UAB Pajūrio naujienos

smulkiau
2012-06-22 20:21:31

Platonas Zubovas (1767-1822). Tai garsus Rusijos valstybės karo ir politikos veikėjas, sparčiai tarnybinės karjeros laip-
tais iškilęs būdamas imperatorės Jekaterinos II favoritu. Turėdamas 23 metus, 1790 m. iš poručiko (leitenanto) tapo generolu-anšefu (aukščiausias to meto Rusijos generolo laipsnis), 1793 m. gavo grafo titulą. Jam buvo patikėtos atsakingos Jekaterinoslavo, Voskresensko ir Tauridos generalgubematoriaus, Karo kolegijos nario, Juodosios jūros karo laivyno viršininko ir kitos valstybinės pareigos. Nuo 1791 m. vadovavo Rusijos vidaus ir užsienio politikai. 1795 m. pradėjo karą su Persija, dalyvavo derybose dėl Lenkijos-Lietuvos valstybės III-ojo padalijimo. Po karo gavo daugybę dvarų Kurše, o Lietuvoje jam buvo padovanota Šiaulių ekonomija. Savo naujųjų valdų rezidencija jis pasirinko Rūentalio (Rundalė, Latvija) pilį Kurše, netoli Žeimelio. 1796 m. Vokietijos karalius suteikė jam šviesiausiojo kunigaikščio titulą.
Rusijos caru tapus Pavelui I, 1797 m. buvo atleistas iš tarnybos ir ištremtas į užsienį - išvyko į Vokietiją. Grįžęs 1801 m. kartu su broliais Valerijonu ir Nikolajumi nužudė Pavelą I. Naujasis caras Aleksandras I paskyrė jį valstybės tarybos nariu, tačiau anksčiau turėtos įtakos atgauti nepavyko, kadangi valdovas neprileido jo prie valstybės tvarkymo reikalų. Po 1812 m. pasitraukė iš valstybinės tarnybos, rūpinosi ūkine dvarų veikla.
Nors Kretinga buvo tik menka didžiulių kunigaikščio valdų dalelytė, tačiau ji neliko be dėmesio. 1809 m. šalia bažnyčios jis pastatė erdvų medinį namą bemardinų mokyklai, kuris kretingiškių švietimui tarnavo iki XX a. vidurio (sudegė 1941 m.). Jo valdymo laikais toliau buvo formuojama dvaro sodyba, pradėtas kurti parkas, 1816 m. palei kelią (dab. Vilniaus gatvę) išmūryta nauja akmenų tvora. Seni kretingiškiai pasakoja, kad Kretingoje pas savo širdies draugą P. Zubovą lankydavosi Rusijos carienė Kotryna (Jekaterina II). Esą, jiedu mėgę sėdėti ant parke esančio akmens, kurio paviršiuje iškalinėtas dvipusis suolas. Deja, tai tik graži legenda, kadangi P. Zubovas įsigijo Kretingą kai jo mylimoji imperatorė jau seniai buvo mirusi. Tačiau istorinė tiesa netrukdo legendoms gyvuoti. Minėtą akmenį kretingiškiai vadina „Meilės akmeniu“' ir tiki, kad mylintieji būtinai prie jo privalo susitikti ir prisipažinti apie savo jausmus. Tuomet jų ryšys būsiąs tvirtas ir ilgas.
P. Zubovas turėjo nemažai nesantuokinių vaikų, kuriems suteikdavo Nevedomskio arba Platonovo pavardę.
1821 m. P. Zubovas vedė lietuvių kilmės Vilniaus gražuolę Teklę Valentinavičiūtę. Ji 1822 m. pagimdė jam vienintelę teisėtą dukterį Aleksandrą, kuri, dar būdama kūdikiu, tapo didžiulių tėvo turtų paveldėtoja. Tuo nepatenkinti P. Zubovo giminės savo nuožiūra ėmėsi disponuoti palikimu, o Teklę su dukra privertė grįžti atgal į Vilnių, pasižadėdami, kunigaikštytei Aleksandrai, kol ji nepilnametė, ir jos motinai kas mėnesį mokėti po 3.000 rublių. Kunigaikštytei 1824 m. mirus, Teklė prisiteisė Rūentalio dvarą ir ištekėjo už grafo A. P. Šuvalovo.
Kretingos dvaru po P. Zubovo mirties disponavo sūnėnas, vyriausiojo brolio Nikolajaus Zubovo sūnus, tikrasis valstybės patarėjas Aleksandras Zubovas (1797-1875).
1827 m. visi Lietuvoje buvę P. Zubovo dvarai atiteko broliui, Rusijos kariuomenės generolui majorui Dimitrijui Zubovui (1764-1836). Jis laikomas Lietuvos Zubovų šakos pradininku. Jo palikuonys įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judejimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.
Kretingos dvarą 1828 m. balandžio 20 d. už 250.000 sidabro rublių jis užstatė 9 metams grafui Mykolui Tiškevičiui. Jo laikais 1829 m. Tarvydų kaimo žemėje įkurtas Dimitravo palivarkas, o nederlingose jo žemėse užsodintas spygliuočių medžių miškas. Dvaro sodyboje užbaigtas formuoti peizažinis parkas, kuris 1839 m. minimas tarp penkių gražiausių angliškojo landšaftinio stiliaus parkų, buvusių Telšių apskrityje.
Pagal 1839 m. sudarytą Dimitrijaus Zubovo turtų dalybų aktą Kretinga atiteko vieninteliam grafo sūnui, tikrajam valstybės patarėjui, Rusijos imperatoriškųjų rūmų hofmeisteriui Mikalojui (Nikolajui) Zubovui (1801-1871). Jo valdymo laikais rekonstruotas dvaro ūkvedžio namas ir ūkiniai gamybiniai pastatai, 1841 m. įkurti Pryšmančių ir Platonavo (dab. Geštautų kaimas), o 1846 m. - Žadeikių palivarkai. Žemdirbystei netinkamos Pryšmančių žemės apsodintos spygliuočių medžių mišku. XIX a. viduryje šalia senųjų dvaro rūmų prie tvenkinio iškilo tinko mūro secesinės architektūros rūmai.
1864 m. Kretingos dvarą M. Zubovas užrašė antrajam savo sūnui, Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkui Gabrieliui (Gavrilui) Zubovui. Paveldėjimas Sankt Peterburgo apygardos teisme buvo įteisintas 1871 m., po tėvo mirties. Jo laikais Kretinga buvo užstatyta grafui Juozapui Tiškevičiui. Gabrielius Zubovas garsėjo kaip lėbautojas ir azartinių lošimų mėgėjas. Jam paskendus skolose, dvaras 1874 m. buvo aprašytas ir parduotas varžytinėse. Jį įsigijo Juozapas Tiškevičius. G. Zubovas turėjo teisę per vienerius metus po varžytinių dvarą išsipirkti, tačiau to nepadarė. Kretingoje ir toli už jos ribų sklando gandas, kad grafas Zubovas dvarą J. Tiškevičiui pralošęs kortomis. Kai kurie autoriai klaidingai nurodo, kad po Mikalojaus Zubovo mirties Kretingą paveldėjo ir J. Tiškevičiui pardavė vyresnysis jo sūnus, Kauno gubernijos bajorų vadovas Mikalojus Zubova

http://www.pgm.lt/istorija/kretingos_dvaras.htm

Dvaro tvenkiniai – miesto istorijos dalis (6 komentarai)