- Mieste kalbu lietuviškai, nes visi taip kalba, o namuose ir su draugais - tik žemaitiškai. Aš galvoju, kad reikia saugoti savo tarmę, nes ji – labai sena, mūsų bočiai taip kalbėjo. O be to, kiti žemaičių tautybę siekia atkurti - Telšius savo sostine paskelbė, vėliavą turi.
Ona Poškienė:
- Kalbu taip, kaip moku – aukštaitiškai, nes esu gimusi Seredžiuj, Kauno valsčiuje. Nuo 8-erių atsikraustėme į Žemaitiją, bet kalbėti žemaitiškai taip ir neišmokau. Tarmė, matyt, su motinos pienu ateina. Kiek bemokė, vis vien neišmokau ištarti sudėtingų žemaitiškų žodžių.
Petras Bružas iš Įpilties:
- Beveik visur kalbu žemaitiškai, tik kartais prieš viršininką bandau susikoncentruoti ir kalbėti lietuviškai: šefas – rusas, lietuviškai kalba su akcentu, o jei aš dar žemaitiškai pavaryčiau – nesusikalbėtume. Vo tep rek žemaitėška ruoda vest - ė vėskas.
Darbėnuose praeivius kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ
