Studijos Suomijoje: motyvacija svarbiau už pažymį

„Vienas esminių skirtumų nuo lietuviškos akademinės sistemos – Suomijoje studijos ir verslas nėra atskiri pasauliai, o pažymys čia – tik formalumas“,- apie tai, kad svarbiausias variklis studijuoti visų pirma yra sužadinta studentų motyvacija, papasakojo 23 metų kretingiškė Sandra Lubinaitė, kuri baigusi Pranciškonų gimnaziją, pernai įgijo ekonomikos bakalaurą Mykolo Romerio universitete, o šiuo metu kremta tarptautinio verslo magistrantūros mokslus Suomijoje, Jyväskylos universitete.

Kokia Suomija be slidžių? Žiemos sportu kartu su draugų kompanija tenka pasimėgauti ir kretingiškei Sandrai Lubinaitei (viduryje), šiuo metu studijuojančiai Suomijoje.

- Kodėl apsisprendėte studijuoti Suomijoje?

- Skandinavų švietimo sistema garsėja kaip viena geriausių pasaulyje, o be to, radau man patinkančią ir įdomią specialybę, tad nedvejodama užpildžiau dokumentus. Konkursas į studijų programą buvo gan didelis – apie 10 žmonių į vieną vietą. Mano kurse šiuo metu studijuoja 15 žmonių: be vietinių suomių yra studentų iš Prancūzijos, Kinijos ir JAV. Jyväskylos universitete studijuoja apie 40 tūkst. studentų. Universitetas specializuojasi ir garsėja tyrimais biologijos, psichologijos, nano-technologijų, socialinių mokslų srityse. Pats miestas yra išsidėstęs plačioje teritorijoje centrinėje Suomijoje, šalia antro pagal dydį ežero Päijänne. Miestas yra labai jaunas ir jį pagrįstai galima vadinti studentų sostine, mat kas trečias gyventojas studijuoja viename iš dviejų čia įsikūrusių universitetų.

- Kuo skiriasi suomiška ir lietuviška studijų sistema? Kas patinka, kas atvirkščiai - glumina?

- Sunkiausia buvo atprasti nuo „mokymosi dėl pažymio“ požiūrio, kuris Lietuvoje būdingas tiek mokyklose, tiek ir universitetuose, kur nuo vidurkio priklauso stipendijos, mokestis už mokslą ir pan. Suomiška švietimo sistema yra grindžiama kiekvieno vaiko asmeniniais gebėjimais ir norais. Nors pažymys yra tik formalumas, tačiau studentų motyvacija dėl to nė kiek ne mažesnė. Netgi priešingai – Suomijoje sudarytos labai lanksčios sąlygos susiformuoti individualų studijų profilį, tad kiekvienas renkasi tik jam reikalingiausius ir įdomiausius dalykus.

Sandra Lubinaitė žavisi suomių sugebėjimu džiaugtis žiemišku oru – sveiką gyvenimo būdą propaguojantys šalies gyventojai žūtbūt stengiasi kiekvieną dieną pabūti lauke, nesvarbu, koks oras bebūtų.

Įdomu ir tai, kad Suomijoje mokosi visi, nesvarbu, kiek jiems metų. Prisipažinsiu, kad tokių kaip aš – pradėjusių magistrantūrą iškart po bakalauro – labai nedaug. Daugelis nusprendė sugrįžti į universitetą jau su darbo ir gyvenimo patirtimi, apsisprendę, ko nori siekti profesinėje veikloje. Tam sąlygas sudaro ir suomiška švietimo sistema – kiekvienas studentas turi teisę į valstybines stipendijas, o atitinkamą darbo stažą turintys darbuotojai turi teisę išeiti iki 2 metų apmokamų studijavimo atostogų. Mano kurse yra gan aukštas pareigas užimančių vadovų, verslininkų, akademikų, tad tai dar labiau paįvairina mokymosi procesą, nes diskutuojant mokausi ir iš jų patirties. Beje, universitetuose yra tik dieninės studijos, kuriose lankomumas griežtai privalomas. Tačiau studentai gali individualiai pasirinkti dalykų skaičių per semestrą, kad galėtų studijas suderinti su darbu.

Be to, Suomijoje akademija ir verslas itin glaudžiai bendradarbiauja: didžioji dalis rašto darbų privalo būti pagrįsti realiomis situacijomis ir pavyzdžiais iš verslo, tad tenka atlikti daug interviu su verslininkais, gilintis į įvairaus profilio organizacijas.

Teorinės problemos pritaikomos įmonėms, kurios neretai pačios kreipiasi į studentus norėdamos naujų sprendimų, įžvalgų, veiklos gerinimo ar plėtros pasiūlymų. Jauni specialistai čia yra vertinami dėl jų akademinių žinių naujumo ir adekvatumo, tad kartais įmonės net siūlo piniginį atlygį už bakalauro, magistro darbus ar disertacijas.

Beje, Suomijoje labai daug familiarumo – į dėstytojus kreipiamasi vardu, iškilus reikalui, skambinama į asmeninį telefoną, o rašto darbus aptarti galima net ir prie alaus bokalo.

- Kokius dar kultūrinius skirtumus Jums teko pažinti?

- Pirmiausia, ką supratau atvykusi į Jyväskylą, – be sporto čia gyventi nepavyks. Universitetas turi didelę sporto bazę ir siūlo daugybę treniruočių bei užsiėmimų – nuo vandens ir žiemos sporto iki meditacijos ir kvėpavimo pratimų. Sportuoja čia visi – net ir esant 25 laipsniams šalčio žmonės bėgioja, važinėja dviračiais, slidinėja, čiuožinėja ir pan. Vaikams mokyklose ir darželiuose privaloma kiekvieną dieną žaisti lauke, nesvarbu, koks oras bebūtų. Suomiai aktyviai propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Beje, Jyväskylos ledo ritulio komanda JYP yra Suomijos lygos čempionė, tad visas miestas gyvena ledo ritulio ritmu ir serga už savo komandą.

- Kaip pasikeitė Jūsų požiūris į Suomiją, jos žmones?

- Stereotipinis lėtas, paniuręs ir niekada nesišypsantis suomis turbūt gyvena kur nors toli šiaurėje. Suomiai labai nuoširdūs, sąžiningi, kartais tiesmuki, neįtikėtinai punktualūs žmonės, kurie visada laikosi duoto žodžio. Jie ypač vertina draugystę – yra sakoma, kad jei susidraugausi su suomiu, turėsi draugą iki gyvenimo galo. Suomiška tyla taip pat aukso vertės – yra tekę girdėti daug juokingų istorijų, kai saunoje suomiai pila ant akmenų vandenį tol, kol besikaitinantys ir plepantys užsieniečiai užsičiaupia arba bėga nebeapsikęsdami lauk. Suomiams tyla nesukelia nepatogumo, užtat plepalai ypač erzina.

Be to, suomiai puikiai žino, kaip švęsti ir linksmintis. Suomija garsėja keisčiausiais turnyrais, tokiais kaip žmonų nešiojimo čempionatas, šiaurės elnių vadeliojimo, uodų gaudymo, „Nokia“ telefonų mėtymo varžybos. Tačiau kai kurie stereotipai tikrai teisingi – Suomijoje nors ir viskas veikia sklandžiai ir tvarkingai, tačiau kartais - siaubingai lėtai. Užsieniečiai net turi posakį: suomio nepaskubinsi.

Suomijoje, kuri turi 5 mln. gyventojų, yra net 2 mln. saunų ir apie 200 tūkst. ežerų, tad nekeista, kad sauna ir atostogavimas vasarnamiuose prie ežero (suomiškai tai apibūdinama vienu žodžiu – mökkeily) yra neatsiejama suomiškos kultūros dalis. Saunos yra praktiškai kiekviename didesniame bute, taip pat kiekvienas daugiabutis namas turi nemokamas viešas saunas, tad sauna čia – privaloma.

Bene didžiausią įspūdį užsieniečiams palieka didžiulė suomių meilė Kalėdoms – šiai šventei ruošiamasi kone kelis mėnesius, būdingi daugybė specialių patiekalų, gėrimų ir papročių. Pikkujoulut arba Mažosios Kalėdos švenčiamos praktiškai visą gruodžio mėnesį su draugais, šeimomis, bendradarbiais, ir pan. Būtinas Kalėdų atributas yra ir Kalėdų senis – taip pat suomis, gyvenantis Laplandijoje. Vasario viduryje tradiciškai Suomijos mokyklose, universitetuose ir daugelyje darboviečių būna Hiihtoloma – žiemos atostogos, liaudiškai vadinamos slidinėjimo atostogomis, kuomet daugelis keliauja kur nors šiauriau, pavyzdžiui, į Laplandijos kalnus slidinėti, kiti renkasi lygumų slides (cross country), kurios čia labai populiarios.

*

Šis straipsnis parašytas vykdant „Pajūrio naujienų“ projektą „Globali Kretinga“. Projekto tikslas – pasidalinti istorijomis, kaip mūsų kraštiečiams, Kretingos rajono gyventojams, sekasi gyvenimą kurti emigracijoje. Juk ir čia, ir ten, esame ta pati kretingiškių bendruomenė, maitinama giminystės, bičiulystės, kultūriniais ir kitokiais ryšiais, kurių negali nutraukti valstybių sienos.

„Pajūrio naujienos“ kviečia emigrantus papasakoti savo gyvenimo istorijas – tebus jos tarsi laiškas gimtajam kraštui, galbūt – siekis sugriauti tam tikrus mitus, proga dar geriau vieni kitus pažinti ir suprasti.

Savo ar kitų istorijas prašome trumpai pristatyti parašant žinutę „Pajūrio naujienų“ profilyje puslapyje „Facebook“ arba laišką el. paštu adresu - nuomones.

pajurionaujienos@gmail.com , ir su Jumis susisieks „Pajūrio naujienų“ žurnalistai.

• Rašyti komentarą (4)