet įstaigos direktorė Loreta Turauskaitė ją pakoregavo: sezoniškumo pas juos nebėra.
– Anksčiau rudenį, žiemą Palanga būdavo tuščia kaip išmirusi, o dabar – toli gražu, ypač savaitgaliais. Yra žmonių, kurie vasarą specialiai čia nevažiuoja, nes jiems nereikia triukšmo, susibūrimų. O jei atvažiuoja, tai iš anksto žino, kur bus, ką veiks, kur eis, – kad tik ne į J. Basanavičiaus gatvę. Taigi mes vasarą dirbam taip pat, kaip rudenį, kaip žiemą, – sakė ji. – Šį sekmadienį ruošiatės atidaryti Vitalio Čepkausko personalinę tapybos darbų parodą „Tacita“, rugpjūčio 20 dieną žurnalistas Rytis Zemkauskas kalbins atlikėją Jurgą Šeduikytę. Beje, projektas „Pavakariai pas Mončį“, kur ekspozicijų salėje pokalbiams susitinka menininkai ir kūrėjai, yra naujas dalykas muziejuje. Kieno tai idėja? Kaip jums pavyksta atrasti įdomių pašnekovų? – Šis renginys yra mūsų muziejaus idėja. Rytis Zemkauskas – žinomas žurnalistas, vienas aktyviausių muziejaus lankytojų daug metų. Sugalvoti, ką jis turėtų kalbinti, – paprasta, bet ne kiekvienas gali atvažiuoti, turi turėti tam laiko. Pokalbis trunka 1,5–2 valandas, bet iki tol yra labai daug organizacinių reikalų. Pavyzdžiui, Jurga įdomi, nes kilusi iš Palangos, kaip dainų atlikėja, kūrėja žinoma daugeliui, bet norisi ją pažinti ir kaip asmenybę, juolab kad kompaktiškoje aplinkoje ekspozicijų salėje klausimus gali pateikti ir renginio dalyviai. O pirmasis pokalbis vyko su muzikos atlikėju Free Finga (Tomu Narkevičiumi). Neatsitiktinai aš jį vadinu praėjusių metų Mončio muziejaus lankytojų šaukliu. Pernai birželio viduryje pas mus staiga užplūdo tiek žmonių, kad net nežinojome, kaip suktis. Paaiškėjo, kad Free Finga, kurio koncertas tuo metu buvo Palangoje, per socialinius tinklus sukvietė savo pažįstamus ir draugus, parašęs, kad labai įdomūs eksponatai. Be to, su šiuo atlikėju susijusi ir kita istorija – vienas mano pažįstamas Vilniuje ant dviračiu važiavusio Tomo kojos pastebėjo ištatuiruotą Antano Mončio „Švilpį“. Per pokalbį su Ryčiu Zemkausku aš pati Free Fingos paklausiau, ar tai tiesa? Taip, sakė, tiesa, turįs „Švilpį“, nes yra Mončio gerbėjas. – Esate menininko dukterėčia, todėl daugelio lankytojų atsiliepimai, kad muziejuje tvyro ypatinga jo aura, jums turėtų būti malonūs. – Malonūs, bet ir atsakomybė yra didelė. Kaip išlaikyti, išsaugoti tą aurą? Jeigu koks nors projektas, paroda arba leidinys nepasiseks, kartelę gali labai greitai nuleisti, o pakelti bus labai sunku. Instaliacijoje „fotolabas69“ – ir dirbtinio intelekto pateikta analizė
Rugpjūčio pradžioje Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų erdvėje surengta įžymaus pajūrio menininko fotografo Ado Sendrausko paroda-kraštotyrinė instaliacija „fotolabas69“, kuri lankytojus džiugins visą rugpjūtį. „fotolabas69“ – retrospektyva apie kraštą ir žmones Pirmąją paskutinio vasaros mėnesio dieną skaičius 69 buvo paminėtas ne vieną sykį – tądien menininkui sukako 69-eri, jo Palangoje įkurto fotocentro adresas yra Vytauto g. Nr. 69 ir, kaip juokavo pats fotografas, tai skaičius, reiškiantis aistrą gyvenimui, kūrybai, polėkiui. Pasak Palangos viešosios bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės kraštotyrininkės Dainoros Kaniavienės, „Palangos Fotocentras“ tapo reiškiniu kurorto kultūriniame gyvenime. Šis adresas iki šiol yra „Palangos fotoklubo 750“, Fotobienalės LT“ namai. Šiose bendruomenėse užgimė daug ir įvairių iniciatyvų: organizuota leidybinė veikla, konferencijos, parodos, festivaliai. „Esu palangiškė, A. Sendrauską matanti nuo mažens. Nors nesu parodų kuratorė, bet menininkas pažadėjo išmokyti dirbti su nuotraukų negatyvais, taip pat nemažai jų yra pažadėjęs dovanoti bibliotekai. Kadangi ši jo paroda susijusi su Palangos krašto istorija, su fotocentro atsiradimu, man, kaip kraštotyrininkei, buvo įdomu prisidėti rengiant šią parodą. „fotolabas69“ – tai retrospektyva apie Vytauto gatvėje esantį fotocentrą, visas veiklas, kurios ten vyko, apie fotografiją ir apie patį fotografą. Įdomu tai, kad į šią parodą įtraukėme ir dirbtinį intelektą, ši idėja buvo Ado. Jis surinko kelias savo vaikystės, jaunystės ir brandos nuotraukas, kurios jam buvo svarbios, ir dirbtiniam intelektui apie jas uždavė tuos pačius klausimus. Gautą analizę įrėminome ir pateikėme ekspozicijai“, – pasakojo D. Kaniavienė, pridūrusi, kad panaudoti dirbtinį intelektą buvo įdomu ir netikėta.
Vaidilos slėnyje – Eglės ir Žilvino drama
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras per Žolinę pakvies kretingiškius ir svečius į originalų renginį po atviru dangumi: Vaidilos slėnyje prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio bus pristatytas tarptautinis kūrybinis projektas – spektaklis „Eglė – žalčių karalienė“.
Jūros šukės virsta širdingomis dovanomis
Jei tik laisva diena, Jurgą Janeliūnienę galima sutikti arba prie jūros, arba prie marių. Ir tikrai moterį pamatysite ne besideginančią, o palinkusią prie kranto, kažko ieškančią. Jei užkalbinsite, ko gero, Jurga nusišypsos ir vietoje žodžių išties delną. Jame išvysite krūvelę akmenukų ar, dar geriau, keramikos duženų. Gal kažkam tai tik jūros šiukšlės, bet Jurga kiekvienoje jūros ar marių išmestoje detalėje mato didelį turtą, kuri geba paversti nedideliais meno kūriniais.
Auksė Drazdienė: „Kūrybinis procesas prasideda nuo minties“
Mažučiuose Kretingos rajone gyvenanti menininkė Auksė Drazdienė savo kūrybinę kelionę pastarosiomis dienomis pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje. „Man buvo malonu sugrįžti į gimtąjį miestą, kuriame išryškėjo mano polinkis kūrybai ir formavosi pirmieji meniniai įgūdžiai“, – sakė kūrėja, Giruliuose meno mėgėjams pristačiusi 15-a įvairaus formato išskirtiniu stiliumi sukurtų grafikos darbų – parodą „Sapnų gėlės“.
Fotografijose – gyva atlaidų tradicija
Atlaidai į mano gyvenimą atėjo netyčia: prieš beveik 50 metų su bičiuliais motociklais važiuodami per Žemaitiją, berods, Alsėdžiuose, į juos patekome. Ir nuo 1974-ųjų iki 1992-ųjų vos ne kiekvieną sekmadienį važiuodavau po Lietuvą, po Žemaitiją. Pabuvojau 146 atlaiduose, užfiksavau apie pusantro tūkstančio kadrų“,– apie du dešimtmečius kurtą, gyvai atlaidų tradicijai skirtą fotografijų ciklą pasakojo fotomenininkas Romualdas Požerskis, kurio paroda iš ciklo „Atlaidai. 1974–1992“ eksponuojama Kretingos muziejuje. „Malonu jums pristatyti kitokią ekspoziciją, negu mes įpratę matyti: jeigu iki šiol rengdavome tapybos parodas, tai šįkart pakvietėme jus į fotografijų parodą drauge pasižvalgyti po atlaidus, juolab kad Kretingoje jau prasidėjo miesto šventė ir sekmadienį vyks švento Antano atlaidai“,– „Žiemos sodo“ galerijoje atidarydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, nusipelniusio meno veikėjo fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų parodą, kalbėjo Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Parodos kuratorius, fotomenininkas Darius Vaičekauskas savo ruožtu pasidžiaugė suteikta galimybe Kretingos dvare pristatyti Lietuvos fotografijos legendą R. Požerskį ir jo kūrybą. „Romualdo Požerskio vardas tikrai žinomas visiems fotografijos meno gerbėjams ne tik mūsų šalyje,– tęsė D. Vaičekauskas.– Jis stovi prie Lietuvos humanistinės fotografijos ištakų ir tradicijų kartu su tokiais mūsų fotografijos patriarchais kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas. Romualdo kūrybinis bagažas yra išties didžiulis – per savo kūrybos kelią jis yra sukūręs daug įvairių fotografijos serijų ir šiandien neatsitiktinai jums pristatome seriją „Atlaidai“ prieš pat švento Antano atlaidus. Tad ši paroda yra savu laiku ir vietoje, pagerbiant tą lietuvių tautos, Lietuvos tikinčiųjų tradiciją, kuri ypač gyva ir gyvuojanti Žemaitijoje. Šioje parodoje galima pamatyti tuos žmones, tas emocijas, tuos kadrus, kuriuos Romualdas fiksavo beveik dvi dešimtis metų įvairiuose Žemaitijoje vykstančiuose atlaiduose“.
Vizualus pokalbis tarp kūrinio ir žiūrovo
Birželio 13-tą dieną, 17 val., Kretingos rajono kultūros centro antrojo aukšto erdvėje atidaroma paroda „DIA’LOGAS“, kurioje pristatomi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendraminčių menininkų, tapytojų, skulptorių ir grafikų darbai, kviečiantys praeivius stabtelėti bei sulėtinti žingsnį. „Šioje parodoje meno kūriniai kviečia koncentruoti žvilgsnį – ne žiūrėti, bet matyti. Parodoje eksponuojami kūriniai ne konstatuoja, bet klausia. Tokia meno pozicija šiandien tampa pasipriešinimu vizualaus triukšmo prisodrintai aplinkai, kurioje vaizdas dažnai tampa tik efektu, o menas – tik preke. Kiekvienas šios parodos darbas neša tam tikrą žinutę, kuri pasislėpusi po metaforos kauke. Pirmasis žvilgsnis nebūtinai leis patirti tikrąjį įspūdį, po juo gali slypėti ir daug gilesnė idėja”, – pristatydamas parodą kalbėjo jos sumanytojas kraštietis menininkas Alfonsas Lekavičius. Parodoje „ DIA‘LOGAS “ yra kalbama apie žiūrėjimo į meno kūrinį reikšmę ir prasmę. Per spalvą, struktūrą ir erdvę kūrėjai mezga nebylų, bet paveikų ryšį su žiūrinčiuoju į meną, todėl parodos eksponatai kalba ne žodžiais, o vaizdais, tekstūromis ir formomis. Užsimezga vizualus dialogas tarp kūrinio ir žiūrovo, tarp menininko ir laiko dimensijos, tarp to, kas matoma, ir to, kas tik nujaučiama. Šiuolaikinėje aplinkoje, perpildytoje informacijos ir vizualinio triukšmo, gyvas dialogas tampa raritetu (lot. raritas – retenybė). Paviršutiniškumas ir skuba pakeičia gilumą, triukšmas – tylą, reakcija – refleksiją. Ši paroda kviečia lėtinti žvilgsnį. Sustoti. Leisti vaizdui veikti ne per aiškiai ištransliuotą žinutę, o per neapibrėžtą, bet jautrų santykį.
Palangoje prasideda „Orkestro vasara“
Palangos Birutės parko rotondoje tradiciškai atgimė pučiamųjų muzikos skambesys – Palangos orkestras jau 26-ą vasarą iš eilės kviečia į nemokamų koncertų ciklą „Orkestro vasara“, kuris šiemet dedikuotas vienam garsiausių Lietuvos menininkų – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais 18.30 val. vyks 36 „Orkestro vasaros“ koncertai. Ypatingą vietą tarp jų užims šeštadieninė programa „Čiurlenimai“, pasakojanti apie M. K. Čiurlionio kūrybinį ir asmeninį laiką Palangoje. „Čiurlenimuose“ klausytojai patirs subtilią sintezę tarp istorijos ir muzikos. Skambės paties M. K. Čiurlionio kūryba pučiamųjų orkestrui ir visiškai nauji M. K. Čiurlionio įkvėpti lietuvių kompozitorių kūriniai. Klausytojai taip pat išgirs pasaulyje garsių Čiurlionio amžininkų kompozicijas ir muziką, kurią Palangoje su orkestru atliko pats M. K. Čiurlionis. Autentiška aplinka, istoriniais faktais ir vaizdais praturtinti pasakojimai leis iš naujo atrasti M. K. Čiurlionį ne tik kaip genialų kompozitorių bei dailininką, bet ir kaip orkestrantą, fleitininką, žmogų, mylėjusį ir kūrusį Palangoje. Istorija liudija, kad M. K. Čiurlionis jaunystėje koncertavo Palangoje su Mykolo Oginskio Plungės dvaro orkestru. Vėliau, 1908 m. vasarą, kurorte praleido vieną gražiausių savo gyvenimo laikotarpių kartu su būsima žmona, rašytoja Sofija Kymantaite – jųdviejų bendravimas ir kūrybinis dialogas šiuo metu Palangoje įgavo ypatingą gylį. „Palangos orkestras“, skambantis nuo 1953 m., kasmet įprasmina Grafų Tiškevičių pradėtą ir puoselėtą orkestrinės muzikos koncertų Palangos parkuose tradiciją, skaičiuojančią jau antrą šimtmetį.
„Smilčių“ informacija
|
|
