„Atžalyno“ draugystės gijos – Uralo link

Tris praėjusio savaitgalio dienas Kretingos kultūros centras buvo pavirtęs jaunatviško kūrybinio sambrūzdžio sala: į tarptautinį festivalį „Atžalyno scena“ atvykę 7 teatro kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Rusijos ne tik parodė pačius geriausius savo spektaklius, bet ir dalijosi idėjomis kūrybinėse laboratorijose, kartu linksminosi bei pramogavo.

Atžalyniečių bendruomenė savo draugiškumu nustebino svečius iš Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Vakar rytą atsisveikindami atžalyniečiai ir svečiai glėbesčiavosi, neslėpdami ašarų. Ukrainos Charkovo miesto kultūros rūmų teatro vadovė Inna Miščenka sakė: „Tai, ką patyrėme ir išgyvenome Kretingoje, yra aukščiausia tolerancijos, draugystės ir humanizmo meistriškumo mokykla“.

Arsenijus Bechterevas iš Rusijos Uralo, milijoninio industrinio Permės miesto, sakė, kad Kretingoje jam ypač patinkanti draugiška teatrinė terpė – kretingiškiai jiems labai artimi pagal savo kūrybos dvasią ir aistrą. Nors jam yra tekę pabuvoti Lietuvoje, festivalyje „Vilniaus rampa“, tačiau, tvirtino, jį sužavėjęs itin paprastas mūsų miesto jaunimas, didelės erdvės ir sprogstanti pavasarinė žaluma.

Per festivalio poilsio valandėlę pakalbintos kretingiškės atžalynietės Greta Martinkutė, Ieva Burbaitė ir Lina Liebutė vienbalsiai tvirtino, kad ši šventė jas nustebino nuoširdžiu bendravimu: „Kartu žiūrime spektaklius, atrandame, kuo pasidžiaugti ir pasimokyti vieni iš kitų. Tokios šventės suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, turime galimybę išbandyti savo anglų kalbos žinias. O tuo pačiu susidraugaujame, - esame kviečiami atvykti ir į jų miestuose rengiamus festivalius“.

O festivalio „Atžalyno scena“, Kretingoje surengto jau šešioliktąjį kartą, sumanytoja ir režisierė Auksė Antulienė neslėpė euforijos: „Tai buvo fantastiška: per 3 dienas pasijutome lyg viena šeima. Sugebėjome sudaryti svečiams itin didelį svetingumo įspūdį. Tradiciškai kartu su saulės palydėjimu atsisveikindami prie jūros vaikai verkė ir dėkojo už naują teatro draugų būrį.

O vienas vaikinas iš Rusijos suskaičiavo, kad festivaliuose dalyvavo 15-tą kartą, tačiau šis festivalis jam buvo pats nuostabiausias. O festivalio viešnia iš Maskvos režisierė Irina Micheičeva, nors atvyko traumuota koja, išvykdama tvirtino, kad ji labai, labai... nenori namo“.

• Rašyti komentarą (0)