Per teatrą pažino tautos brangakmenius

Kretingiškių atžalyniečių sukurta pjesė „Labas, rytojau“ pravirkdė ir pačią jos autorę Iriną Micheičevą, kuri į festivalį „Atžalyno scena“ atvyko iš Maskvos. Trumpai pakalbinti I. Micheičevą pavyko per patį teatrinio festivalio siautulį.

Dramaturgę, aktorę ir režisierę Iriną Micheičevą iš Maskvos stebino kretingiškių vaidyba ir svetingumas.

- Ar Jums buvo svarbu pamatyti savo pjesę Lietuvos scenoje, ar atžalyniečių pakvietimą priėmėte tiesiog kaip draugiškumo ženklą?

- Pernai pjesę pastatė Maskvos koledžo studentai, ir man buvo staigmena sužinojus, kad ja susidomėjo ir lietuviai, konkrečiai – režisierė Auksė Antulienė. Manau, kad šios pjesės tema labai aktuali visais laikais: gyvenime labiausiai pažeidžiami yra vaikai ir gyvūnai. Man norėjosi pasakyti, kad mažas žmogutis – šiapus ir anapus, jau gimęs ir dar negimęs - laukia mūsų, suaugusiųjų, užtarimo ir palaikymo. Todėl buvo labai smagu sužinoti, kad ši bendražmogiška mano kūrinio tema surado atgarsį už šalies ribų.

O ir kretingiškių pakvietimas - man parodytas draugiškumo ženklas, kurį priėmiau su džiaugsmu. Ir dėl to esu labai laiminga.

- Kokį įspūdį Jums paliko kretingiškių pastatymas?

- Tai buvo nuostabu: režisierė Auksė sugebėjo itin taikliai paskirstyti vaidmenis jauniesiems aktoriams, o šie juos perteikė labai įtaigiai: stebėjau juos – kai buvo linksma, kvatojau iš širdies, o kai liūdna, neslėpiau emocijų ir verkiau. Buvo puikiai parinkta muzika. Viskas jautriai lietė širdį: nors nesupratau kalbos, bet savo pjesę žinau atmintinai, ir iš vaikų mimikos bei plastikos kuo puikiausiai supratau, kokius momentus jie vaidina.

- Kaip sakėte, pjesė „Labas, rytojau“ yra pirmoji vieša lietuvių žiūrovų pažintis su Jūsų kūryba. Kas dar gimė po Jūsų plunksna?

- Buvau aktorė, po to - režisierė, - teatrą pažįstu ligi panagių. Dabar esu Maskvos rašytojų sąjungos narė ir rašau pjeses, - jų jau sukūriau aštuonias. Visos mano dramos – labai skirtingos: yra šiurkščių, ir net – žiaurių, iš to gyvenimo, kuris mus supa. Žinau, kad pjesę „Labas rytojau“ žmonės tiesiog mėgsta skaityti,- ją parašiau prieš 8 metus.

- Ką išsivešite iš Kretingos?

- Pirmiausiai - puikiai organizuoto festivalio įspūdžius, šiltus žmonių santykius. Tos 3 festivalio dienos mano ir mano 16-metės dukros Asios, be kurios pagalbos nė nebūčiau galėjusi atvykti, nes prieš kelionę patyriau kojos traumą, širdyse paliko neišdildomus įspūdžius. Į Lietuvą atvykau antrąkart, bet noriu dar ir dar... Man atrodo, kad apčiuopiau jūsų tautos brangakmenius ir dar labiau noriu pažinti jos savitumą.

• Rašyti komentarą (0)